Ikimokyklinio amžiaus laikotarpis yra itin svarbus vaiko vystymuisi, nes būtent šiuo metu formuojasi pagrindiniai gebėjimai ir įgūdžiai, kurie tarnaus kaip pagrindas vėlesniam mokymuisi. Tai apima ne tik akademinius įgūdžius, tokius kaip raidžių ir skaičių pažinimas, bet ir socialinius bei emocinius įgūdžius, reikalingus sėkmingai adaptuotis mokyklos aplinkoje. Vaikų psichologė Ingrida Keliauskienė pabrėžia, kad darželis ne tik vaikų priežiūros ir ugdymo įstaiga - bet ir socializacijos vieta, kuri vaikams nuo 3 metų itin reikalinga.
Nepraleisti svarbaus laikotarpio
Rūpestingi tėvai jau itin ankstyvame amžiuje - net kūdikystėje - pradeda lavinti atžalas. Anot psichologės, tai nėra blogai, tačiau visur reiktų justi saiką. „Susidomėjimas raidėmis, skaičiais gali atsirasti labai ankstyvame amžiuje. Todėl tai pastebėjus - verta nenumoti ranka ir toliau skatinti žingeidumą. Praleidus šį laikotarpį vaikui gali tekti įdėti daug darbo bei pastangų ateityje. Be to, labai svarbu neperspausti vaiko ir nuolat jo neversti mokytis, vos atsiradus laisvai minutei. Kur kas svariau skatinti vaiko smalsumą, gebėjimą tyrinėti bei rinkti informaciją, o vėliau, taikyti įgytą patirtį.“
Padėti susikaupti
Dažnai smalsūs 4-5 metų vaikai atpažįsta raides ir skaičius, o kartais geba parašyti kokį nors žodį ar jungti skiemenis ir skaityti. Pastarųjų tėvai dažnai susimąsto - ar nederėtų jiems pradėti lankyti mokyklą kiek anksčiau? Vis tik pašnekovė pabrėžia, kad žinios nėra pagrindinis rodiklis kalbant apie mokyklą. Tokio amžiaus gabiems vaikams dar gali būti pakankamai sunku susikaupti ir mokytis 45 minutes pamokoje. Taip pat vaikas gali būti nepasiruošęs psichologiškai.
„Jei vaikui sunku sukaupti dėmesį, tuomet tėvai turėtų padėti grąžinti vaiko koncentraciją. Pavyzdžiui, nuolatinis vaiko dėmesio grąžinimas jam skaitant galėtų būti paveikslėlio rodymas ir kalbėjimasis. Itin svarbu parinkti užduotis, kurios vaikams nebūtų per sunkios, įdomios ir skatintų, sukeltų geras emocijas. Kiekvienas vaikas yra savitas ir unikalus, todėl reikėtų to nepamiršti ir vertinant vaikų pasiekimus, juos skatinti“, - sako pedagogė.
Kaip paaiškinti apie pokyčius?
Jau kurį laiką Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Tad visi tėvai - net ir tie, kurie nusprendė vaikų nevesti į darželius - turi sukti galvą, kaip vaikui paaiškinti apie greit vykstančius pokyčius. I. Keliauskienė tikina, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams ritmas yra būtinas, nes tik nusistovėjusio ritmo dėka vaikai išmoksta paskirstyti laiką ir jame orientuotis. Todėl net ir nelankantys darželio - jį turėtų turėti. Be to, ji kaip darželių tinklo „Išminčiukai“ vadovė pastebi, kad tie vaikai, kurie lanko darželį - gana lengvai adaptuojasi ir mokykloje.
„Ikimokyklinio amžiaus vaikai yra itin jautrūs emociškai, o jų reakcijos į bet kokius dirgiklius yra rodomos itin raiškiai. Dėl to tikslinga ugdyti ritmo pojūtį žaidimų pagalba. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ritmas kuriamas kaitaliojant bendrus grupės užsiėmimus, kurie reikalauja koncentracijos ir tuo pačiu įterpiant savarankiškas vaikų veiklas - žaidimus. Tačiau aiškinti apie ritmo pasikeitimus reikia palengva, jiems aiškiai suprantama kalba, remiantis ankstesnių, teigiamas emocijas sukėlusių, įvykių, veiklų pavyzdžiais. Tokiu būdu vaikas lengviau adaptuosis besikeičiančio ritmo atžvilgiu“, - sako specialistė.
Vaikas protestuoja
Vis tik kaip elgtis, jei atžala nenori mokytis? Kaip jį paskatinti? I. Keliauskienė teigia, kad dažniausiai vaikai nenori mokytis, kai susiduria su tam tikrais sunkumais. Kaip pavyzdžiui, mokytis skaityti - sunkiau nei tikėtasi: „Tokioje situacijoje tėvai turėtų parodyti supratimą vaiko atžvilgiu ir padėti jam įveikti pyktį ar nusivylimą. Naudoti tokias frazes „taip, sunku, suprantu kodėl esi liūdnas ar piktas“. Tačiau po to turi sekti meilumas ir skatinimas „aš myliu tave, nepaisant to ar gali skaityti ar ne, pabandom dar kartą, nudžiugink mane“.“
Tačiau vaikų psichologė tikina, kad vien gerų žodžių ir supratimo parodymo neužtenka, kiekvienam vaikui būtinas realus sėkmės patyrimas tiek ugdymo įstaigoje, tiek ir už jos ribų. „Kad ir ką vaikas gerai atliktų, reikėtų suteikti jam kuo daugiau galimybių tai parodyti. Ugdymo įstaigos pedagogai taip pat turėtų koncentruotis į vaiko sėkmės patyrimą, todėl užduotys turi būti tokios, kurių metu vaiką lydėtų pasisekimas, o mokymasis būtų linksmas.“
Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių svarba
Ankstyvoji vaikystė - ypatingai svarbus etapas žmogaus gyvenime, kai formuojasi vaikų socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie yra itin reikalingi, siekiant palaikyti pozityvius tarpusavio santykius ir ryšius. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje praleidžia daug laiko bendraudami, įvairiais būdais komunikuodami ar žaisdami vienas su kitu. Tenka pripažinti, šiomis dienomis daugėja vaikų, turinčių elgesio ar emocijų sunkumų, kas lemia vaikų nepakankamus emocinio intelekto įgūdžius, kurie taip reikalingi pozityvių santykių palaikymui.
Iš vaikų pasigirsta tokios frazės kaip - „aš nebūsiu tavo draugė“, „neduosiu tau, nes tu negera“, „čia mano“ , „dink“. Dėl šių priežasčių vaikai nebesutaria vienas su kitu, nemoka prisitaikyti vienas prie kito, empatiškai reaguoti ar kontroliuoti savo elgesį bei emocijas kitų vaikų atžvilgiu.
Kaip ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius?
- Suaugusiojo pavyzdys. Turbūt, ne kartą teko girdėti, jog vaikai lyg kempinėlės - viską sugeria. Taip pat yra ir su elgesio modeliais, kuriuos perteikia vaikui artimi suaugusieji. Jei suaugusysis intuityviai stengiasi demonstruoti pozityvius tarpusavio santykius palaikantį elgesį tiek su pačiu vaiku, tiek su šeimos nariais vaikui matant, tai gali paskatinti vaiką taikyti šiuos, pavyzdinius, elgesio modelius su kitais bendraamžiais ar suaugusiaisiais.
- Kasdieninis bendravimas formuoja įgūdžius. Be abejonės, tai kiek vaikas praleidžia laiko su kitais vaikais, ar suaugusiaisiais, turi įtakos jo/jos socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymuisi ir pozityvių tarpusavio santykių palaikymo gebėjimams. Tik praktikuodamasis, bendraudamas, susidurdamas su tam tikromis kliūtimis ir jas spręsdamas, vaikas išmoks socialinių normų, tobulins savo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
- Socialinės istorijos. Socialinės istorijos - tai trumpi, iliustruoti pasakojimai, skirti padėti vaikams suprasti įvairias kasdieniškas, gyvenimiškas situacijas bei perteikti tinkamo elgesio pavyzdžius vaikams priimtina forma. Šias istorijas galima kurti kartu su vaiku, parenkant jam tuo metu aktualią temą, pavyzdžiui, kaip užmegzti pokalbį, aktyviai klausytis ar įsitraukti į žaidimą su kitais vaikais. Svarbu, kad socialinės istorijos būtų aiškios, trumpos ir lengvai suprantamos vaikui.
- Vaidmeniniai žaidimai. Šių žaidimų metu vaikai lengvai įsijaučia į tam tikrą vaidmenį, empatiškai perteikia kito emocijas, išgyvena naujas situacijas, žvelgia į tam tikrus įvykius iš kito perspektyvos. Vaidmeninių žaidimų metu vaikai praktikuoja bendravimo, bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo įgūdžius. Vaidmeniniai žaidimai gali būti panaudoti dviem aspektais - vaikų bendravimo įgūdžių stiprinimui ir netinkamo elgesio permodeliavimui į tinkamu elgesiu pagrįstus scenarijus.
Kaip tinkamai paruošti vaiką darželiui?
Nemažai tėvų per vasarą apsisprendžia ir rudenį pirmą sykį nuveda savo mažylius į vaikų darželį ar kitą vaikų ugdymo grupę. Dar kiti ryžtasi vaiką ten nuvesti po tam tikros pertraukos, nors pirmoji patirtis ir nebuvo labai sėkminga.
Veiksmai, padėsiantys pasiruošti darželiui:
- Išsiaiškinkite, kokie jūsų lūkesčiai. Paklauskite savęs, ko labiausiai norėtumėte, kad vaikas išmoktų, patirtų, ką gero jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje gaus, kaip ir kodėl to reikia jo raidai.
- Kontroliuokite, ką kalbate apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvai ir kiti šeimos nariai turėtų atkreipti dėmesį į savo nusiteikimą bei tai, kas namuose kalbama apie darželį ar kitą įstaigą, kurią ruošiasi lankyti ar jau lanko vaikas. Labai svarbu, ką vaikas girdi iš jį supančių suaugusiųjų.
- Pasitelkite optimizmą, padrąsinkite vaiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga laki, magiška vaizduotė. Nugirdę negatyvias suaugusiųjų kalbų nuotrupas, jie gali prisigalvoti visokiausių dalykų apie ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tėvams derėtų būti pozityviems ir prie vaikų kalbėti ramiai, drąsinančiai, optimistiškai.
- Sutarkite dėl vienodos nuomonės šeimoje. Tėvams pravartu pasikalbėti su vyresniais broliais ir seserimis (mažiesiems negirdint), kad visų šeimos narių nuomonė ir požiūris sutaptų.
- Išmokykite vaiką atsisveikinti. Ikimokyklinę ugdymo įstaigą pradedantis lankyti vaikas turėtų suvokti, kaip ir kodėl atsisveikinama. Reikėtų išmokyti jį atsisveikinti, pripratinti pabūti kitoje aplinkoje (pvz., pasisvečiuoti pas senelius, draugus ir pan.).
- Pasiruošimą paverskite žaidimu. Vieni vaikai atsiskirti nuo tėvų išmoksta pamažu ir palaipsniui, kitiems užtenka keleto ašaringų kartų, o dar kiti atsiskiria ir vaikų įstaigos grupėje apsipranta labai lengvai. Šį adaptacijos veiksmą galime sužaisti, nupiešti, suvaidinti, sukurti apie jį įvairių gyvūnėlių darželių istorijų.
- Apsižvalgykite. Esant galimybei, būtų gerai prieš kelias savaites nuvesti vaiką į būsimą darželį ir apžiūrėti grupę, pabendrauti.
- Įvertinkite individualų vaiko pasiruošimą. Amžius, kai mažylis jau yra pasiruošęs ir subrendęs pradėti lankyti vaikų kolektyvą, yra individualus. Manoma, kad optimalus vidurkis galėtų būti treji metai, o kai kuriems reikėtų dar kiek paūgėti.
