Žiemos sezonui įsibėgėjant, vis dažniau girdime apie aplink siaučiančias ligas - kosulius, karščiavimus, silpnumą. Tačiau ar tikrai kiekvieną jų galima nurašyti kaip „paprastą peršalimą“? Vis daugiau atvejų rodo, kad už šių simptomų slypi kur kas pavojingesnis priešas - gripas A. Nepaisant jo panašumo į įprastą peršalimą, ši infekcija gali ne tik užklupti netikėtai, bet ir palikti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl labai svarbu atpažinti gripą laiku ir žinoti, kuo jis skiriasi nuo paprastų peršalimo ligų.
Kas yra A tipo gripas?
A tipo gripas, dar vadinamas Influenza A, yra viena iš trijų pagrindinių gripo viruso rūšių (A, B ir C), kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Šio tipo gripas yra ypač reikšmingas dėl savo gebėjimo plačiai plisti sukeliant epidemijas bei pandemijas. Jį sukelia virusai, kurie lengvai mutuoja, prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų ir užkrečia dideles žmonių grupes. A tipo gripas gali paveikti tiek žmones, tiek gyvūnus (pvz.: paukščius, kiaules), todėl jis laikomas itin dinamiška ir pavojinga infekcija.
Gripo sukėlėjas - Myxovirus influenza virusas, klasifikuojamas į 3 tipus - A, B ir C. Kasmet gripas mutuoja, atsiranda naujų jo atmainų. A tipo gripo virusas turi didelį savo šeimininkų ratą: tai ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvuliai (kiaulės, arkliai), jūros žinduoliai, laukiniai ir naminiai paukščiai. Plati viruso cirkuliacija sudaro palankias sąlygas jo genų rekombinacijai.
A tipo gripo simptomai ir eiga
A tipo gripo simptomai yra labai panašūs į peršalimo simptomus, tačiau jie pasireiškia staigiau, yra žymiai stipresni bei negydant gali sukelti rimtas komplikacijas. Tipiniais atvejais simptomai, tokie kaip karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis ir nuovargis, dažniausiai trunka kelias dienas. Sloga arba užgulusi nosis gali būti vienas iš simptomų. Būdingas staigus pradžia: pakyla didesnė nei 38 °C temperatūra, atsiranda stiprus bendro silpnumo jausmas, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai („kaulų laužymas“), sausas kosulys. Taip pat gali pasireikšti kiti gripo simptomai, tokie kaip apetito praradimas, vėmimas, viduriavimas. Daugeliu atvejų, siekiant malšinti simptomus, pacientams patariama ilsėtis ir vartoti daug skysčių. Sunkesnėms gripo formoms gydyti prireiks receptinių vaistų, kuriuos skirs gydytojas. Vartoti daug šiltų gėrimų, skysčių.
Gripas ne visada pasireiškia akivaizdžiais simptomais - apie 75 % atvejų infekcija būna besimptomė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi gripu sergantys žmonės karščiuoja. Gripo pradžia - labai staigi: pradeda krėsti šaltis, temperatūra šokteli iki 39-40 °C. Ji gali išsilaikyti net iki 4-7 dienų. Tačiau temperatūrai nukritus dar 1-2 sav. Aukšta temperatūra nenukrenta 7 d. Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką.
A gripo eiga apima ir galimas komplikacijas. Širdies raumens uždegimas (miokarditas) - reta, bet sunki komplikacija, kai gripo virusas pažeidžia širdies raumenį, sukeldamas jo uždegimą ir galimus širdies funkcijos sutrikimus. Tai reta, bet gyvybei tikrai grėsminga komplikacija. Paskiepijimas laiku gali apsaugoti nuo tokių komplikacijų.
Kuo skiriasi A ir B gripas?
A ir B gripo tipai nors ir sukelia panašius simptomus, jie skiriasi savo savybėmis, pavojingumu ir plitimo būdais.
- A gripas, kurį sukelia A tipo gripo virusas, yra dažniausia ir pavojingiausia gripo forma. Šis virusas yra labai kintantis ir gali sukelti dideles epidemijas ar net pandemijas. A tipo gripo virusas turi įvairių potipių, kurie skiriasi pagal paviršiuje esančius baltymus - hemagliutiną (H) ir neuraminidazę (N). Šios mutacijos leidžia virusui greitai prisitaikyti ir išvengti žmogaus imuninės sistemos atakos. A gripas ne tik plinta tarp žmonių, bet ir gali užkrėsti gyvūnus, tokius kaip paukščiai ar kiaulės, todėl jo plitimas ir pavojus pasauliniu mastu yra didesnis.
- Tuo tarpu B gripas, sukeltas B tipo gripo viruso, paprastai yra mažiau pavojingas. B tipo virusas nėra toks kintantis ir dažniausiai sukelia mažesnio masto epidemijas. Be to, B gripas užkrečia tik žmones, todėl jis mažiau linkęs sukelti globalias pandemijas. Nors B gripas irgi gali sukelti nemalonius simptomus, kaip karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį, jo pasekmės dažniausiai būna švelnesnės nei A tipo gripo.
Gripo A komplikacijos vaikams
Dažniausios komplikacijos vaikams - kvėpavimo sistemos pažeidimai. Tai gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, laringitas ir kt. Taip pat antrinės bakterinės infekcijos, kai gydymui reikia antibiotikų. Susirgus gripu, ypač esant sunkiai ligos eigai, jį galima gydyti priešvirusiniais vaistais nuo gripo, tačiau net ir paskyrus tinkamą gydymą, kai kuriems pacientams vis tiek išsivysto komplikacijos ir prireikia gydymo antibiotikais. Situacija baigiasi tuo, kad vaikas buvo gydomas ir priešvirusiniais vaistais, ir antibiotikais, ir dar po to jis vis tiek kurį laiką jaučiasi blogai, mat ilgai užsitęsęs bendras silpnumas yra būdingas liekamasis reiškinys po gripo.
Pavojingiausios komplikacijos - tai širdies pažeidimai. Vienas jų - miokarditas, širdies raumens uždegimas. Tai labai reta, bet gyvybei tikrai grėsminga komplikacija. Taip pat dažnas, bet mažiau žinomas komplikacijos variantas yra miozitas - raumenų uždegimas. Šiuo atveju vaikams labai skauda visą kūną - jie jaučiasi tarsi po labai didelio fizinio krūvio, kai skauda viską, ir šį jausmą dar padauginus keliskart. Tai neretai pasitaikanti nemaloni komplikacija, kuri dažniausiai laikui bėgant praeina. Tik labai retais atvejais ši komplikacija gali būti itin sunki.
Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija - encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti. Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.
Kitiems vaikams gali pasireikšti vidurinės ausies uždegimas, kuris būna apie 20 proc. vaikų, sergančių A gripo infekcija. Jo priežastis - tiesioginis gripo A viruso poveikis arba S. pneumoniae sukeltas ausies uždegimas. Sinusitu serga apie 8 proc. vaikų.
Australijos pavyzdys, nors ir iš kito pasaulio pusrutulio, mums yra puiki galimybė pasimokyti - tai tarsi prognozė į ateitį. Jų surinkti duomenys rodo, kad daug vaikų sirgo ir jie sirgo sunkiai, nemaža dalis buvo gydoma intensyvioje terapijoje. Mums tai yra signalas, atskleidžiantis, kad šį sezoną galėtume matyti panašius duomenis ir Lietuvoje.
Gripo A testai
Gripo A testai - tai greitieji diagnostiniai įrankiai, kurie leidžia nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs A tipo gripu. Šie testai paprastai atliekami naudojant nosies ar gerklės tepinėlius, o rezultatai dažnai būna gauti per kelias minutes. Jie gali būti naudingas pirmas žingsnis įvertinant gripo simptomus, ypač jei esate susirūpinę dėl galimo užsikrėtimo. Pavyzdžiui, jei turite gripui būdingus simptomus, kaip karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir nuovargis, greitas testas gali padėti sužinoti, ar gripo A virusas yra jūsų organizme. Šie testai gali būti lengvai įsigyjami vaistinėse.
Nors gripo A greitieji testai gali suteikti greitą rezultatą ir būti patogūs naudoti namuose ar vaistinėse, verta pabrėžti, kad jie nėra 100% tikslūs. Yra tam tikra tikimybė, kad testas gali duoti klaidingą neigiamą arba klaidingą teigiamą rezultatą. Dėl šios priežasties geriau pasitikėti specialistu ir pasitarti su gydytoju, jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę gripu. Gydytojas galės atlikti išsamesnius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
Daugumai žmonių gripas diagnozuojamas kliniškai ir epidemiologiškai (kai gripo sezono metu tam tikroje vietovėje virusologiniais tyrimais patvirtinamas gripo virusas cirkuliavimas). Tačiau mažo gripo aktyvumo laikotarpiais arba ne epidemijos metu kitų kvėpavimo takų virusų (pvz., SARS-CoV-2, rinoviruso, respiracinio sincitinio viruso, paragripo ir adenoviruso) infekcija taip pat gali pasireikšti, kaip į gripą panaši liga. Todėl kliniškai sunku atskirti gripą nuo kitų patogenų. Vis labiau praktikoje naudojami greitieji gripo antigeno testai, kuriuos atlikus galima nustatyti gripo viruso antigeną ir taip patikslinti diagnozę.
A gripo profilaktika
Pagal Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gripo vakcina (skiepai) yra viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, skirtų apsaugoti nuo gripo ir mažinti jo plitimą.
Gripo vakcina dažniausiai yra sudaryta iš inaktyvuotų arba silpnų virusų, kurie negali sukelti ligos, tačiau sukelia imuninį atsaką organizme, taip paruošiant organizmą apsiginti nuo tikrojo gripo viruso. Ši vakcina apima kelis skirtingus gripo virusų potipius, kurie prognozuojami kaip dažniausiai cirkuliuojantys gripo sezonu. Vakcina yra atnaujinama kasmet, atsižvelgiant į tai, kokie virusai tikimasi dominuos artėjančiame sezone.
Skiepas nuo gripo yra svarbus kiekvienam, tačiau ypač svarbu skiepytis rizikos grupėms, kadangi jos turi didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo formomis. Sveikatos priežiūros darbuotojams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, taip pat asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, skiepai yra finansuojami valstybės lėšomis.
SVEIKATOS MEDIS - Skiepai nuo gripo gali palengvinti kovą su COVID-19 infekcija
Be skiepų, labai svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią gripo plitimui. Vienas svarbiausių aspektų - asmeninė higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra paprastas, bet itin veiksmingas būdas sumažinti gripo viruso perdavimą. Ypač svarbu plauti rankas po to, kai buvote viešose vietose, po kosulio ar čiaudėjimo. Be to, visada pravartu turėti su savimi alkoholinį rankų dezinfekantą, kuris greitai ir efektyviai naikina virusus. Tai ypač patogu, kai nesate namie ir neturite galimybės tinkamai nusiplauti rankas - alkoholinį dezinfekantą lengvai galima nešiotis kišenėje.
Kitas svarbus elementas - kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Jei jaučiate, kad sergate arba pasireiškia gripo simptomai, turite laikytis tam tikrų taisyklių, kad neužkrėstumėte kitų žmonių. Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartiniu audiniu, servetėle arba kosėkite, čiaudėkite į lenktą alkūnę - tai padės išvengti viruso išsiskyrimo į aplinką.
Be to, jei jaučiate gripui būdingus simptomus, geriausia likti namuose, vengti kontakto su kitais žmonėmis bei nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai padės ne tik jums pasveikti greičiau, bet ir apsaugos aplinkinius nuo galimo užsikrėtimo.
Vaikai yra labai svarbi infekcijos perdavimo grandis. Susirgę patys jie gali užkrėsti ir kitus vaikus, ir tėvus, ir senelius. Kai vaikai serga, o tėvai dirba, seneliai yra prašomi juos slaugyti. Pandemija kiek pakeitė mūsų įpročius - susirgus vaikui, tėvai nebe taip lengvai perleidžia juos seneliams. Tačiau tai vis tiek gana dažnas reiškinys. Tad paskiepijus ir apsaugojus vaiką, tuo pačiu saugosime ir senelius. Mažės bendras sergamumas gripu.
Nors gripas gali atrodyti nepavojingas, kartais jis gali sukelti itin rimtas komplikacijas. Deja, tačiau nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Todėl siekiant išvengti šios ligos, reikėtų laikytis profilaktikos priemonių ir nepamiršti pasiskiepyti, ypač priklausant rizikos grupei.
Medikai pataria skiepytis nuo gripo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pripažįsta, kad skiepai yra veiksmingiausi nuo šios ligos ir jos komplikacijų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą.
Dažnai užduodami klausimai apie gripą A
Ar skiepytis nuo gripo reikia kasmet?
Taip, skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Gripo virusas kinta kiekvienais metais, todėl vakcina, sukurta prieš praėjusią sezoną, gali nebūti efektyvi prieš naujas viruso atmainas. Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujina vakcinos sudėtį, kad ji atitiktų dažniausiai cirkuliuojančius virusus, todėl kasmetinė vakcinacija užtikrina geresnę apsaugą.
Ar gripo skiepas gali sukelti gripą?
Ne, gripo skiepas negali sukelti gripo. Vakcina, kuri naudojama gripo prevencijai, yra inaktyvuota arba susilpninta, todėl ji negali sukelti aktyvios infekcijos. Po vakcinacijos organizmas suformuoja imuninį atsaką, kuris padeda apsaugoti nuo gripo, tačiau pati vakcina nesukelia ligos.
Kada geriausia pasiskiepyti nuo gripo?
Geriausia skiepytis nuo gripo prieš prasidedant gripo sezonui, paprastai rugsėjo-lapkričio mėnesiais, kad organizmas turėtų laiko suformuoti imunitetą. Geriausiu laiku vakcinacijai laikomas rudens-žiemos laikotarpis, kol neprasidėjusi gripo epidemija. Antikūniams - apsaugai nuo gripo viruso - po skiepo susidaryti reikia maždaug 2 savaičių.
Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti po gripo vakcinos?
Po gripo vakcinos gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, vietinis paraudimas, patinimas ar skausmas injekcijos vietoje, taip pat gali kilti lengvas karščiavimas ar nuovargis, tačiau jie praeina per kelias dienas.
Ar gripo vakcina visada apsaugo nuo gripo?
Nors gripo vakcina labai padidina apsaugą nuo gripo, ji nėra 100% efektyvi, nes virusas gali mutuoti. Pastebėta, kad B/Yamagata padermė nuo 2020 m. nebuvo nustatyta (manoma, kad tai iš dalies lėmė visuomenės sveikatos priemonės, skirtos apriboti COVID-19 plitimą pandemijos metu), todėl svarstoma grįžti prie trivalenčių gripo vakcinų.
tags: #gripo #komplikacijos #vaikams
