Viešvilė - tai miestelis Jurbarko rajone, įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, prie svarbaus kelio Kaunas-Klaipėda. Ši vieta pasižymi ne tik turtinga istorija, bet ir gamtos grožiu. Būtent čia, 1902 metais statytuose Teismo rūmuose, 1956-aisiais buvo įkurdinti Viešvilės vaikų globos namai, palikę ryškų pėdsaką ne tik vietos bendruomenėje, bet ir visoje Lietuvos vaikų globos sistemoje.
Laisvadieniai yra puiki proga pažinti savo kraštą, o Viešvilė, žavinti savo istorija ir nuostabiu parku, yra puikus pasirinkimas tokioms išvykoms.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
Viešvilės vaikų globos namai oficialiai įsikūrė 1951 metais. Pastatas, kuriame anksčiau veikė teismo rūmai ir kuris buvo apgriautas karo metais, reikalavo kapitalinio remonto. Pirmasis vadovas, dailininkas ir skulptorius, Vinco Grybo mokinys Juozas Kriaučiūnas, ėmėsi nelengvos užduoties atkurti įstaigą. Anot istoriko Algirdo Sinkevičiaus, J. Kriaučiūnas, prieš tai dirbęs Jurbarko gimnazijoje, švietimo skyriaus nurodymu buvo paskirtas vadovauti naujai įstaigai. Buvęs teismo rūmų pastatas pasitiko jį su išdaužytais langais, išlupinėtomis durimis, stovėdamas tarp griuvėsių. Direktoriui teko viską tvarkyti nuo pat pradžių, pačiam rūpintis pastato remontu, reikiamomis medžiagomis ir darbuotojų kolektyvo formavimu. Kol vyko remontai, pirmieji 105 auklėtiniai kurį laiką glaudėsi keliuose skirtinguose pastatuose.
Vystymasis ir Plėtra
1970 metais vaikų namai buvo išplėsti - pradėta statyti naują korpusą su sporto sale ir valgykla. Vėliau, 1985 metais, čia atsirado pirtis, skalbykla ir sandėliai. Prasidėjus Lietuvos nepriklausomybei, vaikų globos namams ėmė globoti vokiečių firma „Mister Trucker“, vadovaujama Hanso Delsinggo. Ši parama atgaivino patalpas, rėmėjai skyrė lėšų remontui ir inventoriui. Netrukus buvo pakeisti langai, pastatyta nauja kieto kuro katilinė. Gyvenimo sąlygos įstaigoje nuolat buvo gerinamos, daug dėmesio skiriama teritorijos tvarkymui ir puošimui.
Pokyčiai ir Pertvarka
Nepaisant pastebimo „klestėjimo“, vaikų skaičius Viešvilės vaikų globos namuose pradėjo mažėti, keitėsi globos formos ir valstybės politika. 2004 metais čia gyveno 90 vaikų, o po dešimties metų, 2015-aisiais, jų liko tik 47. Tais pačiais metais Viešvilės vaikų globos namai buvo pervadinti į Skalvijos vaikų globos namus. 2016 metų sausio mėnesį įkurtas bendruomeninio gyvenimo padalinys, ir pirmieji 6 ugdytiniai buvo perkelti į gyvenamąjį namą Smalininkuose. Dar dvi šeimynos buvo perkeltos į gyvenamuosius namus pačiame Viešvilės miestelyje.
2018 m. Pedofilijos Skandalas ir Jo Pasekmės
Visą Lietuvą ir vaikų globos sistemą sukrėtusi istorija į viešumą iškilo 2015 metų kovo mėnesį. Tuomet visuomenė pastebėjo, kad kažkas negerai, kai Viešvilės vaikų namų auklėtiniai būriais buvo pradėti vežti į Jurbarko rajoną. Netrukus paaiškėjo, kad pareigūnai aiškinasi informaciją apie tai, kiek ir kaip tuometinis direktorius Algimantas Liaudaitis galėjo seksualiai išnaudoti vaikus. Tyrimą Kauno apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius pradėjo po to, kai į teisėsaugą kreipėsi tuomet globos namuose dirbęs asmuo. Buvusio darbuotojo surinktos medžiagos pakako, kad įstaigą užgriūtų policijos tyrėjai ir kitos tarnybos. Apie tai, kad Viešvilės vaikų namuose vyksta negerumai, kalbos sklandė seniai. Apie galimą pedofiliją ūžė ne tik miestelis, bet ir visas rajonas. Tačiau iki šiol niekas nedrįso viešai kelti įtarimų, o pirštais į vaikų namų direktorių A. Liaudaitį badė patylomis.
Pats A. Liaudaitis vėliau buvo nuteistas. Teismas pripažino kaltinamąjį kaltu pagal visus jam pareikštus kaltinimus prieš visus šešis nukentėjusius asmenis. Galutinė, subendrinta bausmė, paskirta treji metai ir dešimt mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. A. Liaudaičiui taip pat uždrausta artintis prie nukentėjusių asmenų, bendrauti su jais. Vyrui taip pat penkerius metus uždrausta dirbti bet kokį darbą tiek valstybinėse, tiek privačiose ugdymo bei globos įstaigose. Tiek pat laiko A. Liaudaičiui uždrausta naudotis teise globoti ar rūpinti vaikais.
Paaiškėję pedofilijos faktai įkalė vieną paskutinių vinių į vaikų globos sistemos karstą. Būtent po šio skandalo, viena iš geriausių vaikų globos įstaigų Lietuvoje laikytas Viešvilės vaikų globos namų kompleksas pateko tarp pirmųjų, kuriuos nutarta kuo skubiau uždaryti.
Pastato Likimas
Didžiulis miestelio pastatas, kuriame buvo įsikūrę vaikų globos namai, vėl parduodamas. Jo savininkai atsisako planų čia kurti bendruomenei pažadėtus senelių namus. Skelbimuose nurodoma, kad už 2,6 ha žemės sklypą ir 1902 metų statybos, 4211 kv. m istorinį pastatą Klaipėdos g., prašoma 400 tūkst. Eur. Šį objektą dabartiniai savininkai aukciono būdu iš VĮ Turto banko 2021 m. įsigijo už 141 tūkst. Eur. Interneto skelbimų portaluose jau kuris laikas parduodamas (siūloma ir nuoma) Viešvilės istorinis pastatas, kuriame dabartiniai šeimininkai planavo įrengti senelių namus. Skelbime rašoma, kad išskirtinėje vietoje parduodamos istorinės bei erdvios patalpos, kurios yra įsikūrusios dešiniajame Nemuno krante, Viešvilėje. „Dabar šiose patalpose pasitelkus fantaziją galima įrengti viešbutį su restoranu, senelių namus, kavines, sportui skirtas patalpas. Patraukli vieta, šalia Nemunas, abipus Viešvilės upelis, Karšuvos giria“, - rašoma skelbime.
Bendruomenės Nuomonė ir Ateities Vizijos
Viešvilės bendruomenė jaučia nusivylimą. Tai miesteliui reiškia tik vieną - globos namai, kuriuose dirbo daugybė vietinių žmonių, greičiausiai bus galutinai uždaryti. Pasak Viešvilės seniūno, ištuštėję buvusių vaikų globos namų pastatai - tikras galvos skausmas. Paskutinė šeimyna išsikraustė prieš daugiau nei dvejus metus.
Viešvilės seniūnas Valentinas Kucinas įsitikinęs, kad įveiklintas pastatas atneštų miesteliui naudos. Istoriškai, atskyrimas nuo dvaro ir pramonės įmonių nesustiprino Viešvilės dvaro, 1900 m. jis buvo išparduotas, tačiau iš anksto buvo numatyta, ką steigti jo bazėje. Apie 1000 ha miško perduota besikuriančiai didžiajai „Hildebrant“ lentpjūvei. Buvusioji tarp tvenkinio ir bažnyčios dvaro žemė išdalinta sklypais, kur greitu laiku pastatyta daug gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties mūrinių pastatų - taip išaugo miestelis. Sukūrus lentpjūvėje virš 200 naujų darbo vietų, padidėjus miestelyje gyventojų skaičiui, parapinė mokykla nesutalpino mokinių.
VšĮ „Gerovės paslaugų centras“ direktorė Audronė Svetlovienė ir jos kolega Algirdas Šimoliūnas tarybos nariams pristatė savo veiklos Viešvilėje viziją, kurią įgyvendintų, jei savivaldybė jų ketinimui pritartų. Sudaryti sandėrį su Turto banku, kuris šiuo metu disponuoja buvusių vaikų namų pastatu, įstaiga nenori, nes kalba tuomet krypsta apie pastatų įsigijimą. Toks pirkinys steigėjams per brangus.
„Jau anksčiau atkreipėme dėmesį į šį pastatą gražioje vietovėje ir norime jį įveiklinti, teikdami socialines ir, galimai, kitas apgyvendinimo paslaugas. Išnagrinėjome, kaip čia išvystytas turizmas, supratome, kad trūksta vietos apgyvendinimui. Suteiktume kompleksinę paslaugą. Pagrindinė veikla būtų - senyvo amžiaus asmenų globa. Kodėl būtent Viešvilė? Todėl, kad sulaukėme bendruomenės palaikymo. Be to, miestelis yra geroje strateginėje vietoje, šalia Nemunas, rekreacinės zonos. Galėtų atsirasti vieta nakvynei su pusryčiais keliautojams, žvejams. Vėliau, plečiant veiklą, apgyvendintume ir daugiau turistų“, - pristatydama galimą veiklos planą Viešvilėje kalbėjo A. Svetlovienė.
TĖVAI PAPRASTAI #101 | Unikali vaiko globos istorija: „Vaikas pasirinko pats“
Kultūros Paveldas ir Dabartinė Situacija
Viešvilės teismo rūmai - tai kultūros paveldo objektas, esantis Mažosios Lietuvos etnografiniame regione, reprezentuoja istorizmo stiliaus architektūrą. Neogotikos bruožų turintis pastatas, stipriai nukentėjęs II-ojo pasaulinio karo metu, buvo atstatytas. Deja, neatkuriant nemažos dalies architektūrinių detalių, tačiau savo tūriu, architektūrine išraiška miestelyje jis užima dominuojančią vietą. Valstybei priklausantį daugiau kaip 4 tūkstančių kv. m ploto pastatą su priestatu, kurio valdytojas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šių metų pradžioje perdavė VĮ Turto bankui.
Viešvilėje gyvenanti Vilma Mingėlienė, buvusi vaikų namų auklėtinė, atvira - raudonų plytų pastate prabėgo jos vaikystė, čia jos gimtieji namai, kitokių, kaip ir dauguma čia užaugusių, neturėjo. Anksčiau ji gyveno Plungėje, bet vis grįždavo į vaikų globos namus pasisvečiuoti. „Leisdavo, kai paprašydavom, apsistoti svečių kambaryje. Su dukra net atvažiuodavau, net po porą savaičių atostogaudavom. Visokių atsiminimų galvoje likę. Ir gerų, ir prastesnių. Ir aplinką tvarkydavom, ir žaisdavom. Buvo gerų auklėtojų, buvo ir tokių, kurios labai bausdavo“, - prisimena ji.
Buvusio Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nario, Viešvilėje veikiančių vaiko globos namų direktoriaus ir Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidento Algimanto Liaudaičio byla pasiekė teismą prieš kelerius metus. Gavus signalų, kad Viešvilės globotiniai seksualiai išnaudojami, teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą. Ėmus narplioti aplinkybes, bendraujant su pačiais vaikais, ėmė aiškėti tai, kuo mažai kas tikėjo - juos tvirkinti galėjo pats globos namų vadovas. Kilus skandalui A. Liaudaitis neteko direktoriaus posto, tapo įtariamuoju. A. Liaudaičiui buvo pareikšti įtarimai įvykdžius eilę seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Bylą pardavus nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui, buvęs globos namų direktorius pradžioje su pareikštais kaltinimais sutiko, tačiau vėliau juos ėmė neigti. Byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, joje nukentėjusiais pripažinti šeši nepilnamečiai globotiniai. 2017 metų balandį Jurbarko teismas A. Liaudaitį pripažino kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendžiu konstatuota, kad jis disponavo pornografine medžiaga, tvirkino jaunesnius nei 16 metų asmenis, prie buvusių globotinių seksualiai priekabiavo, taip pat vaikus įtraukė į girtavimą.
Iki tol neteistas, pirmą kartą prieš teismą stojęs A. Liaudaitis realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jam teismas skyrė subendrintą 3 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėjo 3 metams. Globotinius tvirkinusiam, juos girdžiusiam bei prie jų priekabiavusiam ir pornografiją laikiusiam buvusiam globos namų vadovui teismas skyrė ir šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą bausmės atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nesiartinti prie nukentėjusių asmenų arčiau kaip per 100 metrų, jokiomis priemonėmis nebendrauti su jais, neieškoti ryšių su jais, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėję asmenys, nevartoti, neįsigyti ir neturėti alkoholio. A. Liaudaičiui liepta sumokėti 753,22 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jam taip pat uždrausta dirbti bet kokį darbą valstybinėse ir privačiose ugdymo ir globos įstaigose, būti kitų asmenų globėju ar rūpintoju penkerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Savo aukoms, šešiems berniukams, A. Liaudaitis įpareigotas sumokėti po 5 tūkst. eurų kompensaciją už patirtus išgyvenimus. O tam, kad nuteistasis tai padarytų, teismas jo turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė nuosavybės teisės apribojimą.
Buvusio Viešvilės globos namų vadovo A. Liaudaičio byloje laukiama ekspertų apklausos. Byla teismą pasiekė dar 2015 birželį, tačiau iki šiol nepavyko išnagrinėti - teismo posėdžiai vyksta su didelėmis pertraukomis. Kaltinamajam buvo skirtos dvi psichiatrinės ekspertizės - ambulatorinė ir stacionari, abi yra atliktos. Ekspertai nustatė, kad vyras gali stoti prieš teismą ir atsakyti už savo veiksmus. Prokuroras Artūras Bartusevičius BNS sakė, kad šiam prašymui neprieštaravo. „Aš sutikau, kad būtų apklausti. Vis tik reikia ištirti viską iki galo, kad neliktų kažkokių neaiškumų. Ekspertai bus apklausiami kitame posėdyje, kuris vyks kovo pabaigoje. Nukentėję jaunuoliai posėdyje nedalyvauja, teisme jiems atstovauja advokatai. 2015 metų birželį prokuratūra teismui perdavė bylą, siūlydama ją baigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau bylą gavusi teisėja nusprendė surengti bylos nagrinėjimą. A. Liaudaičiui pripažinus kaltę, Kauno prokurorė pasiūlė jį nubausti paprastesne, baudžiamojo įsakymo tvarka. Kaltę pripažinusiam vyrui buvo siūloma 5 650 eurų piniginė bauda ir neatlygintini darbai globos įstaigose. Byloje dėl seksualinio išnaudojimo yra šeši nukentėjusieji. Nukentėję paaugliai buvo apklausti dalyvaujant psichologui. Globos namų auklėtiniai, kuriuos galėjo seksualiai išnaudoti buvęs vadovas, byloje pareiškė 50 tūkst. Jurbarko rajono apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje A. Liaudaičiui pateikti kaltinimai dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, seksualinio priekabiavimo, vaiko įtraukimo girtauti bei disponavimo pornografinio turinio dalykais. Nukentėjusiems buvo skirta specialistų pagalba bei valstybės advokatai. 59 metų A. Liaudaitis kurį laiką buvo nušalintas nuo pareigų, jam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti dokumentai. Vėliau jis atleistas. 2015 metų balandžio viduryje tuometinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Viešvilės vaikų globos namų laikinajai direktorei Jūratei Bastienei skyrė pastabą, nes ji neinformavo ministerijos apie galimą nepilnamečio asmens tvirkinimą globos namuose ir neužtikrino, kad vaikams būtų laiku suteikta psichologinė pagalba.
Susirūpino savo automobiliu - kreipėsi į nuteisusį teismą. Nors teismo nuosprendis A. Liaudaičiui jau senokai įsiteisėjęs, neseniai teismai vėl prisiminė skandalingai „išgarsėjusį“ buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių. Jis šių metų birželio pradžioje kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus bei prašė panaikinti nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui „Peugeot 407“. Vyras minėjo ketinantis automobilį parduoti, kad tai galėtų padaryti, būtina gauti apribojimą skyrusio teismo leidimą. Tačiau teismas šio A. Liaudaičio prašymo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad jis dar nėra atlyginęs žalos trims buvusiems globotiniams, o nuosavybės teisių apribojimas galėtų būti panaikintas tik tada, kai priteista žala atlyginta. Taip pat akcentuota, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2017 m. balandžio 27 d.) dar nėra praėję penkeri metai, taigi, nukentėjusieji nėra praleidę įstatymo termino pateikti vykdomuosius raštus dėl neturtinės žalos atlyginimo priverstinio išieškojimo iš nuteistojo A. Liaudaičio.
Skunde piktinosi ir „teisingumą" vadino pertekliniu. Šis teismo sprendimas, panašu, labai nepatiko A. Liaudaičiui, jis su apeliaciniu skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Skunde jis nurodė, kad žalą atlyginęs ne trims, o keturiems nuo jo nukentėjusiems jaunuoliams. Faktą, kodėl nėra sumokėta 5 tūkst. eurų suma kitiems buvusiems globotiniams, A. Liaudaitis aiškino tuo, kad „jam nuosprendžiu yra uždrausta bendrauti su nukentėjusiaisiais, ieškoti bet kokių ryšių su jais, todėl jis negali imtis jokių aktyvių veiksmų atlyginti jiems priteistą žalą“. Pasak A. Liaudaičio, jis yra gavęs vieno nukentėjusių laišką, kuriame prašoma sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo bei nuo šių metų gegužės į nurodytą sąskaitą perveda po 50 eurų. „Anot nuteistojo, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Peugot 407“ jis galėtų parduoti šią transporto priemonę ir gautą pinigų sumą pervesti nukentėjusiam. Automobilio techninė apžiūra baigiasi 2020 m. liepos 10 d. Po šios dienos automobilio vertė gali labai stipriai kristi, kadangi sekančios techninės apžiūros, jo nesuremontavus, automobilis nepraeis ir teks priduoti jį į metalo laužą“, - rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje. Savo skunde A. Liaudaitis negailėjo piktų žodžių jį ne tik nuteisusiam, bet ir parduoti automobilio neleidusiam Jurbarko teismui. „Apylinkės teismas neįsigilino į prašymo esmę, o tendencingai, kaip ir viso teisminio proceso metu, priėmė nutartį atmestinai. Toks „teisingumas“ yra perteklinis, jis užkerta kelią įvykdyti nuosprendį“, - piktinosi leidimo parduoti automobilį negavęs A. Liaudaitis.
Pinigus atgavo tik įsikišus antstoliams. A. Liaudaičio apeliacinį skundą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas išsiaiškino, kad visą priteistą žalą, po 5 tūkst. eurų, jis yra atlyginęs keturiems buvusiems globotiniams. Sprendžiant iš teismo nutarties, panašu, kad tai A. Liaudaitis padarė toli gražu ne savo noru, o tik po to, kai berniukai kreipėsi į antstolius ir buvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra. Tai patvirtina duomenys iš antstolių informacinės sistemos registro. „Tačiau byloje nėra duomenų apie likusiems dviem nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Iš jau minėto antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad asmenys antstoliams nėra pateikę vykdyti pirmosios instancijos teismo išduotų vykdomųjų raštų dėl neturtinės žalos atlyginimo, o duomenų, kad jiems priteista žalą A. Liaudaitis būtų atlyginęs savanoriškai, t. y. nepradedant priverstinio vykdymo procedūros, į bylą taip pat nebuvo pateikta“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė Kauno apygardos teismas. Nors prie skundo A. Liaudaitis pridėjo tik 2020 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymą, nesama jokių kitų įrodymų, kad pervesta likusi, apie pilną priteistos žalos atlyginimą.
Ar pinigai už parduotą automobilį tikrai atiteks nukentėjusiems? Skundą išnagrinėjęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog dviem nukentėjusiems jaunuoliams išduoti vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti antstoliams, nes senaties terminas dar nėra suėjęs. Tai galima padaryti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas konstatavo, kad A. Liaudaitis iki šiol neatlygino 9 tūkst. 500 eurų žalos dviem iš šešių nuo jo nukentėjusių buvusių globotinių. Jie vis dar gali pateikti vykdomuosius raštus antstoliui, o šis - parduoti A. Liaudaičio „Peugot 407“. Juolab, kad šio automobilio vertė tikrai nėra didesnė, nei dar nesumokėta suma nukentėjusiems. “Nors nuteistasis nurodo, jog, pardavęs jam nuosavybės teise priklausantį transporto priemonę, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu gautas lėšas jis panaudos nukentėjusiems priteistos neturtinės žalos atlyginimui, tačiau šiuo atveju teismas neturi teisinių instrumentų užtikrinti, kad pačiam nuteistajam savo iniciatyva realizavus jam priklausantį turtą gautos piniginės lėšos būtų perduotos dviem nukentėjusiesiems“, - galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje pasisakė A. Liaudaičio skundą atmetęs Kauno apygardos teismas.
Viešvilės senjorų namai, MB (kodas 304870012) buvo įkurta 2018-07-05. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Įmonę valdo 2 akcininkai (fiziniai asmenys). 2024 metais Viešvilės senjorų namai, MB pardavimo pajamos siekė 150 250 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 7 037 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Šiuo metu Viešvilės senjorų namai, MB įsikūrusi adresu Paupio g. 1.
