Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai rūpinimasis savo sveikata tampa dar svarbesnis, atsižvelgiant į augantį vaisių. Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pirmasis nėštumo semestras yra itin svarbus, todėl vaistų vartojimas turėtų būti itin minimalus ir tik pasitarus su gydytoju.
Vaistų ir žolelių vartojimo rizika nėštumo metu
Kai kurie vaistai ir žolelės gali kelti pavojų vaisiaus vystymuisi ar sukelti kitų komplikacijų nėštumo metu. Pavyzdžiui, pavojinga vartoti nuo skausmo ibuprofeną, nimesulidą, aspiriną, kompleksinių preparatų skausmui mažinti sudėtyje esantį kodeiną, komplikuotiems spuogams gydyti naudojamą izotretinoiną, epilepsijai ir manijai gydyti natrio valproatą ir valpro rūgštį. Izotretinoinas gali sukelti persileidimą ir kūdikio apsigimimus. Baigus gydymą šiuo preparatu, mėnesį negalima planuoti pastojimo. Natrio valproatas ir valpro rūgštis taip pat sukelia kūdikio apsigimimus. Kodeinas ir klonazepamas gali naujagimiui sukelti abstinencijos simptomus, o lorazepamas - apsigimimus ar gyvybei pavojingus abstinencijos simptomus.
Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą, kuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo ir kraujavimo pavojų. Nimesulidas gali sukelti inkstų funkcijos anomalijas ir vaisiaus vandenų sumažėjimą. Ciproloksacinas ir levofloksacinas gali sukelti raumenų bei skeleto augimo problemas, sąnarių skausmus būsimam mažyliui ir nervų pažaidas besilaukiančiajai bei gyvybei pavojingą kraujavimą.
Kai kurios žolelės taip pat gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, ankstyvasis šalpusnis gali sukelti mutacijas ir pakenkti kepenų vystymuisi. Raudonėlis, čiobrelis, šalavijas, kartusis kietis, sena, šaltekšnis, vaistinis rabarbaras gali sukelti persileidimą ar toksinį poveikį būsimam kūdikiui. Sukatžolė ir agurklė didina apsigimimų riziką.
Lėtinėmis ligomis sergančios moterys, prieš planuodamos pastoti, turėtų pasikonsultuoti su gydančiu specialistu, ar jų vartojami vaistai yra saugūs. Gydytojas įvertins rizikos ir naudos santykį bei rekomenduos, kaip toliau tęsti gydymą. Kai ligos yra pasikartojančios, pavyzdžiui, alergija, ūmūs galvos skausmai, peršalimas, labai svarbu imtis profilaktikos, kad būklių paūmėjimai būtų kuo retesni.
Nėščioms moterims nerekomenduojama vartoti vaistažolių, kurios gali stimuliuoti gimdos susitraukimus, sukelti persileidimą ar turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus). Tokios vaistažolės kaip čiobrelis, rozmarinas, purpurinis triliumas, kekinė juodžolė, melsvasis sidabražiedis, cascara, tikrasis skaistminas, kininis skudutis, kininmedis, medvilnės lukštai, vaistinis skaistenis, kininis ženšenis, kanadinė auksašaknė, kadagys, svaigusis pipiras, paprastasis saldymedis, rudeninis vėlyvis, taškuotoji mėta, fitolaka, rūta, vaistinis šalavijas, paprastoji jonažolė, sena, paprastoji bitkrėslė, baltoji arbata, pelynas, paprastoji kraujažolė, rauktalapė rūgštynė. Taip pat reikėtų vengti vaistažolių, turinčių stiprų poveikį nervų sistemai ar virškinimo traktui, pvz., svaigiojo pipiro, pelyno.
Gaurometis: natūrali pagalba nėštumo metu
Pastaraisiais metais natūrali medicina išgyvena renesansą - vis daugiau žmonių gręžiasi į gamtą ieškodami sveikatai palankių sprendimų. Tarp tokių priemonių ypatingą vietą užima gaurometis (lot. Epilobium angustifolium), kurio švelnus skonis ir gilios gydomosios savybės žinomos dar nuo senų laikų. Lietuvoje šis augalas ilgą laiką buvo vertinamas liaudies medicinos tradicijose, o šiandien jo veikliosios medžiagos susilaukia ir mokslininkų dėmesio.
Gaurometis yra daugiametis augalas, paplitęs Lietuvoje miškuose, pamiškėse, išdegusiose vietovėse. Jis lengvai atpažįstamas dėl savo siaurų, pailgų lapų ir ryškiai rožinių žiedų. Iš jo lapų ruošiamas žolelių gėrimas, vadinamas gauromečio arbata. Ji gali būti ruošiama iš šviežių ar džiovintų lapų, arba fermentuotų lapų - tokia arbata primena juodąją arbatą, bet neturi kofeino. Fermentacijos procesas padidina biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, todėl fermentuota gauromečio arbata dažnai laikoma veiksmingesne.
Liaudies medicinoje gaurometis nuo seno buvo laikomas universaliu uždegimų slopintoju. Šiandien gauromečio arbata vartojama ne tik dėl skonio ar ritualinės vertės - vis dažniau ji įtraukiama į profilaktinę mitybą, siekiant palaikyti virškinimo sistemą, gerinti prostatos veiklą, mažinti uždegiminius procesus, slopinti nerimą ir įtampą. Moksliniai tyrimai vis aktyviau analizuoja gauromečio veikliąsias medžiagas - flavonoidus, taninus, gleives, kurių derinys lemia jo plataus spektro poveikį.
Gauromečio arbatos naudos sveikatai
Gauromečio arbata vertinama ne tik dėl švelnaus skonio ar natūralumo, bet ir dėl plataus teigiamo poveikio žmogaus organizmui. Joje gausu bioaktyvių junginių - flavonoidų, taninų, gleivių, vitaminų A ir C bei organinių rūgščių. Būtent šios medžiagos suteikia augalui priešuždegiminių, antibakterinių ir raminamųjų savybių.
- Virškinimo sistemos gerinimas: Gleivingieji junginiai padengia skrandžio ir žarnyno gleivinę apsauginiu sluoksniu, mažindami uždegimą ir dirginimą. Taninai veikia kaip natūralūs sutraukiantys agentai, padedantys sergant viduriavimu ar lengvais žarnyno sutrikimais. Arbata palaiko normalią tulžies ir fermentų sekreciją, todėl po sunkesnio maisto ji gali pagreitinti virškinimą. Dėl šio poveikio gaurometis neretai rekomenduojamas tiems, kas serga gastritu, refliuksu ar turi padidėjusį rūgštingumą, nors šiuo atveju būtina pasitarti su gydytoju.
- Uždegimų slopinimas ir imuniteto palaikymas: Gauromečio lapuose gausu antioksidantų - flavonoidų (pvz., kvercetino, kaempferolio), kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tokiu būdu augalas natūraliai mažina lėtinius uždegimus organizme. Be to, gaurometis pasižymi antibakteriniu poveikiu, o ilgainiui gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
- Vyrų sveikata: Gaurometis pasižymi teigiamu poveikiu vyrų šlapimo sistemai, ypač prostatai. Tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti prostatos audinio uždegimą, pagerinti šlapinimosi kokybę ir sumažinti diskomfortą, ypač esant gerybinei prostatos hiperplazijai.
- Streso mažinimas ir miego kokybė: Gauromečio raminamasis poveikis padeda sumažinti dirglumą, skatindamas organizmo adaptacines funkcijas. Tai aktualu žmonėms, kenčiantiems nuo įtampos, lengvos nemigos ar emocinio perdegimo.
Gauromečio arbatos paruošimas ir vartojimas
Tinkamas paruošimo būdas leidžia ne tik išgauti malonų skonį, bet ir maksimaliai pasinaudoti augalo veikliosiomis medžiagomis. Galima rinktis džiovintą arba fermentuotą gaurometį. Fermentuotas variantas laikomas intensyvesniu ir gali turėti stipresnį priešuždegiminį bei antioksidacinį poveikį.
Klasikinis paruošimo būdas vienam puodeliui arbatos:
- 1-2 arbatiniai šaukšteliai žaliavos (džiovintos arba fermentuotos).
- 250 ml vandens, kurio temperatūra apie 90°C (ne verdantis).
- Plikyti 10-15 minučių.
Svarbu neužpilti verdančiu vandeniu - tai gali sunaikinti dalį jautrių veikliųjų medžiagų. Po plikymo arbatą reikėtų perkošti ir vartoti dar šiltą. Ji gali būti geriama 1-3 kartus per dieną.
Skoniui ir poveikiui sustiprinti galima įdėti medaus, maišyti su melisa ar pipirmėte, arba įdėti imbiero ar cinamono.
Atsargumo priemonės ir galimas šalutinis poveikis
Nors gauromečio arbata laikoma viena iš saugesnių žolelių arbatų, svarbu laikytis saiko ir įvertinti individualias organizmo savybes bei sveikatos būklę. Tam tikrose situacijose gali pasireikšti šalutiniai poveikiai ar sąveika su vaistais.
Atsargumo turėtų imtis žmonės, kurių organizmas jautrus taninams - jie gali lėtinti geležies įsisavinimą ir šiek tiek dirginti jautrų skrandį. Per didelis kiekis (daugiau nei 3-4 puodeliai per dieną) ilgainiui gali neigiamai paveikti virškinimo fermentų veiklą ar sukelti vidurių užkietėjimą.
Gauromečio arbata gali sąveikauti su kraują skystinančiais preparatais, hormoniniais vaistais, vaistais nuo skrandžio rūgštingumo. Prieš derinant gauromečio arbatą su vaistais, visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ilgalaikio vartojimo poveikis nėra išsamiai ištirtas. Tradiciškai arbata buvo vartojama sezonais. Saugiausia vartoti 2-3 savaičių kursais su pertraukomis.
Gauromečio arbata nėščioms moterims ir vaikams
Gauromečio arbata nėra rekomenduojama nėščioms moterims ir vaikams iki 12 metų, nebent vartojimą prižiūri gydytojas. Nors joje nėra kofeino, kai kurios vaistažolės gali turėti teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus) arba skatinti persileidimą. Nėštumo metu svarbu rinktis saugias arbatas, tokias kaip ramunėlių, mėtų, imbiero ar citrinų, ir visada pasitarti su gydytoju ar akušere.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Gaurometis dažnai rekomenduojamas vyrams, turintiems prostatos hiperplazijos simptomų, dėl savo švelnaus priešuždegiminio poveikio. Taip pat jis naudingas virškinimo sistemai ir gali padėti sumažinti stresą bei pagerinti miego kokybę. Tačiau, kaip ir su visomis vaistažolėmis, svarbu vartoti atsakingai ir saikingai.
tags: #gaurometis #nestumo #metu
