Birželio mėnesį bibliotekos siūlo ypatingą progą pasinerti į literatūros pasaulį su specialiai paruoštais leidiniais. Šie kūriniai atspindi įvairias temas - nuo istorinių lūžių ir asmeninių dramų iki gilių filosofinių apmąstymų ir praktinių patarimų. Kiekvienas leidinys, skaitytojams pristatomas profesionalių skaitovų, kviečia į unikalų pažinimo ir emocijų pasaulį.
Istorija ir asmeninės patirtys
Romane R. Bogdano „Bučinys per stiklą“, skaitytojas V. Kubilius, kviečia keliauti per tris tėvo skulptoriaus pasakojimus sūnui. Tai trys meilės istorijos, trys istoriniai Lietuvos laikotarpiai su savo iššūkiais, baimėmis ir džiaugsmais. Kūrinyje apmąstomos žmonių patirtys, išgyvenant Nepriklausomybės praradimą, vokiečių okupaciją, pakartotinę sovietų okupaciją ir Nepriklausomybės atkūrimą. Autoriaus santykis su istorija - ne tik racionalus, bet ir emocinis, nes dalį šių įvykių rašytojas regėjo savo akimis, dalį matė jo tėvų karta.
Trilogijos „Seserų varpai“ trečioji knyga, Mytting „Pragaišties naktis“, kurią skaito R. Jokubauskaitė, nukelia į laikotarpį keleri metai iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Astrida Heknė, paveldėjusi kovingumą ir nepaprastą jautrumą, nusprendžia žūtbūt pamatyti vieną iš likusių Seserų varpų ir išsiaiškinti legendinio Heknių seserų audinio likimą. Du dešimtmečius audinį saugantis pastorius Kajus Šveigoras svarsto, kaip išsipildys Heknių dvynių į audinį įpinta pranašystė apie paskutinio Butangeno pastoriaus mirtį ir Pragaišties naktį. Norvegiją okupuoja nacistai, Astrida prisijungia prie norvegų pasipriešinimo, o Kajus išmetamas iš savo bažnyčios. Kyla klausimas, ar dar gali būti vilties, kad Seserų varpai suskambės kartu, kad nurims piktos žmonių kalbos ir grįš karo metais pražuvęs tarpusavio pasitikėjimas.
Septintoji Z. Medišauskienės knygos „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“ dalis, skaitoma R. Pranckūno, siūlo pažvelgti į vilniečių gyvenimą nuo seniausių laikų iki XX amžiaus. Šiame tomelyje sprendžiama archeologų užminta mįslė, kas gi buvo atkasta Kosciuškos g. 1 namo kieme ir kuo čia dėti Vilniaus amatininkai, nagrinėjama Jasinskių altarijos formavimosi istorija. Skaitytojai sužinos, kuo XVII amžiuje prekiavo Vilniaus krautuvės, ką pardavinėjo miesto gatvėse miestiečiai, kodėl garsus XVIII amžiaus pabaigos vargonų meistras paskandino savo kaimyno šunelį, dėl ko tuo laiku kivirčijosi ir net žudėsi vilniečiai, kokios bausmės už tai grėsė, kas sumanė Gedimino kalno bokšte įrengti kavinę. Knygelėje pasakojama ir apie savus vilnietiškus pokylius, kuriuos su labdaros tikslais rengė Lietuvos diduomenė XX amžiaus pradžioje, ir apie vienos gatvės - Suvalkų - pavadinimo istoriją.
M. Šerniūtės romane „Julijonas Vilkas“, kurį skaito A. Stulpinas, atskleidžiama žmogaus gyvenimo istorija, kupina skaudžių praradimų, atsakomybės savo giminei ir kraštui įsipareigojimų, įtaigiai, sodria autentiška kalba.
F. Ferrante romane „Apleisties dienos“, skaitomame P. Galkontaitės, pasakojama apie Olgos ir Mario šeimą, kuriai staiga, lyg perkūnas iš giedro dangaus, vyras praneša paliekantis šeimą. Jokio paaiškinimo. Jokios užuojautos. Jokio gailesčio. Šoko ištikta moteris pamažu pradeda skęsti depresijos ir neapykantos liūne, kol, galiausiai, atsiduria ant beprotybės slenksčio. Romanas prasideda ir baigiasi ramiai, tačiau ši ramybė apgaulinga ir netikra. Už jos slepiasi nutylėti klausimai ir neišsipildę norai, neišsakyti žodžiai ir nustumti poreikiai. Visą gyvenimą bandžiusi įtikti vyrui ir vaikams, tramdžiusi save, patogi visiems, tik ne sau - kokia viso to kaina? Olga virsta bejausme abejinga būtybe, klaidžiojančia taip ir nepamilto miesto gatvėmis.
Baltrukonytės „Karštas autobusas“, skaitomas R. Bagdzevičiaus, yra žaismingas ir ironiškas pasakojimas apie žmones, kurie ieško gyvenimo prasmės, tikro atviro ryšio, trokšta mylėti ir būti mylimi. Senas raudonas Oskaro autobusas, žadantis įkvepiančią, romantišką ir erotika dvelkiančią kelionę po Italiją, savyje surenka vienišus, vaikystės traumų ir praeities šmėklų persekiojamus vyrus ir moteris, įkalintus troškimuose patirti ką nors gero ir gražaus.
Pancerovo romane „Pragaro vartai“, skaitomame D. Pancerovo, pasakojama apie jauną žurnalistą, besiblaškantį santykiuose su aplinkiniu pasauliu ir pačiu savimi, ketinantį parašyti romaną, bet netikėtai tampantį slaptos užduoties karinio perversmo apimtoje Rusijos Kaliningrado srityje vykdytoju. Siužeto įvykiai slaptųjų tarnybų rūsiuose, kontrabandininkų keliuose, karo nuniokotuose miestuose ir mūšio chaose įtraukia ir nepaleidžia. Tačiau romanas pritraukia ne tik įtemptų įvykiu virtine, bet ir atskleidžia jauno žmogaus vidinę erdvę. Parodo jauno žmogaus, kuris jaučiasi pasimetęs, įkalintas griūvančiame pasaulyje, brandos kelią.
Grigaliūnienės pasakojime „Šokoladiniai ledai“, skaitomame J. Karazijaitė, pasakojama apie skirtingus dviejų moterų likimus. Lionytė - „vaiknaminė“ pusamžė moteris, staiga netekusi mylimo vyro ir likusi viena bei vieniša dideliame raudonų plytų name prie geležinkelio. Kristina gi - jauna, graži, tačiau... bendraamžių vaikinų išniekinta, tėvelio netėvelio dar sykį pažeminta ir iš namų išvaryta. Išėjusi, kur akys mato, ji atsiduria Kiemelių geležinkelio stotyje, kurioje dirba Lionytė. Netrukus paaiškėja, kad Kristina laukiasi. Name prie geležinkelio prasideda naujas gyvenimas - gimsta Rytis. Tačiau... moterys šį vaiką priima skirtingai.
Rytisalo romane "Gunda", skaitomame V. Česnavičienė, pasakojama apie jauną, gražią, drąsią, pašėlusią ir paslaptingą moterį Gundą. Ją regime trijų romano veikėjų akimis: vyro Viljamo, išėjusio į Laplandijos karą ir palikusio jauną žmoną nėščią, tarnaitės Elės, neapkentusios savo šeimininkės, ir sesers. Viena po kito piešiami Gundos gyvenimo įvykiai ir painūs trijų veikėjų tarpusavio santykiai pamažu atskleidžia neįtikimą šios moters likimą.
L. Seilerio romanas „Stern 111“, skaitomas A. Stulpinas, pratęsia ankstesnį Lutzo Seilerio romaną „Kruzas“ (2014) - Berlyno sienos griūties, laisvės temą. „Stern 111“ plėtojamos dvi siužetinės linijos: po Berlyno sienos griūties į Rytų Berlyną atvykusio, bandančio jame įsitvirtinti Karlo ir vos atvėrus sienas į Vakarus patraukusių jo tėvų. Romane perteikiamas dviejų kartų požiūris į laisvę. Kitas „Stern 111“ klodas - Rytų Berlyno kasdienybė griuvus sienai: skvotų kūrimasis, namus nusavinusiųjų tarpusavio kovos, grumtynės su policija, pirmų privačių kavinių steigimas.
Autobiografija ir šou pasaulis
A. Valinsko audioknygoje „Valius. Tai buvo kažkas tokio“, skaitomoje J. Radzevičiaus, A. Valinsko, I. Valinskienės, atskleidžiama Lietuvos šou verslo istorija nuo agitbrigadų ir dar sovietiniais laikais gyvavusios, legendinės, humoristinės grupės „Dviratis“ iki Nidos festivalio ir įvairių populiarių laidų skirtinguose televizijos kanaluose. Audioknyga atskleidžia šou verslo užkulisius, sunkų kūrybinį darbą, negailint nei savęs, nei kitų, projektuose dirbančių, žmonių santykius. Dalis audioknygos skirta kasdienio gyvenimo akimirkoms už projektų ir eterio ribų, siautulingiems vakarėliams ir vidiniams išgyvenimams.
Filosofija, psichologija ir saviugda
N. Kliukaitės knygoje „Imanuelio Kanto katė“, skaitomoje A. Butvilas, autorė bando išsiaiškinti, kur slepiasi Kanto filosofinės minties pradžia, kaip tokios silpnos sveikatos vaikas išaugo į dvasios milžiną, kur slypi gyvybės ugnis, kaip, atrodytų, paprasti įvykiai keičia žmogaus mąstymą ir netgi jo esybę. Ar tikrai katė Šyša mokė jį regėti ausimis, klausytis akimis ir jausti pasaulį sudėtinga kūno organika.
J. Cvilikienės ir dr. N. Mačiulio knyga „Dilema - ne problema“, skaitoma R. Simanavičius, yra apie pirmuosius finansinius sprendimus, turinčius įtakos mūsų ateičiai. Ji skirta visiems jauniems suaugėliams, norintiems papildyti finansinių žinių bagažą ir pakloti stiprų savarankiško gyvenimo pagrindą.
S. Hari knygoje „Nutrūkę ryšiai“, skaitomoje S. Stankus, atskleidžiama, kad psichinis sielvartas atsiranda ne tik dėl sutrikusios cheminių medžiagų pusiausvyros smegenyse, bet ir dėl socialinių bei psichologinių veiksnių. Sielvartas - tai ženklas, kad reikia įsiklausyti ir išsiaiškinti, kas gyvenime ne taip. Autorius paaiškina, kaip sumažinti atotrūkį tarp jūsų ir gyvenime jums būtinų dalykų, kaip atkurti ryšį su kitais žmonėmis ir pasauliu, kaip per skausmo ir liūdesio prasmės suvokimą atgauti prasmingo pasaulio pojūtį.
Istoriniai ir geopolitiniai apmąstymai
Leidinyje Plokšto „Kaip laimėti partizaninį karą?“, skaitomame R. Simanavičius, pateikiama nekonvencinių (partizaninių) karų analizė su išvadomis Lietuvai. „Vertinant šių dienų Lietuvos geopolitinę situaciją, partizaninis karas gali tapti lemiamu veiksniu išsaugant nepriklausomybę“, - sako knygos autoriai. Nekonvenciniai (partizaniniai) karai tampa lemiamu didelių karinių konfliktų veiksniu.
Poezija ir menas
G. Traklio rinktinėje „Dvasios sutemos“, skaitomoje V. Kubilius, spausdinami eilėraščiai, kuriems būdinga melancholija, sielvartas ir Dievo paieškos. Mirtis, irimas ir Vakarų pasaulio nuosmukis - pagrindinės jo gilios, simbolių ir metaforų kupinos poezijos temos.
Ingridos Armonaitės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, muzikiniai ieškojimai apima Eduardo Balsio, Vytauto Bacevičiaus, Juozo Gruodžio, Vytauto Barkausko, Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Jurgio Juozapaičio, Anatolijaus Šenderovo, Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės, Vytauto Germanavičiaus, Tomo Kutavičiaus ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinių interpretacijas bei premjeras, taip pat XX a. užsienio kūrėjų opusus. Ji pabrėžia, kad pasaulinio lygio smuikininkai, puikiai išmanantys klasikinės ir šiuolaikinės muzikos interpretacijos subtilybes, yra retenybė. Jos ryžtingumas ir gebėjimas atrasti tai, kas neužrašyta partitūroje, yra vertinamas kompozitorių.
Investavimas ir finansai
C. Bogle knygoje „Sveiko proto investavimas“, skaitomoje R. Pranckūnas, teigiama, kad investavimas - sveiko proto užsiėmimas. Paprasčiausia ir veiksmingiausia investavimo strategija - labai žemomis sąnaudomis pirkti ir laikyti visų įmonių akcijas, kuriomis viešai prekiaujama šalies biržoje. Klasikinis indeksinis fondas, kuris turi tokį rinkos portfelį, - vienintelė investicija, garantuojanti sąžiningą grąžą akcijų rinkoje. Knyga padės suprasti indeksinio investavimo galimybes, įspės apie investavimo mitus ir madas.
Socialinė stratifikacija ir švietimas
Straipsnyje „Filosofija. Sociologija. 2019. T. 30. Nr. 4“ analizuojama šiuolaikinė visuomenės problema - socialinės stratifikacijos apraiškos švietimo institucijose. Pristatomas Lietuvos mokyklose atliktas tyrimas, kurio metu apklausti socialiai remtini mokiniai. Nustatyta, kad tik nedidelė dalis socialiai remtinų mokinių jaučiasi visiškai fiziškai saugūs mokykloje. Tyrimo dalyvių nuomone, mokyklos mikroklimatas jiems yra tik iš dalies palankus, o 25 % teigia, kad jis jiems nepalankus ir nepriimtinas. Tik 11 % tyrimo dalyvių „klasėje jaučiasi visiškai saugūs ir užtikrinti“. Respondentų atsakymai patvirtina, kad nepritapimas prie bendraamžių sukelia nesaugumo jausmą, „prie bendraamžių nepritampa ir nesaugiai jaučiasi“ 29 % respondentų. Teiginiui „jaučiuosi nesaugus, nes mano tėvai nėra pasiturintys“ kaip teisingą patvirtino 47 % tyrimo dalyvių. Darytina išvada, kad saugumui (fiziniam, socialiniam) mokykloje lemiamos įtakos turi tėvų turtinė padėtis. Mokytojų ir mokyklos bendruomenės nebyliai toleruojama diskriminacija, jų negebėjimas dirbti visuomenės socialinės stratifikacijos sąlygomis tyrimo dalyviams leidžia manyti, kad dėl „turtinės padėties jie yra diskriminuojami ir žeminami net pačių pedagogų“ (58 %).
Apibendrinant, pastebima, kad įvairios įtampos laukai tarp tyrimo dalyvių ir kitų švietimo bendruomenės narių, konfliktas tarp kuriamų geresnių socialinio mobilumo sąlygų ir elitiškumo tendencijų, konfliktas tarp socialinio saugumo ir socialinės rizikos - visa tai lėmė įvairias švietimo sistemos problemas, su kuriomis susiduria socialiai remtini ir finansiškai sunkiau gyventys mokiniai. Neišspręstos problemos daro įtaką didėjančiai socialinei stratifikacijai mokykloje. Tai prieštarauja švietimo instituto prigimčiai, nes jis turi garantuoti visų socialinių grupių narių įtraukimą į visuomenę.
Muzikinės grupės istorija
Grupė „Studija“ gyvavo nuo 1982 iki 1990 metų, grodama Klaipėdos naktiniame bare „Neringa“. Tuo metu jai vadovavo Ričardas Dubinskas, buvęs pagrindinis aranžuočių ir programų kūrimo autorius. Kasmet buvo ruošiamos kelios programos, kurios pritraukdavo daug klausytojų ir pelnė „Neringai“ bei „Studijai“ platų pripažinimą. 1986 metais grupei oficialiai suteiktas vardas „Studija“. Lietuvos klausytojams „Studija“ tapo plačiau žinoma po dainos „Mergaitė ir regis“ (1985 m.), vėliau sekė tokios dainos kaip „Daina draugams“, „Spindulys“, „Geležinė meilė“, „Vaikystė“, „Zuikio norai“, „Meilės bliuzas“, „Vakaro daina“, „Šakės“, „Dabartis“, „Gabrielė“, „Laimės kūdikis“ ir kt. Grupė aktyviai dalyvavo festivaliuose ir konkursuose, surinkdama daugybę apdovanojimų. Nuo 1990 metų prasidėjo naujas grupės etapas - kelionės, apėmusios Jungtinius Arabų Emyratus ir kitas šalis. 1996 m. įrašytas ir 1997 metais išleistas pirmasis CD albumas „Dabartis“. 1998 m. išleistas albumas „Skrendam“, kuriame skambėjo įvairių žanrų muzika, o grupė buvo nominuota kaip „geriausia rock grupė“ „Bravo“ apdovanojimuose. 1999-2000 metais įvyko didelis koncertinis turnė po Lietuvą, skirtas grupės 20-ečiui paminėti, apėmęs daugiau nei 100 koncertų. 2003 metais vyko naujas turas, skirtas grupės 25-mečiui, apimantis apie 50 koncertų. Grupė taip pat dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir projektuose, filmavo DVD koncertus.
tags: #studija #laimes #kudikis #zippyshare
