Globos namai tampa vis svarbesne grandimi visuomenėje, kurioje senėja populiacija. Deja, gyvenimas čia ne visada būna idiliškas. Konfliktai tarp gyventojų gali kilti dėl įvairių priežasčių, pradedant skirtingais charakteriais ir baigiant sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime konfliktų priežastis, prevencijos būdus ir galimus sprendimus, siekiant užtikrinti ramią ir harmoningą aplinką senjorams.
Konfliktų priežastys
Konfliktai tarp globos namų gyventojų gali kilti dėl daugelio priežasčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
- Skirtingi charakteriai ir įpročiai: Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis savo įpročius, pomėgius ir charakterio bruožus. Susidūrus skirtingiems žmonėms vienoje erdvėje, natūralu, kad gali kilti nesutarimų.
- Sveikatos problemos: Fizinė ir psichinė sveikata turi didelę įtaką žmogaus elgesiui. Demencija, Alzheimerio liga ar kitos ligos gali sukelti agresiją, irzlumą ar kitas nepageidaujamas reakcijas.
- Vienatvė ir socialinė izoliacija: Jaudulys dėl vienatvės ir atskirtumo gali paskatinti konfliktus, kaip būdą atkreipti į save dėmesį arba išreikšti susikaupusias emocijas.
- Ribotos erdvės ir išteklių: Gyvenimas globos namuose dažnai reiškia dalijimąsi ribota erdve ir ištekliais, tokiais kaip televizorius, skaitymo kampelis ar kiti bendro naudojimo objektai. Tai gali sukelti konkurenciją ir nesutarimus.
- Bendro gyvenimo normų nepaisymas: Konfliktai tarp globos įstaigų darbuotojų ir gyventojų artimųjų dažnai kyla dėl bendro gyvenimo normų nepaisymo, o tai atsitinka klaidingai suvokiant, kas galima ir ko negalima globos namuose ir kokių pasekmių gali sukelti taisyklių laužymas.
Svarbu suprasti, kad konfliktų priežastys gali būti labai įvairios ir dažnai susijusios su individualiomis gyventojų aplinkybėmis.
Prevencijos būdai
Norint sumažinti konfliktų skaičių ir užtikrinti ramią atmosferą globos namuose, būtina imtis prevencinių priemonių:
- Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo poreikius, pomėgius ir sveikatos būklę.
- Užimtumo terapija: Užimtumo terapija vaidina didžiulį vaidmenį palaikant fizinius ir intelektualinius gyventojų įgūdžius. Savo globos namų gyventojams užtikriname platų užsiėmimų spektrą. Tai įvairina kasdienybę, kelia pasitikėjimą, atskleidžia pamirštus gebėjimus, žadina emocijas, gerina nuotaiką, o kartu ir savijautą. Galiausiai tai jungia bendrai veiklai, bendriems interesams.
- Bendravimo skatinimas: Reikia skatinti gyventojų bendravimą tarpusavyje, organizuojant bendras veiklas, renginius ar tiesiog suteikiant galimybę pabūti kartu.
- Psichologinė pagalba: Mūsų globos namų gyventojams apsiprasti su nauja aplinka ir nauju gyvenimo etapu padeda psichologas, jų sveikata rūpinasi medicinos personalas. Mūsų globos namų gyventojams, kurie yra patyrę traumų, lūžių, išgyvenę sudėtingas operacijas, padeda reabilitologas. Jo pastangos skirtos suteikti galimybę žmonėms judėti nepatiriant skausmo ir diskomforto, perteikti žinias, kurios padėtų saugiai grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Pagerėjus fizinei būklei, gerėja ir emocinė savijauta.
- Personalo mokymai: Globos namų personalas turi būti apmokytas spręsti konfliktus, atpažinti ankstyvus konfliktų požymius ir tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
Įgyvendinant šias prevencines priemones, galima sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje senjorai galėtų mėgautis gyvenimu.
Konfliktų sprendimo būdai
Net ir taikant prevencines priemones, konfliktų visiškai išvengti ne visada pavyksta. Todėl svarbu turėti aiškų konfliktų sprendimo mechanizmą:
- Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius konflikto požymius, reikia nedelsiant įsikišti ir padėti gyventojams išspręsti problemą.
- Išklausymas: Svarbu išklausyti abi konflikto puses, suteikiant galimybę išsakyti savo nuomonę ir jausmus.
- Tarpininkavimas: Jei gyventojai negali patys susitarti, galima pasitelkti tarpininką - globos namų darbuotoją, psichologą ar kitą autoritetingą asmenį.
- Kompromiso paieška: Svarbu padėti gyventojams rasti kompromisą, kuris tenkintų abi puses.
- Taisyklių priminimas: Jei konfliktas kyla dėl taisyklių pažeidimo, reikia priminti taisykles ir paaiškinti jų svarbą.
- Atsakingumas: Svarbu, kad gyventojai prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus ir pasekmes.
Konfliktų sprendimas reikalauja kantrybės, diplomatijos ir gebėjimo suprasti senjorų poreikius. Svarbiausia - siekti taikaus ir konstruktyvaus problemos sprendimo.
A hostage negotiator on how to resolve conflict | Karleen Savage | TEDxValparaisoUniversity
Senelių globos namų pasirinkimas ir gyventojų teisės
Pirmas dalykas, kurį būtina suvokti, yra tai, kad žmogus, persikėlęs į globos namus, galbūt gyvens juose daug metų. Per tą laiką jo ir šeimos gyvenime gali daug kas nutikti. Palyginti dar savarankiškas tėvas gali tapti visiškai slaugomu ligoniu, kurį reikės maitinti, prausti, keisti jam sauskelnes. Ar žinome, kokiomis sąlygomis tokiu atveju kels pasirinkti globos namai? Ar nenutrauks sutarties, motyvuodami sparčiu gyventojo sveikatos pablogėjimu, tinkamo personalo ir infrastruktūros trūkumu? Ar neprašys papildomo užmokesčio už priežiūrą? Ar globos namuose dirba pakankamai kompetentingų ir empatijos nestokojančių darbuotojų? Deja, tokių situacijų pasitaiko ir kartais jos tampa konfliktų tarp šeimos ir globos įstaigų priežastimi.
Štai kodėl labai svarbu iš anksto ir neskubant pasirinkti globos namus, apsilankyti juose, susipažinti su gyvenimo sąlygomis, personalu, taisyklėmis, kitomis sąlygomis, viską nuodugniai išsiaiškinti, klausti, kas neaišku ar kelia abejonių. Visų geriausia, jei sprendimą dėl gyvenimo globos namuose šeima priimtų kartu su būsimu tų namų gyventoju.
Globos namų gyventojai turi tam tikras teises ir pareigas, kurios užtikrina jų orumą ir gerovę. Pavyzdžiui, gyventojai turi teisę į privatumą, susipažinti su dokumentais apie save, priimti svečius, kreiptis į administraciją rūpimais klausimais, saugiai laikyti asmeninius daiktus, dalyvauti užimtumo veiklose, bendrauti su išoriniu pasauliu ir pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau gyventojai taip pat turi pareigas: tvarkyti savo gyvenamąją vietą, laikytis asmeninės higienos, laikytis maitinimo režimo, vartoti paskirtus vaistus, informuoti apie sveikatos pablogėjimą ir laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Gyventojams draudžiama vartoti alkoholį ar narkotikus, rūkyti neskirtose vietose, gadinti turtą, įžeidinėti kitus ir ignoruoti darbuotojų reikalavimus.
Senų žmonių diskriminacija ir visuomenės požiūris
Senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas verčia peržiūrėti ir prie naujų poreikių pritaikyti visuomenės išteklius: ekonomikos, politikos, socialinio saugumo, sveikatos apsaugos, žmogaus ekologijos. Lietuvoje deklaruojama pagarba senyvo amžiaus asmenims, suteikiamas aukštas socialinis statusas visuomenėje. Socialinės paslaugos - tai viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kuri padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.
„Sėkminga senatvė didele dalimi priklauso ir nuo materialinės gerovės, finansinio saugumo, sveikatos išsaugojimo ir nepriklausomybės nuo artimųjų. Nubrėžta senatvės riba - pensinis amžius ir maža pensija, taikomos nuolaidos ir lengvatos tarsi pažemina žmogaus orumą“, - kalbėjo centro direktorė. Ji taip pat apgailestavo, kad senėjimo faktai - protinės negalios, fizinių trūkumų, demencijos atsiradimas, materialiniai nepritekliai veda į socialinę izoliaciją.
„Senyvo amžiaus žmonės nebegali dalyvauti bendruomeniniame gyvenime. Taip atsiranda požiūris į senus žmones kaip į naštą, nesugebančius rūpintis savimi ir būti naudingais visuomenei. Formuojasi klaidinga nuomonė apie visus senus žmones, tuomet ir prarandama pagarba jiems ir jų gyvenimo būdui“, - sakė E. Ramonienė.
Psichologas A. Kairys teigė, jog kalbant apie darbo rinką senų žmonių išstūmimas iš jos nėra naujas dalykas. Jis buvo būdingas ir anksčiau. „Tiesiog vyresni žmonės prastėjant sveikatai yra mažiau pajėgūs atlikti fizinius darbus. Tačiau ganėtinai naujas yra visuomenės požiūris - vyresni žmonės išstumiami ir iš tų veiklų, kurias jie galėtų atlikti. Šis požiūris kartais vadinamas eidžizmo terminu, t. y. diskriminacija dėl amžiaus“, - pastebėjo VU docentas.
Globos kaina ir galimybės
Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu - privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos. Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.
„Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, - sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.
Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti.
Alternatyvūs socialinės globos būdai
Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos senelių globos namuose teikiamos pagal įstaigos turimą licenciją. Pacientų sveikatos būklę stebi ir vertina bendrosios praktikos slaugytojai, esant ligos simptomams organizuojama gydytojo konsultacija ar kviečiama greitoji pagalba.
Pacientui turi būti suteikiamos tik mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės. Jis turi teisę į kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę. Taip pat pacientas turi teisę gauti informaciją apie įstaigoje teikiamas paslaugas. Gydantis gydytojas gali riboti paciento teises, jei kyla grėsmė jo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
Pacientas privalo vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba atsisakyti paskirtų paslaugų. Kiek leidžia sveikatos būklė, pacientas privalo laikytis asmens higienos reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką.
Individulios istorijos:
- Adakavo socialinių paslaugų namai: Gyventojai vaikšto kieme, sveikinasi, nori bendrauti. Kai kurie ruošiasi į parduotuvę, kiti nori duoti interviu. Birutė, gyvenanti Adakave 16 metų, mielai aprodo kambarį ir pasakoja apie savo gyvenimą. Vaclovo kambarys prigrūstas muzikos aparatūros, jis yra pagrindinis renginių organizatorius. Koridoriai šurmuliuoja - vieni žiūri televizorių, kiti žaidžia šachmatais.
- Grupinio gyvenimo namai Tauragėje: Jurgita ir Antanas džiaugiasi galėdami gyventi namų aplinką primenančioje įstaigoje, kur gauna nuolatinę specialistų pagalbą. Jie patys gamina maistą, tvarkosi, rūpinasi aplinka.
- Apsaugotas būstas Tauragėje: Viktoras ir Dalia gyvena savarankiškai, socialinio darbuotojo padėjėja ateina tik padėti spręsti porai kylančių problemų. Jie patys gamina maistą, išmoko taupyti. Abu norėtų rasti darbus.
Šios istorijos atskleidžia, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis senjorai gali rasti džiaugsmo ir prasmės gyvenime, ypač kai jiems suteikiama reikiama parama ir pagarba.
