Muzika nuo seno vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, skatindama jo emocinį, intelektualinį ir socialinį vystymąsi. Lietuvoje veikia nemažai vaikų muzikos grupių, kurios aktyviai dalyvauja kultūriniame šalies gyvenime, koncertuoja ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
Vaikų pop dainavimo grupė „O-pa-pa“
Vaikų pop dainavimo grupė „O-pa-pa“ - tai neseniai susikūrusi 7-10 metų vaikų muzikos kūrybinė grupė, kurioje vaikai ne tik dainuoja, bet ir atranda scenos džiaugsmą bei muzikinį pasitikėjimą savimi. Grupės vadovė - Ingrida Ručinskienė, ilgametę patirtį turinti muzikos pedagogė ir kompozitorė, sukūrusi ne vieną dainų rinkinį įvairaus amžiaus vaikams. Jos originalios dainos kasmet skamba LRT „Dainų dainelėje“ ir kituose respublikiniuose konkursuose, o dabar jos kūryba sudaro ir pagrindinę grupės „O-pa-pa“ repertuaro dalį. Grupė „O-pa-pa“ gyvuoja nuo 2025 m. Čia vaikai mokosi dainuoti jautriai, kūrybiškai, išjausdami muziką, o pati aplinka skatina draugystę, saviraišką ir meilę scenai.
Muzikos svarba vaikystėje
Daugelis tėvų žino, jog kūdikiams ir mažiems vaikams vertinga girdėti klasikinę muziką. Tačiau specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje kūdikiams ypač svarbus ir lietuvių liaudies bei kitų tautų folkloras, ypač kai jis atliekamas gyvais instrumentais, ar natūraliais atlikėjų, mamos, tėčio ar vaikų balsais. „Mes turėtume klausytis kuo daugiau savo tautos dainų ir muzikos, taip turtinant vaiko kalbinį žodyną, kad fonetinė atmintis būtų kuo labiau suaktyvinta. Įvertinus vaiko ilgalaikę atmintį, ankstyvajame amžiuje, apytikriai nuo 1-1,5 metų patariama klausyti kuo įvairesnių tautų dainų - kad vaikas susidurtų su kitų kalbų garsais“, - sako muziką vaikams kurianti kompozitorė, vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovė Rasa Dikčienė.
Kuo turtingesnis vaiko garsinis fonas, kuo turtingesnė muzikinė patirtis, tuo saugiau, geriau jis jaučiasi. Pirmojo Lietuvoje „Vaikų radijo“ įkūrėja Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. „Vaikų skonį formuoja artimiausi žmonės. Jei mama mano, kad tai tinkamas vaikui produktas, ji perka, duoda klausytis ir stebi rezultatus. Jei pasirinktas variantas tinkamas, žiūrėk, vaikas jau kartu dainuoja ar pasakos žodžius kartoja. Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai.
„Ta pati profesorė atkreipė mano dėmesį. Sako: „Pažvelkite, Lotynų Amerikoje ar Afrikoje nereikia muzikos pamokų dėl to, kad mamos visąlaik su vaiku juda - visada jį nešiojasi su savimi - ir dirbdamos, ir vaikščiodamos. Jie abu (mama ir vaikas) visada ritme, tai gyvenimo būdas, o ne pamoka. JAV ir Europoje vaikai sėdi vežimėliuose „supakuoti“. Todėl čia vaikus mes turime mokyti muzikos“, - kalbėjo R. Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. Jos šeimai atrodo natūralu, jog žaidžiant, gaminant valgyti ir užsiimant kita veikla, fone skamba radijas. Žinoma, dabar dažniausiai tai „Vaikų radijas“. Tačiau namuose netrūksta ir vaikiškų kompaktinių diskų.
„CD gali būti įvairiausio turinio: pasakos, dainos, mokomoji medžiaga, pasakėčios, muzikinės pasakos, spektakliai, dabar labai populiarėja įgarsintos knygos. Ar CD naudingas, ar nenaudingas vaikams, labai priklauso nuo to, koks turinys slypi jo viduje. Ankstyvam muzikos pažinimui ir mokymuisi namuose gali padėti ir muzikos įrašai, tik gal ne nuo pat kūdikystės arba kruopščiai atsirenkant ką klausyti. „Kalbant apie klausymui skirtus kūrinius, dar būtina galvoti ir apie tai, kur jos klausomasi. Pavyzdžiui, spektakliuose muzika yra fonas, ji neturi trukdyti vizualiniam vaizdui. Tokia muzika paprastai būna santūri, garsai švelnūs, aukšti (ypač, jei spektaklis skirtas kūdikiams, nes žemi garsai kūdikius gali dirginti). Deja, ne visos fonogramos pritaikytos ir tinkamos mažiems vaikams. Kai kūrėjai nepajaučia vaiko ritmo, tokia muzika gali sukelti vaikui diskomfortą. Man labai imponuoja tai, ką daro mokyklėlė visai šeimai „Strazdanėlės“. Jie dirba su ankstyvuoju ugdymu ir tai daro labai kokybiškai. Jų išleisti kompaktiniai diskai yra pritaikyti vaikams, žaismingi. Be to jų dainos, kurias atlieka patys vaikai su profesionaliais atlikėjais, aktyvuoja jas klausančius vaikus. Pažindami bendraamžį, kaip jis dainuoja, vaikai supranta, kad ir jie gali tai padaryti. Pasak Lidijos Mačiūnienės, renkantis vaikams skirtus CD, svarbiausia yra dainos turinys ir profesionalus atlikimas: „Kiekviena šeima atranda savo „mylimukus“. Man ir mano vaikams labai patinka įgarsintos Vytauto V. „Muzikinės pasakos - labai gera edukacinė forma, nes vaikas, klausydamas jų, neformaliai mokosi. Net muzikos pamokoje mes sugalvojame istoriją ir į tą istoriją įpiname muzikinį klausymą ir daineles. Įsijautęs į pasakojimą vaikas nepatiria spaudimo mokytis, nesupranta, kad mokosi. Jam niekas nesako „dabar padainuokime šitą dainelę, paskui kitą“. Muzikinėse pasakose dainelės gali virsti burtažodžiais, padėti įveikti kliūtis ir t.t. - visa tai vaikui labai įdomu, sukelia džiaugsmą“, - sako R. Dikčienė.
Kompozitorė teigia, kad pasaka yra viena iš geriausių metodikų, kaip mažiems vaikams įdomiai pateikti muziką, kaip juos mokyti muzikos. Visa tai galima daryti ir namuose. Vaikas pats parodo (net ir kūdikis!), kokia muzika jam patinka. Tačiau, kad kūdikis, išgirdęs dainą ima verkti, nebūtinai reiškia, jog ši muzika jam nepatinka.
„Man teko stebėti vieną ankstyvojo ugdymo pamoką, kurią vedė prof. Beth Bolton iš JAV. Prieš ją buvo užduotas klausimas: „Jei vaikas verkia pamokoje, jam kažkokia daina nepatinka, ar išnešti vaiką, nebeleisti dalyvauti pamokoje, ar priešingai - pasilikti?“. Toje atviroje pamokoje ši situacija buvo parodyta: vienas vaikas iš tikrųjų pradėjo verkti. Tuo metu B. Bolton dainavo vieną vaikišką dainą tam tikroje tonacijoje. Ji atkreipė mūsų (pamoką stebėjusių ekspertų - aut. past.) dėmesį į tai, kokiu tonu vaikas verkia. Jis verkė ta pačia tonika, kokia ir buvo atliekama daina. B. Bolton pradėjus tą pačią dainą dainuoti aukščiau, vaikas pradėjo verkti aukščiau. Ką tai reiškia? Vaikas klausė tos dainos, tos muzikos, jis reagavo. Žinoma, vaikutį nuramino mama. Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino: muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kas vyksta tuomet? Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją. T.y. Lietuvoje veikia nemažai vaikų muzikos grupių, kurios aktyviai dalyvauja kultūriniame šalies gyvenime, koncertuoja ir puoselėja lietuviškas tradicijas.
Vaikų muzikos kolektyvai Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairūs vaikų muzikos kolektyvai, prisidedantys prie šalies kultūrinio gyvenimo ir tradicijų puoselėjimo.
Vilniaus Balio Dvariono Dešimtmetės Muzikos Mokyklos Liaudies Instrumentų Orkestras
Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos liaudies instrumentų orkestras įkurtas 1977 m. Nuo pat kolektyvo įkūrimo, orkestras yra nuolatinis visų organizuojamų Dainų bei Moksleivių dainų švenčių dalyvis. Liaudies instrumentų orkestras kasmet vyksta į koncertines - edukacines keliones. Dalyvauja ir koncertines programas atlieka įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose: Austrijoje, Čekijoje, Italijoje, Turkijoje, Rumunijoje, Lenkijoje, Estijoje. Šis orkestras pasižymi aktyvumu, kūrybingumu, novatoriškumu, pastaruoju metu į savo repertuarą įtraukiantis vis daugiau naujos šiuolaikinės muzikos, tačiau tuo pačiu puoselėjantis ir senąsias lietuviškos muzikos tradicijas. Edukacinėje programoje „Pasaulio muzika“ ir projekte „Nuo folkloro iki roko kartu su draugais“.
„Kedrostubùras“
„Kedrostubùras“ - vis daugiau Lietuvos klausytojų širdžių užkariaujanti jaunuolių grupė, nestokojanti nei idėjų, nei kūrybiškumo. Grupė dažnai įvardija save kaip „sea wave“ stiliaus grupę. Pavadinimas ,,sea wave“ gimė spontaniškai ir netikėtai, kaip ir pačios muzikinės idėjos repeticijų metu. Grupės nariai savo muziką apibūdina kaip vandenį arba kaip orą, judantį, besikeičiantį.
Grupės Istorija ir Pavadinimas
Viskas prasidėjo gūdžiais 2014-aisiais Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kur grupės nariai susipažino. Dar prieš „Kedrostubùrą“ grodavo įvairiose vietose, bet dažniausiai dviese - Matas ir Maksas arba Matas ir Pijus. Pirmas koncertas su tomis dainomis, kurias dar ir dabar groja, buvo dramos būrelio stovykloje. Anuomet grupės bosistas buvo Aistis, vadinosi „Caw Del“. 2017 metais, po Aisčio mirties, prie grupės prisijungė Giedrius ir po ilgo žaidimo „keičiam pavadinimą“ apsistojo ties „Kedrostubùru“.
Grupės pavadinimas gimė labai spontaniškai, todėl turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad „priliptų“ ir kad patys galėtų drąsiai jį ištarti kitiems. Net patys muzikantai ne kartą keitė grupės pavadinimą, nes niekaip nerado formos, kuri galėtų apibūdinti jų muziką. Pradėjo repetuoti be aiškaus pavadinimo, bet kadangi rezervuojant repeticijų studiją reikėjo pavadinimo, turėjo rasti išeitį. Kartą Matas paėmė dvi skirtingas knygas ir dūrė pirštu į atverstus puslapius.
Kūryba ir Dainų Temos
Grupės dainų tekstus rašo Matas, o apie ką dainos, spręsti kiekvienam individualiai. Visada stengiasi, kad žodžiuose tilptų daugiau nei viena prasmė. Net jam pačiam dabar jos visai apie ką kitą, negu tada, kai buvo parašytos, nors pamatinės idėjos ir išlieka.
Pasiekimai ir Auditorija
2018 metų vasarą konkurse „NOVUS“ grupė tapo geriausia Baltijos šalių grupe. Šis konkursas neabejotinai buvo staigus tramplinas grupės kūrybai: ji galėjo skleistis ir pasiekti naujus klausytojus, kurie tuomet nė neįsivaizdavo, kad egzistuoja. Muzikoje kažką atranda ir mažas, ir didelis, ir labai sofistikuotas žmogus.
Albumas „DEL“
Po vienerių gyvavimo metų grupė išleido savo pirmąjį albumą „DEL“, kurį brandino nuo pat susikūrimo, kas ten žino, gal net nuo anksčiau. Albumas yra apie grupę, apie visą tą brandinimo laikotarpį, vasaras, sunkius ir malonius išgyvenimus bei žmones aplink juos. Grupė nenorėjo sukurti jokio įspūdžio, tegul klausytojai susikuria patys - albumas jau yra.
Vaizdo Klipas „Neri“
Vienai albumo dainai „Neri“ grupė sukūrė vaizdo klipą. Atsikėlęs ryte, Matas pajuto, kad yra šiek tiek užkimęs ir pradėjo kažką rimuoti, nes balso tembras buvo lyg ne jo, lyg kažkokio nuo rūkymo užkimusio šiuolaikinio reperio. Dar vilkėdamas pižama griebė gitarą, kompiuterį, sukūrė ritmą, parašė žodžius, kurie atspindėjo jo tuometinę būseną. Praėjo nemažai laiko, tik prieš „Garažą“ sugalvojo, kad atliks dainą gyvai, taip ji ir tapo „Kedrostubùro“ dalimi. Grupė nusprendė vizualizuoti būtent „Neri“, nes atrodė, kad jai vienintelei tiktų metodas, kuriuo dainos žodžiai įprasminami iliustratyviais kadrais.
Įsimintiniausi Koncertai
Turbūt vieno įsimintiniausio koncerto grupė negalėtų įvardinti. Yra turėję daug tikrai neįprastų pasirodymų, bet labiau įsimena kelionės ir laikas, kurį leidžia kartu prieš arba po koncerto. Dar įsimena žvilgsniai, kuriais stengiasi tarpusavy komunikuoti atlikdami kūrinius. Šitie žvilgsniai daro didelę įtaką energijai, kurią jie spinduliuoja nuo scenos. Būdamas ant scenos klausytojams atiduodi didelę dalį savęs, o vėliau imi jausti publikos atgal siunčiamas bangas. Įsimintiniausi koncertai būna tie, kurie, rodos, tokie neturėtų būti.
Nuomonė Apie Lietuvos Muzikos Sceną
Lietuviška muzika gimtinėje sulaukia dėmesio, nes kurgi dar, jei ne čia… Tik ar pakankamai? Ko gero, galėtų būti ir daugiau. Tiek požiūriu į muzikantus ir jų darbą, tiek galimybių suteikimo jauniems atlikėjams prasme. Tuo tarpu pasaulio muzikos rinka yra pernelyg arši, kad būtų galima išgirsti daugiau tarptautinio masto atlikėjų iš Lietuvos, nors to tikrai norėtųsi. Pastaruoju metu mūsų šalyje jaunų grupių festivalių, konkursų ar tų pačių tinklaraščių, apžvelgiančių jaunuosius muzikos kūrėjus, vis daugėja, kaip daugėja ir erdvių, platformų būti išgirstiems.
Planai
Grupės laukia antras albumas.
Grupė „Sielos Ritmas“
Grupę „Sielos ritmas“ sudaro du nuo vaikystės dainuojantys vaikinai Danielius Pečuro ir Domas Rolis. Grupės sumanytojas - muzikinių TV projekto dalyvis, „Triguba M“ studijos prodiuseris, dainų kūrėjas ir vokalo mokytojas Marius Mickus. Danielius ir Domas susitiko netikėtoje ir visai su muzika nesusijusioje vietoje - automobilių laužyne. Tiesa, iki tol vaikinai jau buvo iš matymo pažįstami. Danielius lanko dainavimo pamokas pas Marių, o Domas yra geras jo draugas. „Su Danieliumi pradėjome kalbėti apie automobilius. Kalba pakrypo apie Marių bei tai, kad jis ieško vaikinų grupei. Pradėjome juokauti, kodėl jis mums nepasiūlo tapti grupės nariais. Nusiuntėme vaizdo žinutę, kad paieškos baigtos - prieš jo akis stovi būsimi grupės nariai“, - su šypsena vasarą įvykusį susitikimą prisiminė D. Rolis.
Domas scenoje nėra naujokas. Mokykloje jis lankė Artūro Noviko džiazo mokyklą, vėliau Vilniaus kolegijoje studijavo džiazinį dainavimą. Atlikėjas bandė savo laimę muzikiniuose televizijos projektuose, kur jam puikiai sekėsi. „Labai myliu muziką, klausau ir džiazą, ir populiariąją muziką. Ši grupė man - hobis, galimybė išreikšti save scenoje“, - sako Domas. D. Pečuro taip pat nuo jaunų dienų susijęs su muzika, ne kartą dalyvavo vokalo konkursuose, groja keliais instrumentais. Danielius augo šeimoje, kurioje muzika užėmė labai svarbią vietą. Su dar dviem broliais atlikėjas koncertuoja privačiose šventėse. „Danielius mane žavi užsispyrimu. Prieš metus jis dalyvavo viename vokalistų konkurse, kur komisija patarė jam dar patobulinti įgūdžius. Taip jis atrado mane ir pradėjo lankyti vokalo pamokas. Grįžęs į to paties konkurso sceną nuskynė laurus ir parodė, kad užsispyrimas ir darbas visada atneša puikių rezultatų. Domas yra mano bičiulis, kuris labai tinka scenai. Abiejų atlikėjų vokalai puikiai dera tarpusavyje, jie puikiai perteikia emocijas“, - kalbėjo M. Mickus.
Dainai „Aitvarai“ klipą nufilmavo žinomas muzikos klipų režisierius Edvinas Fruktas. Stiliumi pasirūpino Agilė Būblytė. Filmavimo darbai vyko skirtingose vietose: Kuršių nerijoje, prie Klaipėdos apžvalgos rato ir... atlikėjus suvedusiame automobilių laužyne. D. Rolis teigė, kad sunkiausia filmuojant vaizdo klipą buvo įsijausti prieš kameras. Vienas dalykas yra dainuoti ant scenos, o visai kitas - vaidinti prieš kamerą, kai tave stebi visa komanda bei pro šalį einantys atostogautojai. D. Pečuro neslėpė, kad jį taip pat kankino jaudulys, reikėjo laiko pagauti klipo nuotaiką, tačiau galutiniu rezultatu jis yra labai patenkintas. „Žodžius ir muziką parašiau aš kartu su Mindaugu. Didžiausiu iššūkiu tapo klausimas, kuris iš grupės narių sugebės suvaldyti klipe matomą sportinį automobilį „Mustang“. Daugiausia pasaulyje sukuriama muzikos apie meilę. Nenuostabu, kad pirmoji grupės daina yra apie tikrą, širdį džiuginantį dviejų žmonių ryšį“, - kalbėjo M. Mickus.
Kiti Vaikų Muzikos Kolektyvai ir Projektai
Lietuvoje veikia daugybė kitų vaikų muzikos kolektyvų ir projektų, kurie prisideda prie jaunimo muzikinio ugdymo.
- Lietuvių liaudies dainos ir instrumentinė muzika
- Vaikų pramoginės muzikos grupės "Šaltinėlis" studija
- „Teatriukas” - profesionalių nepriklausomų aktorių trupė, kurianti daugiausia vaikams
- Aktorių Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka koncertas - spektaklis vaikams
- Liaudies folkloro ansambliai (pvz., Dainava, Dijūta, Ringalių, Kanapija, Radasta-Sirutiškio, Kartenos, Laivių, Lazdijų treč. a., Ašvija Urvikų kult., Pynimėlis, Verdenė, Margutis-Miežiškių kult., Plungės raj. Aidija-folk. ans., Bitula-Rokiškio kult., Mosėdžio folk., Santaka- Sintautų kult., Užnovietis, Pakumulšių folk., Tauragės raj. Radasta, Tauragės folk., Mockevičių šeimos folk., Sližių folk., Ievužė Gudžių folk., Kaniavos folk., Marcinkonių folk., Margionių folk., Perlojos folk., Vilkiautinio folk., Žiūrų folk., Šilojai Vištyčio folk., Verdenė Zyjūnų folk.)
Vaikų muzikos studija
Vaikų muzikos studija yra kultūros centro padalinys, teikiantis vaikams muzikinio išsilavinimo pradmenis, ugdantis jų muzikinę kultūrą. Studija įkurta 1997 m. Tuo metu veikė fortepijono, kanklių, birbynės, akordeono, armonikos, smuiko ir vokalo klasės, Močiutės mokyklėlė ikimokyklinio amžiaus vaikams. 2000 m. studijos mokiniai susibūrė į kolektyvus - veikla pradėjo liaudiškos muzikos kapela ,,Aitvarai“, smuikininkų ansamblis, mergaičių armonikininkių ansamblis ,,Petronės armonika“, mergaičių ir merginų vokaliniai ansambliai, prie studijos kolektyvų prisijungė nuo 1991 m. veikiantis folkloro ansamblis ,,Ringužis“. Šiuo metu muzikos studijoje veikia fortepijono, solinio dainavimo, smuiko, akordeono ir armonikos, lėlių teatro būreliai, skudutininkų ansamblis, tradicinės muzikos kapela ,,Obelytė“. Mokslo metai trunka nuo rugsėjo iki birželio mėnesio.
Šeimos orkestras namuose
Ar pastebėjote, kaip jūsų mažylis pradeda būgnuoti šaukštais į puodus, kai virtuvėje ruošiate vakarienę? O gal vyresnioji dukra jau kurį laiką prašo gitaros, bet jūs vis dar abejojate? Vaikų orkestras namuose nėra jokia fantastika ar privilegija tik muzikų šeimoms. Tai gali būti paprasta, linksma ir labai natūrali jūsų šeimos gyvenimo dalis. Nereikia brangių instrumentų ar profesionalių žinių - pakanka noro ir šiek tiek kūrybiškumo. Pradėti galite visai paprastai. Nereikia skubėti į muzikos parduotuvę ir išleisti pusės atlyginimo. Pirmiausia apsidairykite namuose - tikrai rasite daiktų, kurie gali tapti puikiais muzikos instrumentais. Plastikinis kibiras ir medinės šaukštai? Puikūs būgnai! Tuščios dėžutės su kruopomis ar pupelėmis? Štai jums ir marakasai! Senų puodų rinkinys? Svarbiausia - stebėti, kas domina jūsų vaiką. Vieni vaikai natūraliai traukiami prie ritmo ir mėgsta daužytis, kiti labiau domisi melodijomis ir garsais. Pradėkite nuo žaidimo. Nesvarbu, ar jūs mokate skaityti natas, ar ne. Svarbu, kad muzikavimas būtų malonus ir natūralus. Grojimas kartu - tai ne pamoka, o nuotykis.
Kiekvienas amžius turi savo ypatumus, ir tai svarbu žinoti renkantis instrumentus ar muzikavimo būdus. Mažiausiems, nuo vienerių iki trejų metų, puikiai tinka visi daiktai, kurie skamba: barškučiai, būgneliai, varpeliai. Šio amžiaus vaikai mėgsta tyrinėti priežasties ir pasekmės ryšį - aš padedu, ir pasigirsta garsas! Nuo trejų iki penkerių metų vaikai jau gali valdyti sudėtingesnius judesius. Jiems puikiai tiks tamburinas, trikampis, marakasai, o kai kurie jau gali pradėti mokytis paprasčiausių melodijų ant ksilofono ar metalofono. Mokyklinio amžiaus vaikams pasaulis atsiveria dar plačiau. Jie jau gali mokytis tikrų instrumentų - pianino, gitaros, fleitos, smuiko. Bet nesijaudinkite, jei neturite galimybių pirkti brangių instrumentų. Dabar, kai turite instrumentų (ar jų pakaitalų), laikas suburti orkestrą! Ir čia prasideda tikrasis nuotykis. Pirmiausia, įtraukite visus šeimos narius. Taip, net tą paauglį, kuris teigia, kad muzika - ne jam. Galbūt jam patiks būti DJ ir rinkti dainas, prie kurių grosite? Pradėkite nuo paprastų dainų, kurias visi žino. „Mažoji bitutė”, „Ant kalno karklai siūbavo”, „Einu per girią” - tai dainos, kurias lengva pritaikyti įvairiems instrumentams. Nustatykite reguliarias „repeticijas”. Nebūtinai kasdien, bet galbūt kartą per savaitę, šeštadienio rytą ar sekmadienio vakarą. Padarykite tai tradicija, į kurią visi lauks. Galite net susikurti savo orkestro pavadinimą - leiskite vaikams jį sugalvoti!
Kartais tiesiog groti gali būti nuobodu, ypač mažesniems vaikams. Čia į pagalbą ateina muzikiniai žaidimai. „Muzikinis kėdžių žaidimas” - klasika, bet veikia! „Statula” - puikus žaidimas koordinacijai ir klausai lavinti. Grojate muziką (patys ar įjungiate įrašą), ir visi šoka. Kai muzika nutyla, visi turi sustingti kaip statulos. „Garsų medžioklė” - fantastiškas žaidimas tyrinėti garsus namuose. „Muzikinis pasakojimas” - sukuriate pasaką kartu, ir kiekvienas personažas ar įvykis turi savo garsą ar instrumentą. Zuikis šokinėja? Skambinkite trikampiu. Meška eina? Būgnuokite lėtai ir garsiai.
Gerai, kalbėkime apie dramblį kambaryje - triukšmą. Muzikavimas namuose tikrai nėra tylus užsiėmimas, ir tai gali tapti problema, ypač jei gyvenant daugiabutyje. Pirma, pagalvokite apie laiką. Grojimas sekmadienio rytą 7 valandą - ne geriausia idėja. Geriau rinkitės popietės laiką savaitgaliais ar ankstyvą vakarą. Antra, galite investuoti į tam tikrą garso izoliaciją. Nebūtinai brangią profesionalią - net paprastas kilimas ant grindų ar storos užuolaidos gali padėti sugerdyti dalį garso. Trečia, būkite atviri ir draugiški. Galbūt verta užeiti pas kaimynus ir įspėti, kad šeštadieniais apie 15 valandą jūsų vaikai mokysis muzikos? Dauguma žmonių bus suprantingi, jei žinos, kad tai ne visą dieną ir ne kiekvieną dieną.
Kai jūsų šeimos orkestras jau pasiekė tam tikrą lygį (o tai gali būti bet koks lygis - svarbu, kad visi jaustųsi pasirengę), galite pagalvoti apie nedidelius pasirodymus. Šeimos susibūrimas - puiki proga. Senelių gimtadienis? Paruoškite dvi-tris dainas ir pasirodykite. Kalėdos ar Velykos? Jūsų orkestras gali tapti šventės dalimi. Mokykloje dažnai būna talentų šou ar klasės šventės. Galbūt jūsų vaikas norėtų pasirodyti su broliu ar seserimi? Arba net su jumis? Galite net organizuoti mažą „koncertą” savo kieme ar terasoje ir pakviesti kaimynus. Padarykite tai kaip šventę - su limonadu ir sausainiais.
Žinote, kas nuostabiausia vaikų orkestre namuose? Ne tai, kad jūsų vaikai taps profesionaliais muzikantais (nors kas žino, gal ir taps!). Nuostabu tai, kad muzika tampa natūralia jūsų šeimos gyvenimo dalimi. Ji tampa būdu bendrauti, kai žodžiai nepadeda. Ji tampa būdu švęsti, kai esate laimingi. Vaikai, kurie auga muzikoje, išmoksta daug daugiau nei tik grojimo. Jie mokosi klausytis - ne tik garsų, bet ir vienas kito. Jie mokosi bendradarbiauti - nes orkestre kiekvienas svarbus. Jie mokosi kantrybės - nes niekas neišeina iš karto. Ir galbūt svarbiausia - jie mokosi, kad namai yra vieta, kur galima būti kūrybingiems, kur galima klysti ir juoktis iš klaidų, kur galima būti savimi. Taigi nebijokit triukšmo, nebijokit klaidų, nebijokit, kad nemokaite notų. Paimkite šaukštus, puodus, žaislų gitarą ar tikrą instrumentą - ir tiesiog pradėkite. Dainuokite, būgnuokite, šokite, juokitės. Kurkite savo šeimos orkestrą, kuris groja ne tobulai, bet su meile. Nes būtent tokia muzika - grojama su meile - skamba gražiausiai.
