Neįtikėtinos darželio išleistuvių tradicijos Danijoje ir Norvegijoje, kurias verta žinoti kiekvienam!

Darželio išleistuvės - tai svarbus vaikų, tėvų ir auklėtojų gyvenimo įvykis, žymintis svarbų etapą vaiko ugdymo kelyje. Nors pagrindinė šventės idėja išlieka panaši visur, skirtingose šalyse ji gali įgauti savitų bruožų, atspindinčių vietines tradicijas ir vertybes.

Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su darželio išleistuvių tradicijomis ir patirtimis Danijoje bei Norvegijoje, palyginant jas su bendromis tendencijomis ir iššūkiais.

Darželio sistema Danijoje

Danijoje visi vaikai turi teisę lankyti dienos priežiūros centrus, kurie gali būti įvairių formų. Šios paslaugos yra teikiamos viešųjų, savivaldos bei privačiųjų dienos priežiūros centrų. Paslaugas teikia lopšeliai, šeimos dienos centrai ir darželiai, taip pat siūloma alternatyvi vaikų priežiūra, kurią organizuoja privatūs šių paslaugų tiekėjai.

Norint gauti šias paslaugas, atsakomybė gula ant tėvelių pečių, kadangi jie rūpinasi vaiko registracija į šias įstaigas. Tėveliai turi kas mėnesį mokėti dalį šiai priežiūrai reikalingos sumos. Iki kol vaikui sueis 6 metai, tėvai gali naudotis dienos priežiūros centrų, darželių ir kitų privačių institucijų paslaugomis.

Vaikų priežiūros modeliai Danijoje

Šeimyninė dienos priežiūra: Skirta vaikams iki 3 metų, paslaugos teikiamos privačiuose namuose arba patalpose, suteiktose vietinės komunos. Vaiką prižiūri privačiai arba komunos įdarbinti asmenys. Šios paslaugos yra teikiamos ribotam vaikų kiekiui, vienas asmuo gali rūpintis tik 5 vaikais, jeigu dirbama dviese, tada šis skaičius išauga iki 10 vaikų.
Lopšeliai: Vaikams iki 3 metų, kur paslaugos teikiamos tam skirtose institucijose kartu su kitais vaikais. Vaikais rūpinasi specialybę turintys socialiniai pedagogai ir pedagogai-padėjėjai.
Vaikų darželiai: Skirta vaikams nuo 3 iki mokyklinio amžiaus (t.y. iki nulinės klasės). Paslaugos teikiamos tam skirtose institucijose kartu su kitais vaikais. Vaikais rūpinasi specialybę turintys socialiniai pedagogai ir pedagogai-padėjėjai.
Savarankiška priežiūra ir privati priežiūra: Naudojantis privačiomis vaiko priežiūros paslaugomis galima gauti išmokas (subsidijas), skirtas padengti sąnaudas patiriant pasirinkus šį būdą.

Vaiko priežiūros paslaugų apmokėjimas Danijoje

Naudodamiesi vaiko priežiūros paslaugomis, privalote patys padengti tam tikrą dalį išlaidų, susijusių su jūsų vaiko priežiūra. Kitą dalį moka komuna, kurioje gyvenate ir esate registravęs savo gyvenamąją vietą. Kaina yra nustatoma pagal paslaugų įkainius ir priežiūros modelį jūsų komunoje. Sąskaita už paslaugas bus atsiunčiama kiekvieną mėnesį.

Standartiškai Jūs turite apmokėti iki 25% išlaidų susijusių su jūsų vaiko priežiūra, komuna apmoka likusius 75%. Jeigu turite daugiau negu vieną vaiką, tada jums bus taikoma nuolaida, pagal kurią Jūs mokėsite pilną kainą už brangesnę priežiūrą, o pigesnės teks mokėti tik pusę savo dalies. Jeigu Jūsų pajamos nesiekia nustatytos ribos, jums priklauso papildomos išmokos.

Darželio sistema Norvegijoje

Į vaikų darželį Norvegijoje galima patekti jau nuo devynių mėnesių, tačiau dažniausiai renkamasi pradėti vesti vaiką nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus - išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas - oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui.

Dažniau atostogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis - dar dvylika savaičių. Darželiuose vaikai iš esmės skirstomi į du amžiaus tarpsnius, lopšelį ir darželį: 1-3 metų grupė ir 3-6 metų grupė. Lopšelio grupėse vaikų skaičius atitinka darželio patalpų bei kiemo plotą. Vaikus prižiūri ne viena auklėtoja, lopšelyje keturiems vaikams skiriama vienas suaugęs darbuotojas, o darželyje - šešiems.

Norvegijoje daug privačių darželių, kurie papildo valstybinę (komunalinių) darželių sistemą. Miestuose komunalinių darželių dažnai trūksta, ypač sostinėje Osle, todėl ši sistema gana lanksti. Paraiškos vietai darželyje gauti pildomos iki kovo 1 d. Šią datą verta įsidėmėti planuojant gyvenamosios vietos ar darbo keitimą. Pildant paraišką reikalinga registracija.

Privatūs darželiai yra skirtingi, kai kurie beveik nesiskiria nuo valstybinių, o kiti gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus, kaip pavyzdžiui, „Steinerio“ darželiai praktikuojantys Waldorfo sistemą ar „Tårnsvalen“ darželiai su „mindfulness“ programa. Yra dar ir šeimyniniai privatūs darželiai, kuriuos leidžiama įrengti tiesiog savo gyvenamame name.

Maistas ir mityba darželiuose Norvegijoje

Norvegijoje įprasta vaikui įdėti maisto tiek į darželį, tiek į mokyklą. Darželyje šiltas maistas dažnai patiekiamas vos vieną dieną per savaitę, kai kur du kartus, o ir tada tik vieną kartą dienoje. Vadinasi, visus kitus kartus ir dienas vaikas valgo namie suruoštą maisto paketą, kuriame turi užtekti maisto visai dienai. Vaisius bei gėrimą taip pat atneša tėvai. Visi lietuviai tėvai greitai išmoksta norvegišką sąvoką „matpakke“ (maisto paketas) - tai dėžutė skirta maistui, iš kurios vaikas maitinasi dieną darželyje.

Sveika Norvegijoje laikoma, tarkim, pilno grūdo duona, o, pavyzdžiui, jogurtai ir visi cukraus turintys produktai netoleruojami. Jogurto (dėl jo sudėtyje esančio cukraus) dažnam darželyje leidžiama atsinešti tik vieną kartą savaitėje. Vaikas ir cukrus - nesuderinami dalykai Norvegijoje. Vaiko aktyvumas, ar tiksliau reiktų sakyti noras dūkti, išdykauti ir nesuvaldomumas, čia siejamas su suvartoto cukraus kiekiu.

Vaikai skatinami vartoti žalumynus, todėl šalia vaisių siūloma jaunų morkyčių, agurkų, brokolių ir kitų daržovių. Juos darželin irgi atneša tėvai. Vaisiai ir daržovės, skirtingai nuo maisto paketo turinio, yra vartojamos bendrai, supjaustomos ir patiekiamos visiems vaikams kartu per tam skirtą maisto valandėlę. Nenorima, kad vaikai keistųsi maistu. Viena vertus, dėl alergijos, apie kurią geriausiai žino vaiko tėvai, o kita vertus, dėl saugumo ir kontrolės.

Apranga ir avalynė darželiuose Norvegijoje

Norvegijoje neįmanoma išgyventi be guminių batų - viena pora visada turi gyventi darželyje. Viso, reikalingos dvi poros: paprasti guminukai ir pašiltinti šaltajam sezonui. Dažniau vaikai avii gumuotas ant pado kojines ar batukus, skirtus vidui. Vidui - tai tiesiog švarūs, tai yra nenaudoti lauke arba nuplauti.

Apranga, kurios prireiks darželyje, taip pat turi šiek tiek norvegiškų ypatumų. Lietaus apranga ir kombinezonas yra paliekami darželyje, ja apsirengę vaikai eina į lauką ir žygius. Kombinezono reikia, be abejo, žieminio ir ne tokio šilto pavasariui bei rudeniui, mažesniems nepakenks ir visai lengvas, saugantis nuo vėjo. Kai lyja, lietaus apranga maunama ant kombinezono, kai drėgna, pakanka vien lietaus kelnių. Todėl lietaus apranga turi būti atitinkamai didesnio dydžio.

Rekomenduojama pasirūpinti vilnoniais arba minkšto pliušo (fleece) komplektais, kuriuos rengiame po kombinezonu. Žiemą renkamės storesnio audinio, o rudenį ir pavasarį - atitinkamai lengvesnio. Apatinis trikotažas taip pat vilnonis jau nuo pirmųjų rudens šaltukų. Vilna Norvegijoje vadinama auksu ir visų labai mylima nuo pat kūdikystės.

Vaikas rengiamas „kopūsto“ principu. Prie kūno vilnoniai apatiniai, tuomet minkšti, nespaudžiantys sportinio kostiumo tipo rūbai, vilnonis ar pliušinis komplektas po kombinezonu, kombinezonas, lietaus apranga. Pirštinės ir kepurė-šalikas, vadinamasis šalmas arba kepurė ir „kaklas“. Šalikas darželyje neleidžiamas, nes tai nesaugu ir rizikinga, jei vaikas užsikabintų vienu galu už supynių, vartelių ar krūmo. Užsegamas šalikas-kaklas turi ir daugiau privalumų: vaikui lengviau jį užsimauti-nusimauti, šiltai visu plotu dengia ne tik kaklą, bet ir krūtinę bei nugarą, patogiai palenda po apykakle.

Kepurę siūloma rinktis arba neužsegamą, arba su lipdukais. Vėlgi dėl saugumo, jei vaikas užsikabintų už kokios šakos. Dėl pirštinių - dažnai girdėti, kaip mamos skundžiasi, kad vaikai sušala rankas, o pirštinės kišenėse. Norvegijoje į tai kreipiama mažiau dėmesio, niekas nedraudžia vaikui nusimauti pirštines lauke ir imti sniegą ar ledą plikomis rankomis.

Lauko veikla ir miegas Norvegijoje

Ėjimas laukan ar žygis yra darželio kasdienybė. Būtent kasdienybė tiesiogine šio žodžio prasme. Vaikai darželyje visada eina į lauką. Blogo oro nebūna, gali būti tik netinkami rūbai, kaip byloja norvegiškas (o beje ir lietuviškas) priežodis. Grynas oras ir buvimas ore norvegams yra didžiulė vertybė, todėl vaikai laksto ir žaidžia iki trijų ir daugiau valandų per dieną. Vaikams leidžiama lipti į balas, žiemą nulilaužti ir čiulpti varveklį, vartytis lapuose, todėl nesistebėkite, kad lauko rūbai vakare būna purvini ir šlapi.

Yra Norvegijoje netgi vadinamieji gryno oro arba lauko darželiai, kurie iš viso neturi patalpų. Tokie darželiai įsikuria šalia miško ar kitur gamtoje, įrengiama žaidimų aikštelė, kartais pavėsinė, kur sukabinamos kuprinės ar valgoma. Yra darželių turinčių tokias lauko grupes, tuomet patalpose būna įrengta tik rūbinė.

Beje, miega lauke dauguma norvegų vaikų nuo gimimo. Laikoma, kad labai sveika miegant kvėpuoti grynu, o ne patalpų oru. Vaikiški vežimėliai užkloti skraistėmis dienos metu stovi šalia privačių namų arba važinėja stumdomi parkuose. Stovi jie ir po stoginėm šalia darželių. Ten miega mažesni vaikai iš jaunylių grupės iki trejų metų. Kai kuriuose darželiuose lauke migdomi tik iki dvejų metų amžiaus vaikai, bet apie tai darželis iš anksto informuoja.

Vyresni vaikai kai kur miega ir darželio patalpose. Lovų dažniausiai nėra, tik gultai arba čiužinukai, kuriuos lengva sumesti vieną ant kito ir likusį laiką išnaudoti erdvę žaidimams. Miegui naudojamos ne antklodės, o pledai ar užklotai, todėl ir pižamos ar naktinių nereikia. Daugelis tėvų prašo pažadinti vaiką po valandos ar pusantros miego ir neleisti miegoti ilgiau, kad vakare jam nebūtų sunku užmigti. Nuo trejų metų vaikai darželyje nebemigdomi.

Ikimokyklinis ugdymas Norvegijoje

Ypatingas dėmesys darželyje yra skiriamas penkerių metų vaikams, kurie darželį lanko paskutinius metus prieš mokyklą. Ši vaikų grupė paprastai vadinama ikimokykliniu klubu ir turi savus tikslus ir atskirų veiklų. Pavyzdžiui, klubo vaikai eina apsipirkti kartu su vadovu į parduotuvę produktų pietums, organizuoja tik klubo žygius į mišką, miestą ar renginį, aplanko klubo vaikų namus. Visi šie užsiėmimai yra skirti vaiko savarankiškumui ugdyti.

Sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti yra pagrindinis kriterijus ruošiantis pirmajai klasei. Į tai įeina gebėjimas apsirengti, persirengti, apsiauti, naudotis tualetu, susidėti savo daiktus, orientuotis gyvenamoje aplinkoje, pavadinimuose. Mokėjimas rašyti, skaityti ir skaičiuoti taip pat įeina į programą. Kas savaitę būna trumpos pamokėlės, kurių metu vaikai lavina ranką, mokosi raidžių ir skaičių, rašo ir piešia. Labiausiai visgi mokoma sutelkti ir išlaikyti dėmesį, užbaigti užduotį, laikytis tvarkos ir struktūros.

Visų vaikų vystymasis ir branda darželyje yra stebimi ir vertinami pedagogų. Darželio vadovas remiasi patvirtinta metodika ir pasižymi vaiko socialinius, psichologinius, fizinius, motorinius, kalbos raidos pasiekimus ir užpildo lenteles, kurios yra aptariamos su tėvais. Pokalbiai apie vaiko raidą vyksta du kartus metuose.

Tėvų įtraukimas ir bendradarbiavimas

Danijoje ir Norvegijoje tėvų įtraukimas į darželio veiklą yra svarbus. Dažnai organizuojami tėvų susirinkimai, arbatos/kavos popietės, kurios skirtos aptarti vaiko raidą, metų planus, išrinkti tėvų atstovus. Tėvų atstovai prisideda prie šventinių renginių koordinavimo, organizuoja pinigų surinkimą ir yra tarpininkai, jei kyla nesusipratimų.

Danijoje ir Norvegijoje gana įprasta išsakyti savo abejones ar nepasitenkinimą per atstovą, kuris deleguojamas informuoti kitus tėvus ir toliau bendrauti su darželio vadovu bei spręsti susidariusią situaciją. Darželio gyvenimas verda ne tik darželio rėmuose - vaikų bendravimas vyksta ir už jo ribų, dažnai svečiuojantis vieni pas kitus. Tai labai įprasta ir normalu.

Darželis yra atsakingas už visas ugdymo priemones, žaislus bei įrangą, už švarą, tvarką ir aplinką, taip pat lauko žaidimų aikštelę. Tėvai prisideda prie aplinkos bei sąlygų gerinimo savo darbu. Įprasta, kad du kartus metuose kviečiama talka ir suplanuoti darbai padaromi drauge, taip pat išvaloma ir sutvarkoma prieš vasaros atostogas. Dažniausiai tai vyksta savanoriškais pagrindais, tačiau nedalyvauti yra laikoma negarbinga, o kai kuriuose darželiuose yra gana griežtai sutariama, kad nenorintys talkinti prisideda pinigine suma, kuri nustatoma nuo vaikų skaičiaus.

Dažnas darželis turi ir savo atsiėmimo iš darželio politiką. Vėluojantiems pasiimti vaikus taikomos baudos, kurios pridedamos prie sąskaitos už darželį.

Galima pastebėti, kad nors darželio išleistuvės skirtingose šalyse turi savų ypatumų, pagrindinis tikslas - džiaugsmingai palydėti vaikus į naują, mokyklinį etapą - išlieka bendras.