Anomalus širdies ritmas, dar žinomas kaip aritmija, apima bet kokius širdies susitraukimų dažnio ar ritmo sutrikimus. Tai reiškia, kad širdis gali plakti per greitai, per lėtai arba nereguliariai. Dauguma aritmijų atsiranda dėl širdies elektros sistemos problemų. Jei aritmija yra rimta, gali prireikti širdies stimuliatoriaus arba implantuojamo kardioverterio-defibriliatoriaus (ICD).
Širdies stimuliatorius - tai nedidelis, maždaug laikrodžio dydžio prietaisas, padedantis širdžiai plakti taisyklingu ritmu. Jis nuolat stebi širdies elektrinius impulsus ir, kai ritmas tampa per lėtas arba nutrūksta, siunčia silpną elektrinį signalą, kuris priverčia širdį susitraukti. Šis įrenginys padeda išvengti simptomų, atsirandančių dėl bradikardijos (per lėto širdies plakimo) arba laidumo sutrikimų, kai širdies elektrinis signalas nepasiekia skilvelių. Toks ritmas gali sukelti galvos svaigimą, nuovargį, alpimą ar net sąmonės praradimą.
Jei širdies ritmas yra itin greitas ir kelia grėsmę gyvybei, vaikui implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius. Kai kurie kardioverteriai-defibriliatoriai turi ir stimuliatoriaus funkciją. Dažniausiai pasitaikanti medicininė būklė, kuriai esant gali prireikti širdies stimuliatoriaus, yra vadinama „bradikardija“.
Širdies elektros sistema ir jos sutrikimai
Širdis turi savo elektrinę sistemą, sudarytą iš specializuotų raumeninių ląstelių. Jos prieširdžių ir skilvelių raumenyse sudaro mazgus bei pluoštus. Kartais elektros impulsų plitimas gali sutrikti ar užblokuoti. Dėl to gali sutrikti širdies ritmas, jis gali padažnėti, suretėti ar tapti nereguliariu. Tada vaikas gali jausti nuovargį, jam svaigti galva, jis gali alpti.
Sinoatrialinis (SA) mazgas, esantis dešiniojo prieširdžio viršuje, veikia kaip natūralus širdies stimuliatorius. Jis siunčia elektrinius signalus, kurie priverčia širdį susitraukti. Šie signalai keliauja per laidžiąją sistemą į skilvelius. Kai šie procesai sutrinka, gali prireikti dirbtinio stimuliavimo.
Bradikardija - tai per lėtas širdies ritmas. Vaikų širdies ritmas yra dažnesnis nei suaugusiųjų ir priklauso nuo amžiaus. Suaugusiems bradikardija diagnozuojama, kai širdies ritmo dažnis yra mažesnis nei 60 tvinksnių per minutę. Tuo tarpu naujagimiams bradikardija laikoma, kai širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 100 kartų per minutę, vaikams nuo 1 metų iki 6 metų - mažesnis nei 70 kartų per minutę, o paaugliams - mažiau nei 60 kartų per minutę.
Bradikardija gali būti fiziologinė (pvz., sportininkams ar paaugliams) arba patologinė. Patologinės bradikardijos simptomai gali būti galvos svaigimas, silpnumas, dėmesio sutrikimai, nuovargis, alpimas. Sergant sunkia bradikardija, vaikui gali išsivystyti gyvybei grėsmingas Morgani-Adams-Stokso sindromas, kuriam būdinga staigus priepuolis, lydimas sąmonės netekimo ir širdies sustojimo.
Aritmija - tai širdies ritmo dažnio sutrikimai. Vaikams gali būti registruojami priešlaikiniai širdies susitraukimai (ekstrasistolės), kurie dažniausiai yra nepavojingi. Tačiau jei jie susiję su širdies raumens uždegimu, reumatizmu ar širdies ydomis, būtinas išsamus tyrimas.
Tachikardija - tai širdies susitraukimų dažnio padidėjimas. Trumpalaikis dažnio padidėjimas (pvz., fizinio krūvio metu) nėra ligos požymis. Tačiau nuolatinė tachikardija gali būti pavojinga, ypač jei širdies susitraukimų dažnis pasiekia 170-180 k/min. Tai gali reikšti paroksizminę tachikardiją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Širdies stimuliatoriaus ir ICD implantavimas
Norint gauti širdies stimuliatorių ar ICD, reikia nedidelės operacijos. Paprastai ligoninėje reikia pabūti vieną ar dvi dienas, kad gydytojas galėtų įsitikinti, ar prietaisas veikia gerai. Širdies stimuliatoriaus implantavimo procedūra yra palyginti nesudėtinga, tačiau atliekama itin preciziškai. Nors ji skamba rimtai, daugeliui pacientų tai būna trumpa, gerai toleruojama ir labai saugi intervencija.
Operaciją atlieka kardiologas-elektrofiziologas arba širdies chirurgas. Procedūra dažniausiai vyksta vietinėje nejautroje - tai reiškia, kad pacientas būna sąmoningas, tačiau nejaučia skausmo. Chirurgas padaro 4-6 cm pjūvį po raktikauliu. Per stambią veną į širdį įvedami vienas ar keli ploni elektrodai (laidai). Šie elektrodai prijungiami prie stimuliatoriaus - mažos metalinės kapsulės, turinčios bateriją ir mikroprocesorių. Prietaisas įdedamas po oda arba po krūtinės raumeniu. Visa procedūra vyksta rentgeno kontrolėje, todėl gydytojas tiksliai mato, kur dedami elektrodai. Po operacijos pacientas kelioms valandoms stebimas širdies ritmo monitoriuje.
Širdies stimuliatorius yra mažas baterijomis valdomas prietaisas, padedantis širdžiai plakti natūraliu ritmu. Gydytojas chirurginiu būdu implantuos jį po paciento krūtinės oda, jei pacientas turi aritmiją. Tai sveikatos būklė, kai jūsų širdies plakimas yra nereguliarus. Yra trijų tipų širdies stimuliatoriai: vienkameris, dviejų kamerų ir biventrikulinis.
- Vienkameris stimuliatorius nukreipia elektrinius impulsus į vieną širdies kamerą (dažniausiai dešinįjį skilvelį).
- Dviširdžių kamerų širdies stimuliatorius nukreipia elektrinius impulsus į apatinę (RV) ir viršutinę (RA) dešiniąją širdies kamerą, sinchronizuodamas jų darbą.
- Biventrikulinis širdies stimuliatorius, dar vadinamas širdies resinchronizavimo terapija (CRT), skirtas žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu ir nenormaliomis elektros sistemomis, koordinuodamas abiejų skilvelių susitraukimą.
Kaip pasakoja gydytojas kardiologas dr. Arūnas Vaitkus, širdies stimuliatoriaus implantavimas - tai viena dažniausių ir saugiausių kardiologinių procedūrų, padedanti palaikyti tinkamą širdies ritmą žmonėms, kurių širdis plaka per lėtai (bradikardija) arba netolygiai. Šis nedidelis prietaisas siunčia silpnus elektrinius impulsus į širdį, skatindamas ją susitraukti reguliariai ir efektyviai.
Pirmasis širdies stimuliatorius kūdikiui ir jo istorija
Istorija pasakoja apie I. Katkienę, kuriai pirmasis širdies stimuliatorius buvo implantuotas ankstyvoje paauglystėje. Sulaukus trylikos metų, staiga labai rimtai susitrikus širdžiai, jai buvo diagnozuota įgimta visiškai širdies blokada. Po trijų dienų pirmojiKalėdų dieną Kauno klinikose jai buvo atlikta širdies stimuliatoriaus implantavimo operacija. Mažytis degtukų dėžutės dydžio aparatukas jai tarnavo dvejus metus. Vėliau penkiolikametei buvo implantuotas kitas sovietinės gamybos širdies stimuliatorius. Jai buvo implantuotas ne vienas stimuliatorius per ilgus metus, o šeštasis buvo pakeistas prieš tris savaites.
Taip pat minima istorija apie neišnešiotą naujagimį, kuriam buvo įsiūtas elektrinis širdies stimuliatorius. Luka, gimusi vos 28-ąją nėštumo savaitę, svėrė vos 1000 gramų. Jai buvo diagnozuota reta širdies patologija - vaisiaus širdis plako per lėtai. Po cezario pjūvio, naujagimei buvo įsiūtas elektrinis širdies stimuliatorius. Tai vienintelė viltis tokiam naujagimiui, kuriam nėra kito gydymo metodo.
Pirmasis Lietuvoje neišnešiotas naujagimis, kuriam buvo implantuotas elektrinis stimuliatorius, gimė 2010 metų pabaigoje. Antrasis toks atvejis - minėtoji Luka. Į krūtinę įsodintas įtaisas reaguoja į elektromagnetinį lauką, todėl tokiems pacientams negalima atlikti tyrimo magnetinio rezonanso aparatu.
Kas yra širdies stimuliatorius ir kaip jis veikia?
Širdies stimuliatorių tipai ir jų veikimas
Širdies stimuliatoriai sumažina širdies ritmo sutrikimo simptomus, atstatydami normalų širdies ritmą. Širdies stimuliatorius yra mažas baterija maitinamas prietaisas metaliniame dėkle, kuris sureguliuoja širdies ritmą nusiunčiant jai elektrinį impulsą, lyg „patardamas“, kokiu ritmu širdis turėtų plakti. Jei širdis dirba per lėtai, stimuliatorius veikia visą laiką (pastovaus dažnio stimuliavimas). Jei širdies ritmas sulėtėja tik tam tikrais periodais, atsiranda pauzės tarp širdies dūžių, stimuliatorius užpildo juos pagal poreikį (kintamo dažnio stimuliacija). Kai kurie stimuliatoriai reguliuoja stimuliavimo dažnį priklausomai nuo to, ką vaikas daro: ritmas padažnėja, kai vaikas sportuoja, ir sulėtėja, kai vaikas yra ramybės būsenoje. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį stimuliatorių turi vaikas, jis visuomet „stebi“ širdį, jei net ir nestimuliuoja.
Širdies stimuliatorius yra paprastai įdedamas po kairiuoju raktikauliu raumeninėje dalyje, kartais - dešinėje kūno pusėje, jei kairėje pusėje įdėti nėra galimybių. Jis turi 1, 2 ar 3 išeinančius laidus.
Panašiai, kaip stimuliatorius, implantuojamasis kardioverteris-defibriliatorius (IKD) yra mažas prietaisas, kuris veikia kaip kompiuteris ir yra maitinamas baterija. Dažnai jis atlieka ir širdies stimuliatoriaus darbą, taip pat dedamas po dešiniuoju raktikauliu, turi 1, 2 ar 3 laidus. Baterija paprastai tarnauja 4-6 metus, tačiau tarnavimo laikas gali sutrumpėti ar būti ilgesnis, priklausomai nuo to, kaip dažnai jis veikia. Nuo širdies stimuliatoriaus skiriasi tuo, kad IKD naudojamas teikti veiksmingą apsaugą kritinių situacijų metu. IKD suveikia esant itin dažnam širdies ritmui, kuris kelia grėsmę gyvybei.
Pacientai, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius, dažniausiai nieko nejaučia ir pamiršta, kad turi šį prietaisą. Pacientai, kuriems implantuotas kardioverteris-defibriliatorius (IKD), prietaiso suveikimo metu gali jausti iškrovas. Skirtingi pacientai IKD šoką (iškrovą) pajunta skirtingai. Kai kada pacientas, pajutęs silpnumą, galvos svaigimą, nujaučia, kad prietaisas gali suveikti. Iškrova pajuntama kaip stiprus ar net skausmingas spyris į krūtinę.
Medtronic kompanija, įkurta 1949 metais, lyderiauja pasaulyje medicinos technologijose. Nuo tada, kai 1950-ųjų metų pabaigoje į žmogaus organizmą pirmą kartą sėkmingai buvo implantuotas širdies stimuliatorius, šiuo išradimu buvo padėta daugiau nei 2 milijonams žmonių.
Nuolatinis širdies stimuliatoriaus ir laidų būklės tikrinimas yra svarbi priežiūros dalis. Tai galima atlikti apsilankant pas gydytoją arba nuotoliniu būdu (telefonu). Detalus kabineto vizitas dažniausiai numatomas kartą metuose, o patikrinimas telefonu leidžia stebėti sistemą be papildomų vizitų.
Širdies stimuliatorius yra itin preciziškas ir jautrus įrenginys, turintis didelę įtaką Jūsų saugumui ir sveikatai. Todėl visada laikykitės labai svarbių rekomendacijų ir įspėjimų apie elektros ir magnetinių laukų poveikį. Stiprūs elektromagnetiniai laukai gali laikinai pakeisti Jūsų širdies stimuliatoriaus veiklą.
Po implantavimo procedūros, pacientui išduodama ID kortelė. Pacientas turi ją visada nešiotis su savimi. Keliaujant lėktuvu, reikia atminti, kad IKD gali išjungti pavojaus signalą oro uostų apsaugos sistemose. Jų negalima apžiūrėti rankiniu metalo detektoriumi. Nors rizika yra labai nedidelė, ši įranga gali laikinai sukliudyti širdies stimuliatoriui ar IKD atpažinti aritmijas ar net įjungti klaidingą pavojaus signalą.
tags: #sirdies #stimuliatorius #kudikiui
