Įsikniubęs į mobiliojo telefono ar kompiuterio ekraną vaikas, greičiau tampa taisyklė, o ne išimtis. Tėvai nuolat kelia sau klausimą, kur yra riba tarp sveiko domėjimosi informacinėmis technologijomis ir priklausomybės nuo jų? Pašnekovės pastebi, jog pastaruoju metu pokalbiuose ir laiškuose vaikai vis dažniau pasakoja apie pyktį tėvams dėl naudojimosi kompiuteriu ribojimo, sunkumų iškylančių pokalbių svetainėse, problemų ieškant draugų. Tai rodo, kad naudojimasis technologijomis tampa aktualia tema vaikų gyvenime ir vis daugiau sukelia sunkumų. Savaime suprantama, kad problemos vaikų gyvenime kelia iššūkius tėvams ir reikalauja papildomų žinių, domėjimosi.
Šiuolaikiniame pasaulyje mes visi tam tikra prasme esame priklausomi nuo technologijų. Pamėginkime įsivaizduoti, kaip jaustumėmės darbe be išmaniųjų telefonų, „planšečių” ar kompiuterių arba koks būtų bendravimas su draugais be smagių programėlių? Visgi, ypač kalbant apie vaikus, terminą „priklausomas“ turėtų vartoti specialistai, kurie tik remdamiesi tam tikrais kriterijais gali diagnozuoti priklausomybę. Taip pat yra tyrimų, skelbiančių, jog tik mažesnei aktyviai kompiuteriu naudojančiai vaikų daliai galima nustatyti tikrą priklausomybę nuo kompiuterio. Visais kitais atvejais kalbama apie „švelnesnį“ priklausomybės pobūdį - besaikį naudojimąsi kompiuteriu, kurį skatina tam tikros priežastys (pavyzdžiui, vienišumo jausmas, socialinių įgūdžių trūkumas, nepasitikėjimas savimi ir pan.) ir joms pasikeitus, vaikas nebejaučia stipraus potraukio leisti laiko prie kompiuterio, gali užsiimti kitomis veiklomis.
Kokios yra informacinių technologijų priklausomybės?
Telefonui, socialiniams tinklams, kompiuteriui, kompiuteriniams žaidimams? Besaikis naudojimasis technologijomis, yra pavojingas, nes atitraukia nuo bendravimo su realiais žmonėmis, sumažėja domėjimosi sritys, vaikai neprisideda prie namų ruošos, jiems darosi pastebimai sunkiau kontroliuoti emocijas, prastėja sveikata ir t.t. Vaikai, įsitraukę į bendravimą socialiniuose tinkluose, naršymą, padidina tikimybę susidurti su vaikų psichikai žalingu turiniu, nedraugiškai nusiteikusiais suaugusiais žmonėmis ar bendraamžių patyčiomis. Žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus didėja tikimybė įsitraukti į azartinius lošimus.
Intensyvūs garsai, spalvos ir greiti judesiai išmaniajame įrenginyje gali sukurti įspūdį, kad tas pasaulis yra įdomesnis už tikrąjį. Vaikams būtent dėl to sunku atsiplėšti nuo ekrano. Jausmas, kad lieti ekraną ir iškart kažkas vyksta, ypač malonus jaunesniems vaikams. Žaidimų kūrėjai gerai žino, kad jie monetizuoja vaikų dėmesį. Dėl to jie kuria tokį dizainą, nuo kurio vaikai negalėtų atsiplėšti. Jei vaikams leisime naudotis įrenginiais, kiek jie nori, jie taip ir darys.
Malonaus užsiėmimo metu gaminasi dopaminas - neurotransmiteris, kuris siunčia signalą smegenų daliai, kuri atsakinga ir už planavimą bei organizavimą. „Daryk tai vėl, tada bus daugiau malonumo“ - tokia žinutė siunčiama smegenims. Patirti tokį patį malonumą vaikai gali, kai jie yra tėvų giriami ar valgydami, kai yra išalkę.
Jokiu būdu nebandykite atplėšti vaiko nuo ekrano, jei jie įpusėję žaidimą ar video. Kai tėvai sustabdo žaidimus ar nebeleidžia žiūrėti filmukų, dopamino lygis krinta. Tuo metu vaikas jaučia skausmą ir jaučiasi taip, lyg kristų iš aukštybių. Be to, kuo vaikas mažesnis, tuo menkesni jo įgūdžiai „persijungti“ iš vienos emocijos į kitą.
Vašingtono universiteto atliktame tyrime 27 tėvai, kurių vaikams nuo vienerių iki penkerių, patvirtino, kad atžaloms kyla didžiulis pasipriešinimas ar net isterija, kai jie turi atsitraukti nuo ekrano. 37 procentai tėvų teigė, kad tai beveik visada baigiasi kova. Tyrimai taip pat parodė, kad išmaniaisiais įrenginiais daug besinaudojantys ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau kenčia nuo nutukimo, trumpiau miega, taip pat lėčiau vystosi jų kognityviniai gebėjimai ir emocinis intelektas.
Nuo nevaldomų emocijų protrūkių gali apsaugoti griežtas laiko planavimas. Kitas Vašingtono universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 28 šeimos, patvirtino, kad kai prie ekrano praleidžiamas laikas yra planuojamas, vaikai daug mažiau nuliūsta, kai tenka atsitraukti. Mažylių nusivylimas būdavo didesnis, kai tėvai juos įspėdavo, kad tuoj teks atsitraukti nuo ekrano. Bėda yra ne pats įspėjimas, bet tai, jog tėvai taip parodo vaikui, jog čia jie reguliuoja situaciją ir vaikas neturi galios jos valdyti pats. Tai gali būti kibirkštis, nuo kurios prasideda didelis gaisras. Įspėjimai yra reikalingi, tačiau vaikus reikėtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą - pavyzdžiui, leisti jiems pasirinkti, kada - likus penkioms ar dešimčiai minčių laiko iki pabaigos - jie bus įspėjami. Taip pat galima įjungti laiko skaičiavimo įtaisą, kad vaikas pats galėtų pasitikrinti, kiek dar turi laiko. O galbūt vaikas nori, kad apie likusį laiką jiems praneštų ne tėvai, o programėlė? Ir būtinai išjunkite „autoplay“ režimą Youtube, kad sistema nepasiūlytų dar vieno video. Vaikų laiką sunkiau planuoti, kai kitas įdomus filmukas iššoksta automatiškai.
Kartu su vaikais planuokite kitas malonias veiklas, kurios seks pasinaudojus išmaniuoju įrenginiu. Pavyzdžiui, užkandžiauti ar eiti į parką. Tada, kai video ar žaidimas prasideda, jiems priminkite, kad jie galės daryti tai, kas jiems patinka tik tada, jei išjungs išmanųjį telefoną, nerodydami „ožiukų“. Leidimas vaikams mėgautis malonumais tikrame gyvenime padės jiems greičiau išeiti iš virtualiojo pasaulio. Tai - daug efektyvesnė taktika negu versti atžalas eiti miegoti, pietauti ar maudytis. Taip pat galima sukurti apdovanojimų sistemą - vaikai gauna trokštamų smulkmenų, kai nesipriešindami atsitraukia nuo ekrano.
Jokių ekranų valgio metu ir likus valandai iki miego - tokia Amerikos Pediatrijos Akademijos rekomendacija. Vaikai iki pusantrų - dvejų metų turėtų išvis neturėti sąlyčio su virtualiu pasauliu. Vienintelė išimtis gali būti video pokalbiai. Vaikams nuo dvejų iki penkerių laikas prie ekrano turėtų būti ne ilgesnis negu valanda per dieną. Akademija taip pat siūlo tėvams būti prie ekrano kartu su savo vaikais ir kartu gilintis į turinį.
Būkite stiprūs ir vis tiek laikykitės savo plano. Kitaip, jei tėvai nuolat pasiduos vaikų norui pratęsti malonumą, jie žinos, kad gali išsikovoti savo ir tada ateityje bus sunkiau susitarti. Laikas prie ekrano, kuris yra per trumpas, kad būtų galima kažką nuveikti, taip pat gali sukelti isteriją. Vaikui reikia laiko, kad jis galėtų susitelkti. Jeigu sakysite „Gali panaršyti penkias minutes, o tada aš pasiimsiu telefoną“, tai sukurs tik dar didesnę frustraciją. Rekomenduojama 30 - 45 minučių sesija.
Jeigu naudojatės visais šiais patarimais, bet vaikus vis tiek ištinka priepuoliai? Išlikite ramūs ir tiesiog nekreipkite dėmesio. Jeigu toks elgesys vis kartojasi, galima imtis ir drastiškesnių veiksmų - pavyzdžiui, pasakyti vaikui, kad galimybės naudotis išmaniuoju įrenginiu dabar nebebus. Tokios be įrenginio praleistos dienos jam padės suprasti, kad ekranas yra privilegija, kurią jis gali turėti tik gerai elgdamasis.
Vaikai mokosi stebėdami tėvų elgesį. Būkite teigiamas pavyzdys ir rodykite, kaip atsakingai naudotis technologijomis. Ribokite savo laiką, praleidžiamą prie ekranų, kai esate kartu su vaikais, ir parodykite jiems, kaip svarbu bendrauti akis į akį, užsiimti įvairiomis fizinio aktyvumo veiklomis lauke ar loginėmis užduotimis namuose - žaiskite stalo žaidimus, išbandykite rankdarbius ar užsiimkite vaiko mėgstama sporto šaka kartu su visa šeima.
Paskirkite tam tikras namų vietas, pavyzdžiui, pietų stalą arba miegamuosius, erdvėmis be technologijų. Tokia praktika padeda nustatyti ribas ir skatina kokybišką šeimos laiką be technologijų, kurios dažnai išblaško vaikus. Skatinkite užsiimti tokia veikla, kaip skaitymas, įvairūs žaidimai ar šeimos diskusijos - taip laisvą laiką nuo technologijų praleisite turiningai.
Svarbiausia - pusiausvyra. Skatinkite vaikus užsiimti fizine veikla ir žaisti lauke. Nustatykite tvarką, kuri apimtų sportą, pasivaikščiojimus gamtoje ar tiesiog laiko praleidimą kieme. Fiziniai pratimai yra labai svarbūs bendrai vaikų savijautai ir padeda pasiekti kasdien gaunamo fizinio krūvio normą.
Jei nepavyksta riboti vaikų praleidžiamo laiko prie ekranų natūraliai, į pagalbą pasitelkite įrenginiuose ir programose esančias tėvų kontrolės funkcijas. Šios funkcijos leidžia įvesti slaptažodžiu apsaugotus užraktus, kontroliuoti programėlių atsisiuntimą ir įdiegti turinio filtrus, kad užtikrintumėte, jog turinys, kurį pasiekia jūsų vaikas, būtų tinkamas pagal amžių.
Skatinkite kokybišką miegą nustatydami miego ritualus be technologijų. Venkite ekranų bent valandą prieš miegą, nes įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa gali sutrikdyti miego režimą. Vietoj to skatinkite vaikus užsiimti raminančia veikla, pavyzdžiui, skaityti knygą, piešti ar spalvinti, aptarti praėjusią dieną ar pasilepinti putų vonia.
Kadangi vaikai neišvengiamai praleidžia daug laiko naudodamiesi technologijomis, pasistenkite išnaudoti šį laiką edukaciniais tikslais. Yra daugybė mokomųjų programėlių, svetainių ir programų, kurios gali pagerinti jūsų vaiko mokymosi sugebėjimus, lavinti loginį mąstymą. Ieškokite jų amžių atitinkančio turinio, kuris atliepia jų interesus ir skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Gilesnių problemų nematymas? Iš tiesų pastebėta, kad šeimoje kylančios problemos, tarpusavio santykiai, auklėjimas siejasi su vaiko priklausomybe nuo kompiuterio. Šeimoje esantys konfliktai, tėvų skyrybos neigiamai veikia vaiko raidą ir padidina tikimybę, kad ateityje jis bus priklausomas nuo informacinių technologijų. Tiesa, vaikui turi įtakos ne tik atviri tėvų konfliktai, kai garsiai priekaištaujama ar įžeidinėjama, bet ir neišsakyti, tylūs nesutarimai. Net jei tėvai nėra linkę garsiai išsakyti priekaištų, vaikai jaučia tam tikrą įtampą tarp jų, todėl supranta esančią problemą ir galimai jaučia kaltę, nesaugumą šeimoje. Auklėjimas šeimoje taip pat turi įtakos galimai vaiko priklausomybei nuo kompiuterio. Iš tiesų bet koks kraštutinumas auklėjime gali neigiamai paveikti vaiko raidą: tiek pernelyg didelis tėvų atlaidumas, taisyklių nebuvimas, tiek pernelyg griežtos taisyklės, agresija, fizinės bausmės. Kai šeimoje nėra taisyklių ir tėvai suteikia laisvę, vaikui gali atrodyti, kad juo nesirūpinama ir neskiriama pakankamai dėmesio. Priešingu atveju, esant griežtoms taisyklėms, bausmėms, vaikas gali jaustis pernelyg suvaržytas, gali kilti baimė, gėda dėl padarytų klaidų. Pastebima, kad yra ryšys tarp priklausomybės nuo kompiuterio, interneto ir tėvų perdėto susirūpinimo vaiko mokymusi, pasiekimais, per mažai skiriamo dėmesio vaiko emocijoms. Turbūt sunkiausia vaikui, kai tėvai visai neturi laiko ir negali skirti pakankamai dėmesio. Tuomet kompiuteris naudojamas kaip skaitmeninė auklė, kuri pralinksmina ir užima vaiką.
Jei kalbame apie besaikį naudojimąsi kompiuteriu, pirmiausia būtų svarbu išsiaiškinti, kas paskatino vaiką aktyviau juo naudotis - prasti santykiai su klasiokais, išsiskyrimas su draugu/drauge, mylimo gyvūno netektis, patirta trauma, kuri neleidžia užsiimti mėgstama veikla ir pan. Dažniausiai keli veiksniai daro įtaką vaiko pasirinkimui leisti laiką prie kompiuterio. Tokiu atveju, jei yra geri tarpusavio santykiai, gali ganėtinai greitai pavykti atrasti problemą ir kartu ją išspręsti. Visgi, jei situacija yra rimtesnė, svarbu kreiptis į specialistus. Galima kreiptis į psichologus, besispecializuojančius priklausomybių srityje.
Vaikai neturi daug gyvenimiškos patirties, todėl yra pakankamai patiklūs ir naivūs, neįžvelgia galimos grėsmės. Todėl naudodamiesi internetu, jie linkę atskleisti informaciją apie save, sutikti su įvairiais pasiūlymais, taip sukeldami sau pavojų. Tokios situacijos iškyla, kai vaikai pradeda naudotis pokalbių svetainėmis, blogais, susikuria asmenines paskyras socialiniuose tinkluose. Vaikai linkę nurodyti visą prašomą informaciją: telefono numerį, elektroninį paštą, dalinasi įvairiomis savo nuotraukomis. Šią informaciją kartais mato ne tik artimi draugai, bet ir nepažįstami interneto vartotojai, kurie gali pasinaudoti visa nurodyta informacija, šantažuoti telefonu ar elektroniniu paštu.
Autoriai Connolly, MaxArthur, Hainey ir Boyle pastebi, kad kompiuteriniai žaidimai, taip pat kaip internetas, gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Pastebima, kad veiksmo žaidimai, muštynės, kuriuose reikia greitai sunaikinti priešą, turi didesnį poveikį netinkamam vaiko elgesiui, mąstymui. Mokslaininkai, atlikę įvairius tyrimus pastebėjo, kad tie vaikai, kurie dažniau žaidžia agresyvius žaidimus, yra mažiau linkę elgtis prosocialiai: padėti, atkreipti dėmesį į kitų jausmus. Manoma, kad agresija žaidimuose sumažina jautrumą smurtui, kraujui, sužalojimams, taip pat moko, jog esant neteisybei, siekiant apsiginti, galima naudoti agresiją kito atžvilgiu.
Žaidimai kompiuteriu padeda prarasti laiko nuovoką, atsipalaiduoti ir užmiršti stresą keliančius įvykius. Todėl galima teigti, kad vaikai, kurie linkę būti priklausomi nuo kompiuterio, dažniau patiria stresą realiame gyvenime. Žaidimas kompiuteriu siejasi su autonomiškumo ir kompetencijos trūkumu. Tai poreikiai, kurie vieni reikalingiausių žmogaus gyvenime. Žaidimas kompiuteriu sukuria autonomiškumo iliuziją, jog pasaulis, kuriame yra žaidėjas, kontroliuojamas ir jis gali jame rinktis. Tai gali rodyti, kad realiame gyvenime vaikas jaučiasi nekontroliuojantis to, kas vyksta. Tuo tarpu kompetencijos poreikis padeda tikėti savo įgūdžiais ir pajausti sėkmę. Įvairūs laimėjimai, įveikti žaidimo lygiai padeda patikėti, kad vaikas gali kažką padaryti geriau nei kiti. Teigiama, kad vaikai, kurie pernelyg neigiamai vertina save, patiria nesėkmes mokykloje, šeimoje, gali būti labiau linkę tapti priklausomi nuo kompiuterio, interneto.
Tėvai, norėdami pasidalinti sunkumais dėl priklausomybės nuo technologijų ar nemaloniomis patirtimis internete, gali skambinti į „Vaikų liniją“ nemokamu numeriu 116 111 kasdien nuo 11 iki 21 val. arba parašyti laišką, prisiregistravę „Vaikų linijos“ interneto svetainėje www.vaikulinija.lt.
Kaip atpažinti nuo kompiuterio/kompiuterinių žaidimų priklausomą vaiką?
Vaiko, kuris be saiko naudojasi kompiuteriu, elgesys pastebimai pasikeičia. Pirmiausia, jis ne tik daug laiko praleidžia prie kompiuterio, bet net ir nebūdamas prie jo skiria daug laiko apmąstymams, pasakojimams, planavimui, ką veiktų, jei tik galėtų prisėsti prie kompiuterio. Dažnai vaikai netgi gali pradėti planuoti, kaip išsisukti nuo tam tikrų veiklų (pavyzdžiui, namų ruošos ar susitikimo su draugais). Tokių planų tikslas paprastas - kad tik daugiau laiko liktų sėdėjimui prie kompiuterio. Na, o tuo metu, kai vaikas užsiima savo veikla prie kompiuterio, jis gali būti visai „atsijungęs“ nuo realaus pasaulio, nereaguoti, kai yra kviečiamas pietauti, susitikti su draugais ir pan. Kai negali žaisti, naudotis kompiuteriu, priklausomas vaikas greitai supyksta, gali tapti net agresyvus, nerimauti, sunkiai išbūna vienoje vietoje, o prisijungęs prie tinklo jaučiasi patenkintas ir ramus.
Kokie yra ilgo sėdėjimo prie kompiuterio padariniai?
Besaikio naudojimosi kompiuteriu pasekmės kiekvienam vaikui gali būti skirtingos ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Neretai labiausiai į akis krinta fiziniai pokyčiai: vaikai dažnai skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais, gali atrodyti pasyvūs, pavargę. Dingsta įprastas šeimai maitinimosi, miego rėžimas, pavyzdžiui, vaikas atsisako valgyti kartu su šeimos nariais ar įprastu miego metu mieliau rinktis kompiuterį. Kalbant apie psichologines pasekmes, vaikams darosi sunkiau kontroliuoti savo emocijas, ypač, kai nėra galimybės užsiimti jam patinkančia veikla prie kompiuterio - tampa irzlūs, gali greitai supykti arba atvirkščiai, juos apninka apatija, nuobodulys. Siūlant veiklas, kurios seniau patikdavo, atsisako jų, randa pasiteisinimų, kodėl svarbiau praleisti laiką prie kompiuterio.
Kaip išvengti priklausomybės?
Būdų, ką daryti, kad vaikai mažiau praleistų prie kompiuterio, yra įvairių.
- Suaugusiųjų rodomas pavyzdys. Pirmiausia, turėtume atkreipti dėmesį patys į save. Vaikai yra protingi, jie mokosi ne iš to, kas jiems sakoma, o kaip yra elgiamasi. Tad peržiūrėkime, kiek laiko mūsų gyvenime užima technologijos: ar išėję į kiemą su vaiku, leidžiame laiką “kartu“ (ar tėvai įkišę nosį į telefoną/planšetę, o vaikai - kažkur aikštelėje, ar žaidžiame, bendraujame gyvai?). Kokios tradicijos, bendravimas šeimoje, pavyzdžiui,. paruošus vakarienę, kiek reikia kviesti kitus šeimos narius, norint atitraukti juos nuo kompiuterio?
- Mokymas saugiai naudotis kompiuteriu. Gal nuskambės ir keistai, tačiau reikia ne tik mokyti, kaip naudotis kompiuteriu, kokį mygtuką paspausti, koks ženklas ką reiškia, bet ir kaip juo naudotis saugiai. Pirmiausia, tai turi suprasti patys tėvai, o po to jie turėtų tai aiškinti vaikams. Pagal vaiko amžių jam suprantama kalba svarbu paaiškinti, kodėl dar negalima naudotis kompiuteriu arba kodėl laikas yra ribojamas, kartu susikurti kompiuterio naudojimo taisykles, kurių laikytųsi visa šeima.
- Kompiuterio ribojimas. Iš tiesų, kuo vaikas mažesnis, tuo praleidžiamas laikas prie kompiuterio turėtų būti trumpesnis, pavyzdžiui: ikimokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama 15 - 30 min., 9 - 12 m. ne daugiau kaip valanda, o vyresniems - iki 2 val. Taip pat rekomenduojama, jog kompiuteris stovėtų darbo kambaryje ar svetainėje, kur galima būtų atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia prie kompiuterio, ką veikia. Paauglystėje tai gali būti sudėtingiau, tad tėvai tokiu atveju turėtų suprasti, kad nebegalės kontroliuoti visko taip, kaip kontroliavo iki šiol ir teks daryti kompromisus, ugdyti pasitikėjimą, mokyti laikytis taisyklių.
- Domėkimės, ką veikia vaikai. Turbūt neretai klausiame vaikų, kaip sekėsi mokykloje, treniruotėje? O kaip dažnai klausiame, kaip sekasi naudotis kompiuteriu, socialiniais tinklais? Kas patinka, o gal kas nepatinka? Kaip sekėsi pereiti sunkiausią žaidimo lygį?
- Ieškokite, kuo pakeisti kompiuterį. Ribojant naudojimąsi kompiuteriu, turime atrasti, o ką veikti tuo metu, kai galima būtų sėdėti prie kompiuterio. Turėtumėme suprasti, jog dabartiniai vaikai auga su technologijomis nuo pat gimimo, tad jų požiūris į technologijas bus kitoks nei mūsų, suaugusių. Tai nėra blogai.
Jei jūsų namuose nėra nei vieno kūrybinio rinkinio, darote didelę klaidą. Būtent šie rinkiniai ne tik suteiks puikią progą jūsų vaikui atsitraukti nuo telefono ar kitų išmanių įrenginių, bet ir taip pat užtikrins, kad laiką praleisti bus galima ypač naudingai. Ne paslaptis, kad kūrybiniai rinkiniai leidžia vaikui lavinti tam tikra savybes bei įgyti įgūdžių. Stalo žaidimai yra dar vienas puikus būdas atitraukti savo vaiką nuo kompiuterio. Šiandien stalo žaidimai sudaro labai didelė įvairovė, taigi, galite tikri, kad rasite tą, kuris tiks labiausiai. Tai - dar vienas sprendimas, kurį vertėtų rinktis, norint, kad vaikai mažiau laiko praleistų naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais. Na, ir, žinoma, ši veikla - labai naudinga: leis pagerinti fizinę sveikatą.
Labai dažnai girdžiu, kad tėvai sako, jog vaikas nelabai turi, ką veikti, jam nuobodu. Ypač jei šeima gyvena daugiabutyje, kur vaikas negali laisvai būti lauke ar būti kamtoje tiek, kiek norėtųsi. Tokiais atvejais tėvams kyla dvejonių, jog galbūt vaiką labai ribos ar net traumuos, jei neleis būti technologijose, kur, galbūt, yra ir jo visi draugai. Kita vertus, kiti tėvai kartais sako, jog technologijų nereikia visiškai, jos yra tik vaiko žalojimas. Tad iš tiesų kyla labai daug įvairių klausimų. Vasarą, kai vaikai atostogauja ir turi daugiau laisvo laiko, gali kilti pagundų ilgiau būti prie ekranų, taip pat tą leidžia ir galimybės, nes mažiau kitų veiklų. Vis dėlto pirmiausia reikėtų pagalvotui apie save. Kaip mus, suaugusiuosius, veikia technologijos? Pirma, jos dažnai sekina - jei ne fiziškai, tai emociškai. Pasidarome dirglesni, prasčiau miegame. Antra, technologijos labai įtraukia. Dažnai įtraukia taip, kad paskui patys sakome, jog nebenorime ir imamės savęs ribojimo iššūkių - savaitė be technologijų, mėnuo be technologijų, ištriname tam tikras programėles tam, kad jose nebūtumėme. Tai rodo, kad tai įsiurbia. Esame suaugę žmonės, gebame save geriau kontroliuoti ir valdyti, tačiau tai vis tiek veikia. Šioje vietoje turime būti tie tėvai, kurie padėtų vaikui ugdyti savikontrolę ir su tuo susidoroti. Reikia mūsų tvirtos valios ir ribų, kiek technologijas galima naudoti. Tame, kaip ir visur kitur, nemėgstu kraštutinumų: arba leisti naudotis bet kiek, arba visai draudžiame. Manau, jog turėtų būti sveikas balansas. Siūlyčiau orientuotis į tai, kiek vaikui yra sveika ir nebus žalinga. Tačiau kai jau artėjame prie tų ribų, vaikai dažniausiai sako “tėti/mama, juk vasara, kodėl negaliu ilgiau? Visi kiti būna, o aš negaliu”. Tokiais atvejais turėtume priimti vaiko norą, jį suprasti, priimti vaiko jausmus, padėti juos išlieti ir įveikti, tačiau neturėtume leisti peržengti tos ribos. Visų pirma, svarbu, kad tą darytume su sąmoningumu, suprasdami, kodėl tai darome. Visgi tos ribos turėtų būti ir dėl jų reikia labai aiškiai susitarti su vaiku. Pagal tai, kiek galima būti prie technologijų, ir kas bus, kai laikas baigsis. Ar gražiai susitarsime (be abejo, gražiai susitarti yra geriausia), ar turėsime įsidiegti tam tikras programėles, kurios tuo metu atjungia telefoną ar planšetę, kad nekiltų pagunda ir vaikas nebegalėtų jais naudotis. Tai svarbu. Kitas svarbus dalykas yra tas, kad nebijotume vaiko nuobodulio, kaip ir visų kitų būsenų, jausmų ar emocijų. Kai vaikas sako “mama/tėti, nuobodu, nėra ką veikti, kokie čia blogi namai, ką man daryti?”, priimkime tai. Pirmiausia, tai yra labai natūrali būsena, antra - vaikas tokiu būdu gali bandyti padidinti ribas. Trečia, nuobodulys yra labai gera būsena, kurios metu ugdomas kūrybingumas, tai gera terpė jam pasireikšti. Jei už mus viskas padaroma ir sustatoma arba turime technologijas, kur viskas labai aiškiai sudėliota ir, jei kas nors nepavyko, galime paspausti mygtuką “restart”, pradėti iš naujo, yra gerokai paprasčiau. Tačiau kai atsiduriame būsenoje, kai mums šiek tiek nuobodu, turime patys imti galvoti, ką su tuo galime padaryti. Tuomet labai svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai galimybių užsiimti kitomis veiklomis. Labai svarbu, kad vaikas turėtų tam tikrų jūsų vaikui įdomių alternatyvų. Kad alternatyva būtų bent jau panašiai įdomi ir patraukli tuo metu. Jei sakysime “kaip tai neturi, ką veikti, kaip tai nuobodu - eik sutvarkysi namus”, tuo labiau, jei tai bus paauglys, tokia alternatyva jo tikrai nežavės. Arba jei vaikui, kuris nemėgsta skaityti, sakysime, kad jam negalima prie technologijų, bet jis gali eiti paskaityti knygą, jis to nenorės. Tai visiškai natūralu. Tačiau jei turėsime pakankamą sąrašą aptarę su vaiku, ką jis gali daryti, nesvarbu, kad tuo metu jis sakys, jog labiau norėtų telefono ar planšetės - priimkime jo poziciją, tačiau jei vaikas turi pasirinkimą, jis po truputį ims galvoti, ką gali padaryti, kad jam pačiam būtų smagiau. Ramybės metu, kai vaikas nėra įėjęs į sunkesnę emociją ar konfrontaciją, galime aptarti, kokios veiklos vaikui patinka labiausiai. Galime pasidaryti sąrašą, sąrašą su paveiksliukais, gal net knygelę, kurią pasiėmęs jis galėtų išsirinkti, ką nori veikti. Tai būtų sveika atsvara ir sveika alternatyva vaikui, kaip jis galėtų mokytis gyventi ir be technologijų. Tai nereiškia, kad jų nereikia visai. Kai vaikas labai kažko nori, bet susivaldo, tuo metu veikia vaiko savireguliacijos “ramuo” smegenyse, kurio ateityje vaikui tikrai labai reikės. Pabaigai siūlyčiau pagalvoti, kaip dažniausiai namuose ilsitės patys. Koks jūsų poilsio būdas? Ar žiūrite serialus, žiūrite televizorių, “maigote” telefoną, klausotės muzikos, šokate, piešiate, medituojate, einate pasivaikščioti? Pagalvojus apie tai, galbūt bus lengviau suprasti ir vaiką ir, tuo pačiu, jei daugiau ilsitės su technologijomis, pabandyti tai pakeisti.
Turėkite omenyje, kad griežti draudimai neretai neduoda naudos, yra neproduktyvūs, todėl neatimkite iš vaiko prietaiso. Verčiau sukurkite saugias jo naudojimo taisykles ir sutarkite jų laikytis. Numatykite, kokios pasekmės laukia, jeigu bus nesilaikoma susitarimo.
Dažnais atvejais vaiko įnikimą į telefoną galima laikyti tėvų pastangų efektyvumo kriterijumi. Tiek specialistai vis garsiau ir garsiau, tiek dauguma tėvelių, kalba apie svarbų reiškinį, kurį dėl tam tikrų priežasčių, galima įvardinti ir dar vienu žodžiu - problema. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad daugybė vaikų pernelyg daug laiko praleidžia naudodamiesi išmaniaisiais telefonais ir tai nėra džiuginantis dalykas. Jei šiuo įrenginiu yra naudojamasi per ilgai, gali ištikti akių nuovargis, sausuma, atsirasti irzulys. Dar daugiau, taip pat gali nukentėti ir kitos sritys ir kilti problemų, susijusių su dėmesio koncentracija, susikaupimu, taip pat gali pablogėti ir miego kokybė. Taigi, laukia daug nemalonių pasekmių, todėl tėveliams svarbu - ieškoti atsakymų į klausimą: kaip atpratinti vaiką nuo telefono?
Patikrinti patarimai, kaip sumažinti vaiko priklausomybę nuo išmaniojo telefono
Vaikai nuo pat mažų dienų per daug naudojasi elektroniniais prietaisais ir internetu, todėl jų elgesys bei emocinė sveikata gali sutrikti. Daugėja ir priklausomybės nuo „išmaniųjų“ prietaisų atvejų.
Yra ne viena priežastis, kodėl vaikai nesaikingai įninka į telefonus, planšetes ir kompiuterius. Štai keletas dažniausių priežasčių:
- Noras būti nuolat pasiekiamam. Baimė būti atskirtam nuo informacijos srauto.
- Noras būti reikalingam, reikšmingam, pastebimam. Iš esmės visi socialiniai tinklai sukurti remiantis banaliu siekiu įtvirtinti savo reikšmingumą. Ir išmanieji telefonai skatina šį pojūtį. Vaikui svarbu ne tik parodyti savo pasiekimus „Snapchat“, „Instagram” ar kitur, bet ir pažiūrėti, kuo giriasi kiti.
- Trauka tam, kas nauja, nežinoma.
Įprotis pasinerti į ryškų paveikslėlių kaleidoskopą internete ir pasyviai vartoti informaciją socialiniuose išsivysto labai greitai, o jo atsikratyti kur kas sunkiau. Svarbu laiku pastebėti pirmuosius priklausomybės požymius, kad laiku imtumėtės priemonių, kol vaikui dar neišsivystė sociofobija ar priešiškumas supančiai realybei. O paviršutiniškas informacijos tiekimas žlugdo gebėjimą giliai, kūrybiškai mąstyti.
Kaip įveikti vaikų priklausomybę išmaniesiems telefonams ir socialiniams tinklams
- Siekite, kad vaiko gyvenime būtų kuo daugiau gyvo bendravimo. Galite pasiūlyti kartu nueiti į parodą, pasivaikščioti, pakviesti vaiko draugus arbatėlės.
- Vaikas neturi praleisti socialiniuose tinklalapiuose daugiau nei 2 val. per dieną.
- Neleiskite vaikui sėdėti su išmaniuoju telefonu rankose per šeimynines šventes, valgant.
- Suplanuokite vaiko grafiką taip, kad internetui liktų kuo mažiau laiko. Užrašykite į sporto būrelį, į muzikos mokyklą, į kalbų kursus. Kuo daugiau jūsų vaikas turės pomėgių, tuo mažiau jam norėsis gaišti laiką su išmaniuoju telefonu rankose.
- Pamėginkite neįkyriai sužinoti priežastį, kodėl virtualus pasaulis jam įdomesnis už realų. Galbūt vaikas turi bendravimo su bendraamžiais problemų, gal jam trūksta naujų emocijų. Tokiu atveju reikėtų daugiau laiko skirti šeimai, planuoti bendrą laisvalaikį, rengti nedideles šventes, svarbiausia - kuo daugiau gyvo bendravimo.
- Jei vykstate atostogų, neieškokite gyvenamosios vietos su bevieliu internetu. Geriau paimkite vaikui kelias knygas.
- Paprašykite, kad vaikas, užuot rašęs trumpąją žinutę, jums paskambintų.
- Nuoširdžiai domėkitės vaiko interesais. Dažnai socialiniai tinklai suteikia vaikui galimybę pajusti, kad jis turi bendraminčių, todėl ten jis slepiasi nuo aplinkinių, kurie galbūt taip palankiai nežiūri į jo pomėgius. Pamėginkite išsiaiškinti, kuo domisi jūsų vaikas, kad galėtumėte kalbėti ta pačia kalba.
- Tėvams irgi vertėtų turėti pomėgių, tai neturėtų būti poilsis prie televizoriaus ar kompiuterio, kurį irgi būtų galima laikyti pabėgimu nuo realybės. Reikia savo pavyzdžiu rodyti, kaip galima produktyviai leisti laiką be šiuolaikinių prietaisų.
- Tėvams reikėtų naudoti telefoną tik pagal paskirtį - jokių žaidimų vaikui ir begalinių susirašinėjimų darbo reikalais.
- Neduokite mažyliui telefono prieš miegą, tai gali sutrikdyti koncentraciją, sukelti nemigą, o tada - chroninį nuovargį, dirglumą, vaikišką depresiją.
- Suorganizuokite bendrą poilsį be telefonų. Kartą per savaitę eikite pasivaikščioti su šeima, o telefonus palikite namuose.
Sveiką santykį su technologijoms kuria ir Lietuvos moksleiviai. Socialinės atsakomybės programa „Solve for Tomorrow“, kurią organizuoja technologijų bendrovė „Samsung“ skatina 9-12 klasių moksleivius iš Baltijos šalių generuoti idėjas ir ieškoti technologinių sprendimų, kurie prisidėtų prie moksleivių emocinės gerovės kūrimo. Kompetentinga projekto komisija atrinko penkias geriausias Lietuvos moksleivių komandų idėjas, kurios finalinio renginio metu varžysis dėl pagrindinio prizo, leisiančio įgyvendinti pristatytą idėją.
tags: #kaip #atpratinti #vaika #nuo #telefono
