Ropės ne vieną tūkstantmetį maitino ne tik žmones, bet ir gyvulius. Kadaise jos karaliavo visoje Europoje ir tik Kristupui Kolumbui iš tolimojo Šiaurės Amerikos žemyno atgabenus bulvių buvo pamirštos. Beje, nepelnytai. Mat ropė - itin naudinga daržovė.

Pasaulyje žinoma daugiau nei 30 skirtingų dydžių, spalvų, skonių, įvairiai naudojamų ropių rūšių. Kai kurios, beje, sėjamos du kartus per metus - pavasarį ir rudeniop. Tad šviežių ropių galima turėti ištisus metus. Violetinės, kurių apačia balta, o viršutinė dalis - purpurinė, paplitusios plačiausiai. Ropių tėvyne laikoma ir Europa, ir Azija.

Istorinis ropių vaidmuo

Senovės persai ir egiptiečiai manė, kad jos, dažnai žalios ar tiesiog keptos karštuose pelenuose, tinkamos valgyti tik varguomenei. Egipte ropėmis maitinti piramides statę vergai. Senovės Romoje keptų ropių valgydavo visų luomų atstovai. Turtingesni jų skonį pagerindavo kmynais ar medumi. Romėnams netgi neužtekdavo savų išaugintų ropių, todėl iš pavergtų tautų reikalaudavo duoklės šiais šakniavaisiais. Beje, Romos laikais ropėmis apmėtydavo nemėgstamus visuomenės veikėjus.

Rusijoje ropės augintos dar prieš Didžiosios Maskvos kunigaikštystės įkūrimą. Tuometėje Rusijoje šios daržovės buvo būtinas kasdienis patiekalas. Su jų įdaru kepdavo pyragus, valgydavo su žuvimi, mėsa, net darydavo girą. Ropes gausiai augino ir kinai. Šioje šalyje jas valgydavo tiek valstiečiai, tiek imperatoriai.

Lietuvoje ropės rašytiniuose šaltiniuose paminėtos 1586 metais ir buvo gausiai auginamos iki XVIII amžiaus, kol jas išstūmė bulvės. Ropė - be reikalo pamiršta lietuvių daržovė, nors mūsų regione buvo auginama dar VII a. pr. Kr. Iki pat XVIII a. ropės Lietuvoje buvo labai plačiai auginama ir dažnai naudojama. Kol pamažu jas beveik visiškai išstūmė bulvės. Ropė - puiki maistinga ir vertinga daržovė. Be to, mūsų regionui daug artimesnė už amerikietiškos kilmės bulves. Nors ir primirštos, ropės vėl atranda savo vietą mūsų virtuvėse. Tai - bastutinių šeimos atstovė, manoma, kad kilusi iš Europos ir Azijos.

Maistinė vertė ir nauda sveikatai

Ropėse gausu vertingų medžiagų: mineralinių druskų, nemažai vitaminų C, PP, provitamino A, šiek tiek B grupės vitaminų, taip pat kalcio ir kalio. Ropių šakniavaisiuose gausu vertingų medžiagų: cukraus, baltymų, ląstelienos, mineralinių druskų, eterinių medžiagų. Yra daug vitaminų C, PP, B1, B2, provitamino A, taip pat kalcio bei kalio.

Pagal vitamino C kiekį ropės toli už savęs palieka net citrinas ir apelsinus. Be to, askorbo rūgštis šakniavaisiuose išsilaiko visus metus. Ropės pasižymi skausmą malšinančiu, antiseptiniu poveikiu, gydo kosulį, bronchitą, peršalimo ligas, padeda užgyti žaizdoms.

Senovėje ropes augino ne tik maistui. Šios daržovės pasižymi nuo uždegimų saugančiu poveikiu, todėl padeda greičiau užgyti žaizdoms, kovoja su dantenų uždegimais. Ištirta, kad ropėse esantys sterinai veikia profilaktiškai nuo aterosklerozės, lengvina gerybinės prostatos simptomus. Virtos ropės padeda užkimus, netekus balso. Suvaldo stiprų širdies plakimą. Sieros druska, esanti ropėse, valo kraują, skaldo akmenis inkstuose ir šlapimo pūslėje. Ropėse esantis magnis - profilaktinė priemonė nuo onkologinių ligų. Be to, padeda kaulams kaupti kalcį. Ropės vartojamos nuo vidurių užkietėjimo, tačiau sergant ūminiu skrandžio ir žarnyno uždegimu jų vartoti nevalia. Karšti virtų šakniavaisių košelės kompresai gelbsti nuo podagrinių sąnarių skausmų.

Kuo ropė geltonesnė, tuo joje daugiau vitamino A. Nuo senų laikų ropės pripažintos vaikų rachito profilaktikos priemone. Šių laikų mokslininkai jų rekomenduoja valgyti tiems, kurie nori, kad jų dantys ir kaulai būtų stiprūs, mat šiose daržovėse gausu kalcio.

Jei ropę palygintume su bulvėmis, tai 100 g ropių yra maždaug 26 kcal, o 100 g bulvių - 81 kcal. Tad ropė turi tris kartus mažiau kalorijų nei bulvė. Ropėse, pavyzdžiui, kalcio yra keturis kartus daugiau negu bulvėje. Vitamino C ropėje maždaug 75 procentais daugiau negu bulvėje.

Profesorius Rimantas Stukas žiniasklaidoje aiškina, jog laimės hormonas - seratoninas yra sintezuojamas žarnyne. Kuo daugiau seratonino, tuo mes jausimės geriau. "Taigi, ropė yra daržovė, kuri mums gali labai padėti. Svarbiausia, kad galime ją valgyti žalią, o kas mėgsta - gali ir išsivirti", - pataria profesorius, ir priduria, jog, norint valgyti ropes, ypatingų kulinarinių sugebėjimų nereikia.

Ropių auginimas ir laikymas

Ropes reikia mokėti ne tik užauginti, bet ir išsaugoti taip, kad neprarastų gero skonio. Tam įtakos turi ropių veislės. Ankstyvosios ilgai saugoti netinka, o žieminių veislių (vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų) ropės išsilaiko iki pavasario, tačiau svarbu paisyti optimalių laikymo sąlygų.

Laikymui žiemą ropes reikėtų sėti birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Daržininkai augina ne tik įprastų žalių, bet ir juodų, apvalių, įvairaus ankstyvumo veislių ropių. Ankstyvųjų žalių ropių derlius nuimamas spalio pradžioje, vidutinio ankstyvumo juodosios ropės raunamos spalio viduryje, o vėlyvųjų veislių derlių stengiamasi nuimti iki pirmųjų šalnų, nes ropės jautrios šalčiui. Tinkamiausia temperatūra derliui imti - 8-10 ⸰C šilumos. Optimaliomis sąlygomis laikomos ropės kokybės ir naudingųjų medžiagų nepraranda iki 9 mėnesių. Tiesa, vitamino C gali kiek sumažėti, bet mineralinių ir skaidulinių medžiagų išlieka.

Prieš sandėliavimą šakniavaisius reikėtų atidžiai apžiūrėti, išmesti pašalusius, sužalotus, pažeistus puvinio, sudygusius, labai mažus ar pernelyg didelius.

Ropės geriausiai auga priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose. Ši daržovė yra sėjama pavasario pradžioje, pražydus šalpusniui. Ropės sėjamos juostomis maždaug 50 centimetrų atstumu viena nuo kitos, centimetro gylyje. Jeigu dirvoje trūksta drėgmės, šakniavaisiai sukietėja ir būna kartūs. Ropės auga greitai, todėl jas galima sėti keletą kartų. Jei norima ropių šakniavaisius laikyti per žiemą, sėti reikia birželio pabaigoje - liepos pradžioje.

Ropių vartojimas virtuvėje

Skaniai pagamintas ropių patiekalas gali tapti tikra vaišių puošmena, juolab kad jas galima ruošti įvairiai: iš šviežių gaminamos salotos, garnyrai, užkandžiai, jų galima dėti į sriubas, kepti, virti, troškinti… Iš senų kulinarinių knygų galima spręsti, kad Lietuvoje maistui vartotos visos ropių dalys: ir požeminės, ir antžeminės. Ne tik šakniavaisiai, bet ir lapai maistui vartojami Italijoje, Amerikoje, Japonijoje, Indijoje. Jaunų lapų dedama į salotas, sriubas, troškinius.

Lietuviai ropes dažniausiai virdavo, kepdavo arba troškindavo. Ropių patiekalai ir šiandien gali kasdienį stalą padaryti įvairesnį.

Ruošiant salotas ir užkandžius, žalias ropes galima derinti su agurkais, pomidorais, morkomis, kopūstais, krapais, svogūnų laiškais, česnakais, aitriosiomis paprikomis, virtomis bulvėmis. Ropių salotos maišomos tiek su grietine, tiek su aliejumi.

Ropės - puikus priedas įvairiausiems daržovių, taip pat mėsos troškiniams. Gaminant vegetariškus patiekalus, viename puode gerai dera morkos, bulvės, porai, salierai.

Ropę skanu kepti orkaitėje įdarytą. Virtos ropės vidurį išskobti, prikimšti ryžių, maišytų su šaukšteliu sviesto, tarkuota morka, mėgstamais prieskoniais, kiaušiniu, o viršų patepti sviestu.

Pasigaminti galima net ropių cukatų. Ropių griežinėlius dėti į stiklainį, kiekvieną sluoksnį sutepant medumi. Užpildžius indą pastatyti parai vėsioje vietoje, paskui laikyti šaldytuve.

Ropės - tai kamuoliuko formos daržovės, patiekalams suteikiančios lengvai kartų skonį. Kadangi šis poskonis patinka ne visiems, ropę galima apkepti svieste arba naudoti ją sriuboje kartu su saldžiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis - tai sušvelnins jų skonį. Ropės odelę nuskusti skutimo peiliuku gali būti sunku, todėl geriau naudoti peilį. Nulupusi ropę, įdėk ją į verdantį vandenį ir virk 5 minutes. Jeigu nori, kad ropė karamelizuotųsi, kepimo metu ant jos užpilk medaus arba klevų sirupo bei užbarstyk žiupsnelį druskos. Jauną ropę, ką tik atkeliavusią iš daržo, gali įdaryti mėsa.

Įdomus variantas - smulkintas žalias ropes maišyti su virtomis bulvėmis, aitriaisiais pipirais, agurkais ir pomidorais.

Ropes reikia nulupti, susmulkinti šiaudeliais, išvirti pasūdytame vandenyje, nukošti. Kitas variantas - virtas ropes sutrinti su virtomis bulvėmis, paskaninti prieskoniais, galima įpilti šiek tiek pieno.

Daržovių sriubai reikia puodo dugne apkepinti svogūnus, tada kartu keletą minučių pakepinti kubeliais susmulkintas morkas, pastarnokus, bulves, ropes. Tada užpilti konservuotų pomidorų skardinę, daržovių sultinio ir virti maždaug pusvalandį.

Ropė kūdikių mityboje

Ropės - vertinga daržovė, kuri vis dažniau atsiduria tiek restoranų meniu, tiek prekybos centrų lentynose. Jos gali tapti puikia peršalimo ligų profilaktikos priemone šaltuoju sezonu, nes vitaminas C ropėse išsilaiko visus metus. Be to, vitaminas C padeda organizmui pasisavinti geležį.

Ropės yra puikus priedas patiems įvairiausiems daržovių ir mėsos troškiniams. Ropių galima įmaišyti į bulvių košę - pasikeis bulvių košės skonis, ji praturtės naudingomis ropių medžiagomis.

Kada pradėti primaitinimą?

Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį.

Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti.

Nuo ko pradėti - daržovių ar kruopų košės?

Pasitarkite su gydytoju, ko pasiūlyti pirmą kartą. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo grūdų ar daržovių. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė.

Vienas iš populiariausių pasirinkimų yra morkų košė: morkos yra natūraliai saldžios ir lengvai virškinamos, todėl puikiai tinka pirmam kartui. Bulvių košė: bulvės yra švelnios ir universalios, tačiau svarbu jas gerai išvirti ir sutrinti, kad nebūtų gumulėlių. Žiedinių kopūstų košė: žiediniai kopūstai yra maistingi ir lengvai virškinami, tačiau turi šiek tiek specifinį skonį, kuris ne visiems kūdikiams patinka. Grikių košė: grikių kruopos yra puikus geležies šaltinis, o geležis yra ypač svarbi kūdikiams. Grikių košė turi būti labai smulkiai sumalta, kad būtų lengviau virškinama. Svarbu naudoti tik natūralius grikius, be jokių priedų. Ryžių košė: ryžiai yra lengvai virškinami ir retai sukelia alergijas, todėl tai yra saugus pasirinkimas. Reikia rinktis nešlifuotus ryžius, kurie yra maistingesni.

Bendri patarimai pradedant primaitinimą

Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti.

Konsistencija: Jei vaikas negali nuryti tyrelės ir stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta. Pabandykite ją šiek tiek paskystinti.

Gaminimo būdai: Yra trys pagrindiniai būdai, kaip paruošti daržoves kūdikiui: virimas, kepimas ir garinimas. Visi jie tinka.

Vienas produktas: Pradėkite primaitinimą nuo vienos daržovės, geriausia tokios, kuri auga mūsų klimato zonoje. Paprastai Lietuvoje tėvai primaitinimą pradeda nuo bulvės arba morkos.

Stebėjimas: Maždaug savaitę siūlykite vieno produkto patiekalą, nepridėdami druskos ir cukraus, ir stebėkite, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas.

Kantrumas: Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.

Daržovių paruošimo būdai

Daržovių garinimas

Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode: įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens, į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol daržovės bus minkštos, kol galėsite jas labai lengvai persmeigti peiliu. Paprastai garinti reikia 10-15 min.

Moliūgo kepimas orkaitėje

Moliūgą nuplaukite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas ir jas gaubiančią, lengvai atsiskiriančią, siūlišką minkštimo dalį. Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas bus minkštas, galėsite jį be jokių pastangų persmeigti peiliu. Kepti reikėtų apie 45 min. Iškeptą moliūgą ištraukite iš orkaitės ir palaukite, kol jis šiek tiek atvės.

Daržovių virimas

Užkaiskite puodą su vandeniu. Kruopščiai po tekančiu vandeniu nuplaukite daržoves, supjaustykite jas stambiais gabalais ir dėkite į verdantį vandenį. Vandens pilkite šiek tiek daugiau, negu apsems daržoves, nes verdant vanduo garuoja. Ne visos daržovės verda vienodai ilgai. Ilgiausiai verda morkos, burokėliai, pupelės, žalieji žirneliai, ropės. Vidutiniškai - bulvės, kopūstai, kalafiorai, brokoliai.

Ropių receptai kūdikiams

Štai keletas receptų su ropėmis, tinkamų kūdikiams:

Šakninių daržovių ir perlinių kruopų košė

Šiam patiekalui galite naudoti bet kurias šaknines daržoves: morkas, pastarnokus, ropes, griežčius. Maišykite ir derinkite pagal savo mažylio skonį.

• Ingredientai:
• Perlinės kruopos
• Sviestas
• Porai
• Griežčiai
• Ropės
• Pomidorų tyrė
• Vanduo arba sultinys
• Žirneliai

Gaminimas:

1. Perskalaukite perlines kruopas šaltu vandeniu ir pamirkykite per naktį. Prieš virdami dar kartą perplaukite. Taip kruopos išvirs greičiau bei bus naudingesnės.
2. Ištirpinkite sviestą prikaistuvyje. Sudėkite supjaustytus porus, griežčius ir ropes. Pašutinkite daržoves apie 2 minutes.
3. Suberkite kruopas ir pomidorų tyrę. Pridėkite tiek vandens ar sultinio, kad daržovių ir kruopų mišinys būtų iki viršaus apsemtas.
4. Užvirkite, o tada kaitinkite ant mažos ugnies apie pusvalandį retkarčiais pamaišydami. Įpilkite papildomai vandens ar sultinio, jei reikia. Mišinys turi būti gana tirštos konsistencijos.
5. Pridėkite žirnelių ir toliau kaitinkite uždengę dangtį, kol perlinės kruopos pasidarys labai minkštos. Maždaug dar 5 minutes, bet žinokite, kad kuo perlinės kruopos senesnės, tuo jos ilgiau verda.
6. Nusunkite susidariusį skystį į atskirą dubenį ir jį išsaugokite. Atskirtas daržoves ir kruopas išsukite elektriniu trintuvu, pridėdami tiek skysčio, kad pasiektumėte tinkamą konsistenciją. Vyresnio amžiaus vaikams galite viską tiesiog aptrinti šakute.
7. Šakninių daržovių ir perlinių kruopų košę atvėsinkite ir išdalinkite porcijomis.

Ropių sriuba

• Ingredientai:
• Bulves
• Ropė
• Morkos
• Sultinys

Gaminimas:

1. Užverdam sultinį, pasūdom, sudedam kubeliais pjaustytas bulves ir ropę.
2. Morkom apkepus ~10 min viską sumetam į sultinį ir verdam dar 10-15 min.
3. Sriuba išvirs per ~20 min

Kitų košių variacijos su ropėmis

• Bulvių ir ropių košė: Į verdantį vandenį įdėkite nuskustą bulvę ir ropę. Išvirus sutrinkite.
• Morkų, moliūgų, cukinijų ir ropių košė: Į verdantį vandenį įdėkite nuskustą morką ir ropę, iki virimo pabaigos likus dešimt minučių, įdėkite moliūgą ir cukiniją.

Produktų įvedimo į kūdikio racioną atmintinė

Kad tokių ir panašių klausimų mamoms pradedant primaitinti mažylį kiltų kuo mažiau, pateikiame trumpą atmintinę, nuo kokio amžiaus kūdikiams medikai rekomenduoja įvesti tam tikrus produktus.

tags: #virta #rope #kudikiams

• Gražiausi žodžiai Tėvo dienai
• Prano Mažylio gimdymo namų atsiliepimai
• Tinkamas sauskelnių uždėjimas
• Saugumas su Caretero Movilo purple
• Espumisan Baby kūdikiams