Laikotarpis, kai kūdikį reikia pradėti primaitinti, labai svarbus jo vystymuisi. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Kai primaitinti pradedama anksčiau arba vėliau, tai gali neigiamai veikti vaiko sveikatos būklę. Pernelyg ankstyvu primaitinimu laikomas primaitinimas, kai kūdikiui dar nėra keturių mėnesių.
Pirmieji primaitinimo žingsniai
Pirmoji produktų grupė, kuri rekomenduojama pradedant primaitinti sveikus kūdikius tuo atveju, jeigu vystymasis vyksta ir svoris didėja optimaliai, yra daržovės: moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės. Kiekvienai daržovei reikia skirti nuo trijų iki penkių dienų, kad būtų galima tiksliai įvertinti kūdikio reakciją į naują produktą. Kai kūdikis jau primaitinamas trimis arba keturiomis daržovėmis, galima mėginti duoti vaisių: garuose virtą obuolį, slyvą, bananą. Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų. Viena iš pirmųjų, kuri rekomenduojama, yra ryžių, kukurūzų, grikių arba sorų košė. Ji yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją.
Riebalai, mėsa ir žuvis
Nuo 6 mėn., jei kūdikis jau gauna vaisių, daržovių ir produktų iš grūdų, rekomenduojama po truputį pridėti riebalinių medžiagų, pavyzdžiui, įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus į daržovių tyrę. Po košių iš grūdų galima pradėti duoti mėsos. Pirmus kartus primaitinant mėsa, labiausiai tiktų veršiena, triušiena ar kalakutiena. Žinoma, vėliau mažylis po truputį galės pradėti valgyti ir vištieną, jautieną bei kiaulieną. Nuo 8-9 mėnesių amžiaus rekomenduojama pradėti duoti žuvies, pavyzdžiui, menkės, cheko, ešerio, upėtakio, lašišos.
Pirmam kartui pateikite visai mažą kiekį, pavyzdžiui, 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu. Labai blogai, jei kelis kartus per dieną duodama mėsa, kas pas mus yra įprasta. Tokiu atveju gaunamas gyvūninių baltymų bei riebalų perviršis, bei kitų naudingų produktų suvalgoma mažiau. Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Kiaušinio trynys ir pieno produktai
Kiaušinio trynio rekomenduojama pradėti duoti nuo 6-7 mėn. amžiaus, pridedant jo į košę, kurios kūdikis jau yra ragavęs, tuomet kūdikis su maistu gaus riebaluose tirpių vitaminų. Pieno produktus į racioną galima įtraukti nuo 8-10 mėnesių, pradedant nuo tokių produktų kaip sviestas, kefyras, jogurtas be priedų arba varškė. Gryną karvės pieną galima mėginti duoti nuo vienerių metų amžiaus.
Maitinimo režimas ir kietas maistas
Amerikos Pediatrų draugijos rekomenduoja, jog, kūdikio primaitinimas kietu maistu turi prasidėti 4 - 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi. Pradėjus valgyti kietą maistą (piure tipo košes), nereikia nutraukti ir maitinimo pienu / mišiniu. Pastarąjį vis dar duokite pusryčiams, tarp košių ir prieš miegą. Siūloma pirma duoti košę, po to, pasisotinti pieneliu. Net iki 10 mėnesių kūdikio pagrindinis maistas dažniausiai būna pieno tipo. Svarbu ir maitimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 - 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę - reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis „pusryčių-pietų-vakarienės“ rėžimo, su 2 - 3 užkandžiais tarpe jų. Pradžioje nemažai maisto išstums iš burnos. Taip yra dėl to, kad vaiko liežuvis dar nemoka nustumti viso kiekio maisto į ryklę. Raukysis ar net kartais sužiaukčios - ne dėl to, kad neskanu, dėl to, kad neįprasta. Duokit atsikvėpti. Gali pakosėti pasitaikius kiek didesniam gumulėliui. Tai normalu - tai apsauginis kosėjimo refleksas, ir to jokiu būdu nereikia to vengti. Tiesiog stebėkite vaiką. Kai ryklė pripras prie kietesnio maisto žiaukčiojimo ir kosėjimo nebebus.
Nuo 6 mėnesių pradedama duoti pirmoji - daržovių - košė, pagaminta su motinos pienu arba mišiniu. Daržovių košė visuomet yra skystesnė, panašesnė į motinos pieną. Dauguma kūdikių, kai jiems sukanka 4-6 mėn., išmoksta praryti tirštesnį maistą. Daržovių košę galite atskiesti motinos pienu - tokį patiekalą kūdikiui lengviau nuryti. Dažniausia klaida - maitinimas prievarta, kantrybės stoka maitinant. Kūdikis turi išmokti įsisavinti naują įgūdį - praryti tirštesnį maistą, o tam reikia laiko. Prievarta maitinamas kūdikis patiria nemalonių jutimų, kuriuos labai ilgai atsimena ir todėl gali pravirkti, vos tik pamatęs košę, jos net neparagavęs. Kūdikio ilgai nelaikykite alkano, kaip ir nemaitinkite prievarta. Jeigu pabandėte maitinti jį prievarta, bus sunku pripratinti prie bet kokio tirštesnio maisto. Maitindami koše kalbėkite, kokia ji skani, demonstruokite gerą nuotaiką, iš kitos lėkštės kitu šaukštu irgi ragaukite - valgykite košę.
Kai sueina vieneri metai, mažylį galima pradėti maitinti prie bendro stalo, žinoma, jeigu šeimoje laikomasi sveikos mitybos principų ir gaminami mažyliui tinkami patiekalai. Geriausia būtų, jeigu maistas būtų paruošiamas maitinimui kiekvieną kartą atskirai, bet jeigu tai neįmanoma, pavyzdžiui, išvykus į kelionę, galima paimti paruoštų tyrių.
Maistas tinkamas ir netinkamas
Vienų metų ir vyresnis vaikas jau turėtų valgyti stambiai sutrintą, prieskoniais ir druska bei saldumynais nepersotintą šeimos maistą. Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti.
Nerekomenduojami produktai kūdikiams iki 1 metų:
- Medus (gali sukelti botulizmą)
- Karvės pienas (sunkiai virškinamas, gali pakenkti inkstams)
- Žemės riešutų sviestas (rizika užspringti)
- Kai kurios daržovės (pvz., špinatai, burokėliai, lapiniai kopūstai, salotos, pankoliai - dėl nitratų)
- Tunas ir kitų rūšių žuvys (dėl gyvsidabrio)
- Uogos ir citrusiniai vaisiai (sudėtingas virškinimas, rūgštumas)
- Vynuogės (rizika užspringti)
- Kiaušinių baltymai (galimos alerginės reakcijos)
- Šokoladas (kofeinas, sunkiai virškinamas pienas)
- Kukurūzų spragėsiai (rizika užspringti)
- Sumažintą riebalų kiekį turintys produktai (riebalai būtini smegenų vystymuisi)
- Rūkyta ir konservuota mėsa (nitratai, daug natrio)
- Kukurūzai (galimi alergenai, rizika užspringti)
- Cukrus (kelia antsvorio riziką, gali privesti prie diabeto)
- Nepasterizuoti produktai (pavojingos bakterijos)
Kai sueina vieneri metai, mažylį galima pradėti maitinti prie bendro stalo, žinoma, jeigu šeimoje laikomasi sveikos mitybos principų ir gaminami mažyliui tinkami patiekalai. Geriausia būtų, jeigu maistas būtų paruošiamas maitinimui kiekvieną kartą atskirai, bet jeigu tai neįmanoma, pavyzdžiui, išvykus į kelionę, galima paimti paruoštų tyrių.
Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais. Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai (suaugusių ūgis juk taip pat skiriasi!). Šiuo atveju svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (arba kitaip KMI) būtų optimalus.
1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną, tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą. Be to, yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių. Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas. Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu, kai valgo visa šeima (o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių). Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas. Gali taip pat būti, kad jis turės puikų apetitą per pusryčius, bet net nežiūrės į maistą per vakarienę - tai yra visiškai normalu šio amžiaus vaikams. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą).
