Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti. Tačiau svarbu žinoti, kaip pastebėti ir, esant reikalui, koreguoti galvytės formą, kad būtų užtikrinta tinkama kūdikio raida.

Dažniausios kūdikio galvytės deformacijos

Plagiocefalija yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija. Jai būdinga galvos deformacija, kuomet viena galvos dalis yra plokštesnė, pastebima galvos ir (kartais) veido asimetrija. Plagiocefalija (arba galvos suplokštėjimas vienoje pusėje) - dažniausiai pastebima kaukolės deformacija iš vienos pusės. Pažvelgus iš viršaus vaiko galva yra rombo formos. Šiam tipui būdinga veido asimetrija (išsišovęs vienas žandikaulis, didesnė akis, kreiva burnytė).

Brachicefalijos atveju kūdikio galva yra simetriška, tačiau žiūrint iš šono - sutrumpėjusi, tarsi „nukirsta“. Pakaušis tolygiai suplokštėjęs, platus.

Skafocefalija yra galvos suplokštėjimas iš šonų. Vaiko veidukas ir galvytė susiaurėjusi iš abiejų pusių, pažvelgus iš viršaus galva primena elipsę.

Priežastys, lemiančios kūdikio galvytės deformacijas

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuoju kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami.

Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo patologinė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.

Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.

Plagiocefalijos atvejų padaugėjo po to, kai 1990-aisiais buvo paskelbta rekomendacija kūdikius migdyti tik ant nugaros, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS). Tarp rizikos veiksnių, galinčių lemti kūdikio galvytės deformacijas, minimi:

• Neišnešiotas naujagimis.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Ilgas, komplikuotas gimdymas.
• Įgimta kreivakaklystė.
• Vaisiaus padėtis gimdoje.

Kaip pastebėti ir koreguoti kūdikio galvytės pokyčius

Kūdikio galvytės deformacija greičiausiai formuojasi iki 3 mėnesių amžiaus. Kūdikio galvytės pokyčiai turėtų būti pastebėti kuo anksčiau, tuomet galimybės koreguoti ir atstatyti normalią formą yra didesnės. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Dėl to papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus.

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę:

1. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.

Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite.

Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys.

Kaip pastebėti kūdikio galvytės pokyčius?

Kreiva kūdikio galvytė gali būti sunkiai pastebima, kol galiausiai tampa akivaizdžia problema. Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Ir tai yra normalu. Jūs nežiūrite į savo kūdikį iš tam tikrų kampų (pvz., iš viršaus). Be to, dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreivą kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį). Akivaizdu, kad metas patiems tėvams pradėti rūpintis prevencija ir ankstyvu problemos pastebėjimu.

Taip, kaip nėštumo metu rekomenduoja skaičiuoti vaisiaus judesius, taip rekomenduojame stebėti savo kūdikio galvytės pokyčius 4 mėnesius.

1. Nuotrauka iš viršaus. Turimoje nuotraukoje padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies (arba iki ten, kur ji turėtų būti). Įvertinkite: a) ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? ar galiniai simetriški? b) ar ausys vienoje linijoje?
2. Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį.
3. Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro.
4. Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu.

Šios itin paprastos 4 padėtys padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto, šeimos gydytojo apžiūros, tačiau, JŪS esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos.

Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras. Kraniometras - specialus prietaisas galvos formai matuoti. CE Klasė 1 (medicininės paskirties priemonė), sukurtas bendradarbiaujant su neurochirurgais.

Kūdikio galvos laikymas ir kreivakaklystė

Vaiko gimimas - didžiulė šventė šeimoje. Tačiau, ką daryti, jeigu pirmuosius kūdikio gyvenimo mėnesius aptemdo nerimas dėl galvytės nelaikymo? Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.

Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui.

Ar tiesa, kad kūdikio negalima guldyti nuolatos ant to paties šono, nes gali išsivystyti kreivakaklystė? Kodėl kartais naujagimis gimsta su pakreipta galvyte į vieną pusę? Kaip pastebėti netaisyklingą galvos padėtį? Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę. Jeigu kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.

Dažniausios priežastys: Kreivakaklystė gali būti įgimta (dažniausiai vadinamoji raumeninė) ir įgyta (ją gali sukelti raumens uždegimas, neurologinės bėdos). Naujagimiams ir kūdikiams dažniausiai pasitaiko raumeninė kreivakaklystė, kurią dažniausiai sukelia dvi priežastys: Pirmoji - ydinga kūdikio padėtis mamos įsčiose. Pasitaiko, kad vaisius mamos pilvelyje įsitaiso netaisyklingai ir užspaudžia vieną kaklo raumenų, kurio reikia, kad pasuktų galvą. Tada išsivysto vadinamasis raumens suspaudimo sindromas - vienoje kaklo pusėje raumuo geras, kitoje - trumpesnis ir naujagimis jau gimsta kreivakaklis. Antroji - sunkus gimdymas. Gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų. Jis gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis. Būna, kad tokį gumbelį pastebi patys tėvai ir sunerimę kreipiasi į gydytoją.

Kitos priežastys: Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė. Būtina nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti. Naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.

Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Kartais kreivakaklystė išsivysto vėliau, todėl jei kyla įtarimų, kad mažylis netaisyklingai laiko galvą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Labai svarbu žinoti kreivakaklystės priežastis. Jeigu ją sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Pasitaiko, tėvai, norėdami, kad mažylis patogiau miegotų, nuima apykaklę nakčiai, kai ji ypač reikalinga. Tačiau ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi. Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui.

Dažniausiai kreivakaklystė išgydoma mankštomis ir ortopedine pagalve, kurią kūdikis dėvi nuo gimimo maždaug iki metų. Tačiau jeigu po metų vis dar išlieka raumeninės kreivakaklystės požymių, prireikia operacijos. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga. Jeigu raumeninė kreivakaklystė nėra laiku pastebėta arba išgydyta, paprastai atsiranda ir daugiau požymių: veidas atrodo asimetriškas, akys nėra lygiagrečioje linijoje, nes viena veido pusė vystosi greičiau už kitą. Uždelsus operuoti pažeistas raumuo yra išgydomas, tačiau veido deformacijos išlieka.

Kaip pratinti mažylį gulėti ant pilvuko?

Prieš pradedant - kūdikis turi būti sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli jo nuotaika tikrai nepadės prisijaukinti šios keistos naujos padėties. Bet- neguldykite ant pilvo ką tik pavalgiusio mažylio, palaukite bent 30 min-1h po maitinimo.

Ką daryti, kad kūdikiui būtų malonu gulėti ant pilvo?

• „ŠYPSENA AKIŲ LYGYJE“. Kūdikiui gulint ant pilvuko pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo, taip mažylis žinos, kad esate šalia ir nurims. Kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, skatindami kūdikį pasukti galvą balso link ir pamatyti jus. Džiaugdamasis mažylis stengsis pajudinti rankas ir kojas.
• GULDYKITE mažylį ant savo pilvo ar krūtinės (panašiai kaip kengūros racimo metu). Atsigulkite ar atsisėskite pusiau sėdomis ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Ypač naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų krūtinės ir žvelgti į jų veidus, tokiu būdu jie pamažu įpranta gulėti ant pilvuko. Dėl saugumo kūdikį visada prilaikykite.
• „REGBIO KAMUOLIO LAIKYMAS" Padėtis, kai kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kita ranka prilaikant. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padeda mažyliui pamėgti šią padėtį. Toks laikymas tinka ir atpylinėjantiems vaikams, nes šiek tiek kilstelėjus dilbį pakreipiame kūdikį nedideliu kampu aukštyn, kas ir padeda išvengti atpylimo.
• JUOSMENS GLOSTYMAS. Mažylis paguldomas ant suaugusiojo kelių, kad nusiramintų ar atsirūgtų, ranka prilaikomas juosmuo ar užpakaliukas leidžia mažyliui jaustis ramiai ir stabiliai, o jo galva, kaklas ir pečiai gali darbuotis.
• PRAMOGOS! Atversta knygelė ar mėgstamas žaislas padėtas prieš kūdikį, šalia ar virš jo. Naudokitės lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi švieseles, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muziką ar čežančius žaislus. Viena iš idėjų - tvirtai prilaikydami ant pilvuko gulintį mažylį švelniai pasūpuokite ant terapinio kamuolio pirmyn ir atgal (labai nedidele amplitude, kūdikis turi likti horizontalioje padėtyje, nevažiuokite link grindų žemyn galva ).
• ŽAISLIUKO LAIKAS. Maždaug 3 mėnesių kūdikis pradeda remtis savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką šiek tiek virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link. 6 mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą. Įsitikinkite, kad žaislas ne per toli, nes linksmybės dings, jei tikslo neįmanoma pasiekti.
• MINUTĖ ANT PILVUKO. Bandykite „pilvuko laiką“ įtraukti į savo kasdienę veiklą, paverskite rutinos dalimi. Paguldykite vaikutį ant pilvuko po tokių kasdienių veiksmų, kaip sauskelnių keitimas ar maudymas. Tada mažylis pamažu priims ir naudos šią padėtį kaip įprastą veiksmą.
• ĮTRAUKITE BROLIUS, SESERIS. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint). Artimųjų ar net šeimos augintinio stebėjimas gali padaryti kūdikį laimingai išsiblaškiusį ir leisti užmiršti nepatogią padėtį.
• IŠORINĖ PAGALBA. Kai mažylio kaklas sutvirtėjęs ir galvos kontrolė pakankama (apie 3-4 mėn), bet neužtenka jėgų pasiremti dilbiais (pasikelti aukščiau), susukite ploną rankšluostį ar paklodėlę ir padėkite po kūdikio krūtine bei pažastimis, sudėkite jo rankas priešais. Sustiprėjus rankų atramai volelio nebenaudokite.

Kūdikio galvos odos priežiūra ir pleiskanų luobelė

Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal kūdikio pleiskanų luobelė byloja apie sutrikimą? Ar reikia ją šalinti, ar palikti? Kūdikio pleiskanų luobelė - visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų. Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.

Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą. Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin}.${tagimg} patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.

Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema.

Būdai, kaip pašalinti pleiskanų luobelę:

1. Įprastas kasdienis šukavimas. Nors ir atrodo banalu, bet tikrai retai pagalvojame apie dar plikos kūdikio galvytės šukavimą, nes atrodo - nėra plaukų, nereikia ir šukavimo.
2. Tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti. Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.
3. Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti. Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti. Vienas iš tokių pavyzdžių - „KidsClin® Cradle Cap“ serumas kūdikių pleiskanų luobelės šalinimo rinkinys 3IN1. Tai natūrali, veiksminga priemonė, kuri įsigeria į odą ir švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui. Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą kol pleiskanų luobelė išnyks. Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.

Iš tikrųjų, prieš imantis bet kokių savigydos veiksmų, visuomet geriau pasitarti su savo vaikučio gydytoju. Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono, bet gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis. Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją.

tags: #kaip #istiesinti #kudikio #galvyte

• Kėdainių rajono senelių globos namų apžvalga
• Lapkričio mėnesio sodo ir daržo darbai
• Daugiau apie modelino darbelius vaikams
• Priežastys ir sprendimai dėl gimdos išskyrų kvapo
• Vaikų globa Lietuvoje