Cholesterolis yra gyvybiškai svarbi medžiaga, kuri labai reikalinga lytinių hormonų gamybai, vitaminų apykaitai ir kitų procesų, reikalingų mūsų organizmui, veiklos palaikymui. Jis yra skirstomas į „gerąjį“ cholesterolį (DTL) ir „blogąjį“ cholesterolį (MTL). Didžiąją dalį cholesterolio gamina pats organizmas, o likusį mes gauname iš kasdieninio mitybos raciono. Pagrindinė cholesterolio gamyba vyksta kepenyse, jo yra pagaminama 900 mg per parą.
Cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, priklausanti lipidų grupei, kuris būtinas normaliam daugelio žmogaus organų ir audinių funkcionavimui, tačiau labai svarbus tinkamas jo kiekis. Jis yra mūsų ląstelių „statybinė“ medžiaga. Pavyzdžiui, jis turi didelę reikšmę smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Be to, cholesterolis padeda reguliuoti hormonų lygį bei vitamino D ir tulžies rūgščių sintezę. Jis dalyvauja kuriant kūno ląsteles ir audinius, hormonų (testosterono, estrogeno, kortizolio) gamyboje, yra būtinas vitamino D3 sintezei organizme, yra žaliava, gaminanti organizme tulžies rūgštis, kurios reikalingos riebalams, gaunamiems su maistu, žarnyne skaidyti. Cholesterolis užtikrina normalią imuninės sistemos veiklą.
Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolį perneša kraujo dalelės, vadinamos lipoproteinais. Yra du jų tipai.
Gerasis ir blogasis cholesterolis
Cholesterolis yra skirstomas į „gerąjį“ cholesterolį (DTL) ir „blogąjį“ cholesterolį (MTL).
MTL - „blogasis“ cholesterolis
Mažo tankio lipoproteinai (MTL) - tai „blogasis“ cholesterolis. Būtent jie prilimpa prie kraujagyslių sienelių ir sudaro aterosklerozines plokšteles. Padidėjęs „blogasis” cholesterolis (MTL) padidina infarkto ir insulto riziką, nes jo perteklius gali užkimšti kraujagysles. Taip pat dėl blogojo cholesterolio gali išsivystyti aterosklerozė ir koronarinė širdies liga. Kuo žemesnis jo lygis, tuo geriau.
DTL - „gerasis“ cholesterolis
Didelio tankio lipoproteinai (DTL) - tai „gerasis“ cholesterolis. Priešingai nei MTL cholesterolis, jis stabdo aterosklerozės ir širdies ligos vystymąsi. Tarsi dulkių siurblys DTL cholesterolis iš periferinių audinių surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną pašalinimui. Jis padeda pašalinti „blogąjį“ cholesterolį iš kraujotakos. Jis grįžta į kepenis, kur yra suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Tokio cholesterolio lygis turėtų būti aukštesnis.
Labai svarbu nuolat stebėti tyrimų pokyčius ir reguliuoti jų balansą. Bendri cholesterolio tyrimai ne visada parodo „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio proporcijas, todėl rekomenduojama papildomai atlikti lipidogramą, kuri parodo jų santykį mūsų organizme. Šių kompleksinių tyrimų rezultatai leis objektyviai įvertinti sveikatos būklę ir galimas rizikas.
Normalaus bendrojo cholesterolio kiekio kraujyje norma yra < 5 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio (MTL) norma - < 3mmol/l. „Gerojo“ cholesterolio (DTL) norma moterims yra >1,2 mmol/l, vyrams - >1mmol/l.
Normalus cholesterolio kiekis tiriant lipidų profilį vyrams ir moterims gali šiek tiek skirtis. Moterims estrogenai linkę sumažinti bendrą cholesterolio kiekį ir didinti gerojo cholesterolio kiekį, o tai gali suteikti papildomą apsaugą nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki tam tikro amžiaus. Todėl jaunystėje moterys turi mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, nei vyrai.
Cholesterolio padidėjimo ir sumažėjimo priežastys
Cholesterolio kiekio padidėjimas (dislipidemija) gali būti paveldima genetiškai, todėl diagnozavus šią ligą, rekomenduojama atlikti tyrimus artimiausiems giminaičiams. Taip pat ši liga gali išsivystyti dėl žalingų įpročių ar nesveikos mitybos. Taip pat ir dėl lėtinių ligų ar sveikatos sutrikimų dėl šalutinių reiškinių, vartojant medikamentus. Padidėjęs cholesterolio kiekis (dislipidemija) gali daug metų nepasireikšti, todėl yra rizika, jog ši diagnozė gali būti nustatyta pavėluotai, kuomet aterosklerozė jau bus pilnai išsivysčiusi ir sukėlusi komplikacijas.
Pagrindiniai simptomai, rodantys, kad jūsų cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs: gelsvos ar rusvos spalvos riebalų sankaupos aplink rankų sąnarius, sausgysles ir akių vokus.
Nuotaikų kaita, nervingumas, padidėjęs nerimas, depresijos požymiai ir sutrikęs miegas gali būti siejami su mažu cholesterolio kiekiu. O itin sumažėjęs jo kiekis gali signalizuoti ir apie onkologinius susirgimus. Tuomet reiktų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar jūsų sveikatą prižiūrintį specialistą, kuris paskirtų papildomus kompleksinius cholesterolio tyrimus ir juos įvertinęs sudarytų gydymo planą bei paskirtų tinkamus vaistus bei rekomendacijas.
Priežastys, dėl kurių gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje:
- Prasta mityba. Sumažėjusio cholesterolio priežastis gali būti ilgalaikis badavimas, griežtos dietos, anoreksija. Netinkamai subalansuota mityba (be pakankamai riebalų) ir griežtos vegetarizmo formos dažnai lemia staigų organizmui gyvybiškai svarbių medžiagų kiekio sumažėjimą.
- Kepenų ligos. Esant tokioms patologijoms, sutrinka organo funkcija. Dėl šios priežasties sumažėja ir cholesterolio kiekis kraujyje, kadangi būtent kepenys yra pagrindinis cholesterolio tiekėjas organizmui.
- Virškinamojo trakto ligos. Įvairūs procesai, kurie sutrikdo normalų maistinių medžiagų pasisavinimą, gali sukelti svarbių komponentų, įskaitant cholesterolį, disbalansą.
- Skydliaukės disfunkcija. Netinkamas šio organo veikimas taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.
- Sunkus apsinuodijimas, infekcijos. Sunkios intoksikacijos ar infekciniai procesai taip pat gali sukelti cholesterolio trūkumą.
Cholesterolis nėštumo metu
Nėštumo metu cholesterolio kiekis moters organizme gali pakisti. Nors aukštas cholesterolio kiekis dažnai neturi jokių pastebimų simptomų, o dauguma žmonių apie problemą sužino tik atlikę kraujo tyrimą, tačiau kai kuriais atvejais gali atsirasti požymių, tiesiogiai rodančių aukštą cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į ksantomas - tai riebalinių sankaupų mazgeliai, kurie gali susidaryti odos ar gleivinės srityje. Kartu su jais gali atsirasti ir ksanteliazmų - tai gelsvi, minkšti dariniai, kurie atsiranda ant veido, akių vokų srityje.
Cholesterolio kiekis moterims gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l). „Gerasis“ cholesterolis (DTL) yra linkęs padidėti nėštumo metu, todėl rekomenduojama cholesterolį tirtis praėjus bent šešiems mėnesiams po gimdymo.
Hipertrigliceridemija, arba padidėjęs riebalų kiekis kraujyje, įskaitant cholesterolį ir trigliceridus, yra būklė, kuri gali išsivystyti nėštumo metu. Nėštumo metu vykstantys hormoniniai ir metaboliniai pokyčiai gali paveikti lipidų apykaitą, todėl svarbu suprasti šios būklės priežastis, galimas komplikacijas ir gydymo strategijas.
Nėštumo metu padidėjęs estrogenų kiekis sumažina lipoproteinų lipazės aktyvumą ir skatina labai mažo tankio lipoproteinų sintezę, kuri lemia padidėjusį chilomikronų ir trigliceridų kiekį kraujyje. Ši būklė ir motinai, ir vaisiui gali sukelti sunkių komplikacijų.
Viskas prasideda nuo nėštumo planavimo. Pasak gydytojos dietologės dr. Rūtos Petereit, nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Tačiau išeitis yra - geriausias sprendimas planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. „Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Tai labai svarbu, nes tyrimais įrodyta, kad nutukusioms moterims galimybė pastoti yra daug mažesnė. Besilaukiant nutukusiai moteriai komplikacijų rizika nėštumo metu labai padidėja. Pavyzdžiui, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, gestacinis cukrinis diabetas ir t.t. Todėl motyvacija mažinti svorį turėtų būti didelė ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus“, - kalbėjo gydytoja dietologė. Planuojant nėštumą, mesti svorį reikėtų ne pradedant laikytis kokios nors dietos, bet keičiant gyvenimo būdą ir pradėjus maitintis sveikai.
Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, sako pašnekovė, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. „Negaunant vienos ar kitos medžiagos, jos imamos iš moters kūno rezervo. Be to, visą nėštumo laiką ir dvejus metus po jo vyksta vaikučio metabolinis programavimas. Tai reiškia, jog mamai netaisyklingai maitinantis ir mažinant savo svorį, visą tai jaus ir vaikas, bus pakenkta jo medžiagų apykaitai. Dėl šios priežasties vaikas paauglystėje ar vėliau gali sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, jį gali kankinti per didelis cholesterolis“, - perspėjo gydytoja dietologė. Tad itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai.
Pasak dr. R. Petereit, po truputį mesti svorį galima po gimdymo, tačiau taip pat ne staigiai ir ne drastiškomis priemonėmis. Pradėti maitintis sveikai - pats laikas.
Dietistė, mitybos specialistė Vaida Kurpienė laikosi tokios pat nuomonės: mesti svorį nėštumo metu tikrai negalima, tuo reikia susirūpinti prieš pastojant. Tačiau keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir rekomenduojama. „Į mane kreipiasi daug moterų, kurios laukiasi ir klausia, ar sudarau mitybos planus maitinančioms mamoms. Visada rekomenduoju keisti mitybą jau besilaukiant. Taip bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Todėl geriau mitybą keisti nėštumo metu“, - sakė dietistė.
Pasak V. Kurpienės, nemažai tyrimų rodo didelę tikimybę, kad žmogus mėgs tai, ką valgydavo jo mama nėštumo metu. Vis dėlto daugelis ir be tyrimų gali papasakoti panašių istorijų iš gyvenimo. Tai dar viena priežastis nėštumo metu maitintis sveikai.
„Labai svarbu dėl svorio konsultuotis su savo gydytoju, nes visos situacijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, viena situacija, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kita - kai dvynukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar iki nėštumo moteris turėjo antsvorį, ar ne, kaip vystosi nėštumas“, - pasakojo V. Kurpienė.
Pasak jos, pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris neturėtų labai keistis, nors dauguma moterų vos tik sužinojusios, kad laukiasi, pradeda valgyti daugiau. „Taip neturėtų būti, nes vynuogės dydžio kūdikiui tikrai nereikia dar vienos bandelės ar kepsnio. Pirmais nėštumo mėnesiais svoris turi išlikti daugmaž stabilus. Gali būti, kad norisi daugiau valgyti, nes organizmas persitvarko ir jaučiamas didesnis nuovargis, kurį moterys kompensuoja saldumynais. To išvengti padeda papildomas poilsis, pavyzdžiui, trumpas miegas dienos metu, arba iš karto grįžus po darbo. Vėliau svoris auga netolygiai, dėl to reikia reguliariai su prižiūrinčiu gydytoju aptarti svorio pokyčius, kaip ir kitus sveikatos rodiklius“, - sako dietistė.
Kurpienė teigia, jog jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms savaitėms lengvai tilps į savo senuosius rūbus. „Trumpai tariant, mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai“, - apibendrino dietistė.
Tiesioginis cholesterolio poveikis vaisingumui dar nebuvo galutinai nustatytas, tačiau yra įrodymų, kad cholesterolio lygį mažinantys vaistai lemia besivystančio embriono išsigimimus. „Jei vartojate tokius vaistus ir norite pastoti, nutraukite šių preparatų vartojimą likus mažiausiai trims mėnesiams prieš bandymą pastoti”, - siūlo dr. L. Roth. „Svarbu apie jūsų sveikatą ir galimą riziką, jei bandysite pastoti, pasitarti su savo gydytoju”, - sako Dr. L. Roth.
Nėštumo metu hiperlipidemijos gydymas turi būti individualus ir priklausomas nuo rizikos veiksnių bei lipidų kiekio kraujyje. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Mitybos korekcija: Rekomenduojama subalansuota mityba su mažesniu sočiųjų riebalų ir cholesterolio kiekiu. Vengti kepto maisto, riebios mėsos, pieno produktų su dideliu riebalų kiekiu.
- Fizinis aktyvumas: Jei nėra kontraindikacijų, rekomenduojamas reguliarus fizinis aktyvumas, pritaikytas nėštumo laikotarpiui.
- Vaistai: Vaistų vartojimas nėštumo metu turėtų būti ribojamas ir skiriamas tik esant būtinybei. Fibratai ir statinai, dažniausiai naudojami hiperlipidemijai gydyti, nėštumo metu paprastai nerekomenduojami dėl galimo poveikio vaisiui. Esant labai sunkiai hipertrigliceridemijai, gali būti svarstomas gydymas omega-3 riebalų rūgštimis.
- Skydliaukės funkcijos korekcija: Jei hiperlipidemija susijusi su hipotiroidizmu, būtina skirti pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją.
Joduotos druskos vartojimas: Vartoti joduotą druską, bent kartais valgyti jūros kopūstų visiems lietuviams tiesiog būtina. Ypač pavojingas jodo trūkumas nėščiosioms, vaikams.
Streso valdymas: Hipertiroidizmo gydymą labai palengvinsite, jei išmoksite atsikratyti streso, t.y. rasite laiko sau. Stresą mažina fizinis darbas, sportas, relaksuojamoji muzika, joga, autogeninė treniruotė, masažas ar tiesiog bendravimas su draugais.
Kofeino vengimas: Venkite kavos ir kitų produktų, kuriuose yra daug kofeino, pvz., energinių gėrimų ar net žaliosios arbatos. Kofeinas gali pabloginti ir hipertiroidizmu, ir hipotiroidizmu sergančiųjų savijautą.
Metaboliniam sindromui (MS) keletą pastarųjų metų skiriama daug dėmesio. Nustačius MS galima atskirti tuos asmenis, kuriems labai padidėjusi aterosklerozinės ligos bei 2 tipo cukrinio diabeto rizika. MS gydymo tikslas - sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką ir apsaugoti nuo CD. MS apima keletą metabolinių sutrikimų, bet svarbiausi keturi: pilvinis nutukimas, arterinė hipertenzija, sutrikęs gliukozės toleravimas ir aterogeninė dislipidemija.
Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į vaistų vartojimą, nes kai kurie vaistai gali turėti įtakos lipidų apykaitai ir sukelti šalutinius poveikius. Pavyzdžiui, Dolmen (deksketoprofenas) gali sukelti lengvo ar vidutinio stiprumo poveikį gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus, nes gali imti svaigulys arba snaudulys.
Kada reikia atlikti cholesterolio tyrimus?
Bendrus cholesterolio tyrimus rekomenduojama atlikti bent keletą kartų per metus. Jo rodiklių pokyčiai gali signalizuoti apie tam tikrų ligų užuomazgas, pvz. širdies ir kraujagyslių ligų; nutukimo; demencijos ir kitų ligų. Didesnė tikimybė dėl cholesterolio pakitimų atsidurti rizikos grupėje yra tuomet, jei jūsų artimoje aplinkoje ir šeimoje yra žmonių, sergančių įgimta širdies yda; cukriniu diabetu; yra patyrę insultą ar infarktą bei turintys antsvorio.
Rekomenduojama atlikti cholesterolio tyrimus tuomet, kai gerai jaučiatės ir esate sveiki, nes ligos metu cholesterolis sumažėja ir dėl to, diagnozė gali būti netiksli.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o moterims - per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti, ar cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus. Jei žmogus serga koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ligomis, cukriniu diabetu, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Toks išsamus kraujo lipidų tyrimas turi būti atliekamas visiems, kam pirminio patikrinimo metu nustatomas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, taip pat pacientams, turintiems nors vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, bei tais atvejais, kai artimi giminaičiai serga dislipidemija ir yra paveldėjimo rizika.
Kaip pasiruošti cholesterolio tyrimui?
Labai svarbus tinkama pasiruošimas cholesterolio tyrimui. Svarbu, tyrimą atlikti anksti ryte, rekomenduojama nevartoti jokio alkoholio, negerti ir būti nevalgius prieš tyrimus bent 10-12 valandų. Taip pat reiktų vengti fizinio aktyvumo ir streso, kurie galėtų iškreipti tyrimų rezultatus. Be to, rekomenduojama nevartoti jokių medikamentų ar maisto papildų.
Gydytoja kardiologė V. Rudienė atkreipia dėmesį, kaip, siekiant kuo tikslesnio rezultato, reikėtų pasiruošti cholesterolio tyrimui ir lipidogramai. „Maistas, vartojami vaistai, netgi fizinis aktyvumas daro įtaką cholesterolio tyrimų rezultatams, todėl rekomenduojama tyrimą daryti anksti ryte, prieš tai 10-12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio. Intensyvus fizinis krūvis gali iškreipti rezultatus, todėl cholesterolio tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Stresas taip pat gali turėti įtakos, todėl jei įmanoma, tyrimui reikėtų pasirinkti ramesnį laikotarpį.“
Cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas
Ką daryti, kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą? Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas - visa tai subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai cholesterolio tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.
Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį.
Ką valgyti, kad cholesterolis sumažėtų?
- Nesočiosios riebalų rūgštys (alyvuogių arba linų sėmenų aliejus, žuvų taukai, riešutai)
- Reguliari fizinė veikla
- Ląsteliena (vaisiai, daržovės)
- Viso grūdo produktai
Kas didina blogojo cholesterolio kiekį?
- Maisto produktai, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų (raudona mėsa, dešros, kieti sūriai, taukai, pyragaičiai, grietinėlė)
- Antsvoris (ypač riebalų sankaupos pilvo srityje)
- Augaliniai riebalai (transriebalai, margarinas, greitas maistas)
- Sėslus gyvenimo būdas
Atsikratykite žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.
Padidinkite fizinį aktyvumą - vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas 30-40 minučių rekomenduojamas bent 3 kartus per savaitę.
Pakeiskite savo mitybą.
Normalizuokite savo kūno svorį.
Žinoma, gydymą, kuriuo siekiama sumažinti cholesterolio kiekį, turėtų skirti tik gydytojas. Tai ypač svarbu pacientams, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Be to, svarbu suprasti, kad norint normalizuoti lipidų profilį, svarbų vaidmenį atlieka ne tik lipidų kiekį mažinantys vaistai, bet ir sveikas gyvenimo būdas. Be to, cholesterolio kiekio kraujyje profilaktikai gali būti naudojami preparatai cholesteroliui mažinti. Iš tiesų, laiku nustačius cholesterolio padidėjimą, lipidų profilį galima normalizuoti išvengiant medikamentų. Tuo tarpu pacientams, kurie yra didelėje rizikos grupėje arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dažniausiai skiriami statinai.
Statinai ir jų poveikis
Statinai yra pagrindiniai vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį. Didelis šio lipido kiekis yra pavojingas, kadangi gali sukelti miokardo infarktą, insultą ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Todėl svarbu kontroliuoti šį rodiklį. Statinų vartojimas yra efektyvus metodas širdies ligų profilaktikoje ir gydyme.
Statinai gali žymiai sumažinti mažo tankio cholesterolio kiekį kraujyje. Tai yra tas pats „blogasis“ cholesterolis, kuris formuoja cholesterolio plokšteles, taip sutrikdydamas kraujagyslių praeinamumą ir prisidedant prie aterosklerozės išsivystymo. Didžiąją „blogojo“ cholesterolio dalį, iki 60-70%, gamina pats organizmas. Taigi, statinų veikimas pirmiausia skirtas slopinti cholesterolio gamybą kepenyse. Reguliariai vartojami statinai gali slopinti uždegimą, sumažinti polinkį susidaryti kraujo krešuliams, išplėsti kraujagysles bei užkirsti kelią širdies ritmo sutrikimams.
Statinai dažnai skiriami žmonėms, kuriems yra padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, ypač jei gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip dietos pakeitimai ir reguliarus fizinis aktyvumas, nesumažino cholesterolio kiekio. Žmonėms, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, įskaitant širdies priepuolius ar insultus, gali būti paskirti statinai, kad būtų išvengta būsimų širdies ir kraujagyslių patologijų. Statinai sumažina pasikartojančių širdies ir kraujagyslių reiškinių riziką ir pagerina bendrą širdies ir kraujagyslių būklę. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, ypač antrojo tipo cukriniu diabetu, dažnai padidėja širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, gali būti skiriami statinai, padedantys kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Statinai gali būti skiriami žmonėms, turintiems tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumas, aukštas kraujospūdis, ar nutukimas. Šiais atvejais statinai gali būti skiriami siekiant sumažinti būsimų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Anot gydytojos, visuomenėje sklando mitai, kad vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra labai žalingi. Šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai. „Reikia suprasti, kad vaisto vartojimas atneša daug didesnės naudos nei yra šalutinio efekto rizika. Gydytojai, skirdami cholesterolį mažinančių medikamentų, visada periodiškai atlieka tam tikrus kraujo tyrimus norėdami įsitikinti, ar vaisto vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Negydomos dislipidemijos pasekmės gali būti lemtingos, todėl būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusės pastangos sustabdyti ligos progresavimą“, - teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė V. Rudienė.
Cholesterolis vaikams
Nors padidėjęs cholesterolio kiekis dažniau pasireiškia suaugusiems, ši problema gali kilti ir vaikams. Apnašos ant arterijų sienelių gali pradėti kauptis vaikystėje, o aterosklerozinės plokštelės atsirasti jau paauglystėje. Be to, jei vieno iš tėvų cholesterolio kiekis yra didesnis nei normalus, yra didelė tikimybė, kad vaikas paveldės šią problemą.
Cholesterolio vaistai: Pavojingi šalutiniai poveikiai
tags: #cholesterolis #nestumo #metu
