Tinkama kūdikio higiena yra vienas iš svarbiausių dalykų, užtikrinant mažylio sveikatą ir komfortą. Viena iš pagrindinių kasdienių higienos procedūrų - tai kūdikio užpakaliuko prausimas. Kadangi kūdikio oda yra itin jautri ir linkusi į dirginimą, būtina žinoti, kaip teisingai atlikti šią procedūrą. Netinkama higiena gali paskatinti bėrimų atsiradimą, iššutimus ar net infekcijas, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio švaros užtikrinimui.
Vienas pirmųjų klausimų, su kuriuo susiduria tėvai - kaip teisingai prižiūrėti bambutę su dar nenukritusia virkštele? Bambutė, kol virkštelė nenukritusi, reikia valyti bent du kartus per dieną. Jei vaikutis maudomas, vienas kartas turi būti po maudynių. Valydami nebijokite lengvai pajudinti virkštelės - šiek tiek palenkite į vieną, į kitą pusę. Kūdikiui tikrai neskauda, nes virkštelėje nėra nervų galūnių. Nukritus virkštelei reikia ir toliau rūpintis bambos švara, ypač jei ji įdubusi, nes tokiu atveju joje gali kauptis nešvarumai.
Kūdikio akys reikia valyti kiekvieną dieną, ryte. Jas patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, suvilgytu kambario temperatūros vandeniu braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Geriausia kiekvienai akiai naudoti atskirą vatos diskelį ar tamponėlį. Galima įsigyti ir specialias sterilias vienkartines servetėles, skirtas akių vokų valymui. Jos pašalina nešvarumus ir dirgiklius.
Ausys taip pat turi būti valomos. Tam prireiks vienkartinės servetėlės arba vatos ir šilto vandens. Sudrėkinus servetėlę arba vatos diskelį būtina nuspausti, kad būtų pašalintas vandens perteklius. Servetėle patogu užsivynioti ant piršto ir švelniai išvalyti ausytės vidų, negiliai įkišant į ausies landą. Po to neužmirškite nuvalyti sritį už ausų, kur dažnai susikaupia nešvarumų ir visą ausies išorę. Muilo geriau nenaudoti, nes jis sausina jautrią kūdikio odelę, be to, jo gali patekti į vidinę ausį. Specialiai valyti sieros iš ausyčių irgi nereikia.
Kūdikio plaukus užtenka plauti du kartus per savaitę, kai jis maudomas, tam turi būti naudojamas vaikiškas šampūnas. Kadangi plaukučių mažyliai dažnai turi ne tiek daug, šampūno užtenka keleto lašų. Plaunama švelniais masažuojančiais judesiais, ypač momenėlio zonoje, jei jis dar neužsidaręs. Visada atidžiai perskalaukite plaukus, kad neliktų šampūno likučių, nes jie gali sudirginti galvos odą. Po to iššukuokite minkštu kūdikiams skirtu šepečiu ar šukomis.
Gydytojai odontologai pataria naujagimio dantenas pradėti valyti tada, kai dantys dar nėra išdygę. Po kiekvieno maitinimo išvalant dantenas drėgnu marlės gabalėliu sudaroma švari aplinka būsimiems dantims. Dantų šepetėlis neturi būti naudojamas iki tol, kol nepradeda dygti krūminiai dantys, priekinius paprasta nuvalyti tiesiog apie pirštą apvyniotu sudrėkintu marlės gabalėliu, arba nusipirkti kūdikių dantims valyti skirtą antpirštį. Naudojant šepetėlį jis būtinai turi būti minkštas, taip pat svarbu pasirinkti būtent kūdikiams skirtą dantų pastą, kuri pradedama naudoti išdygus dantims.
Ką tik gimusio vaikelio nosies gleivinė yra ypač jautri ir švelni, todėl jai reikia kasdienės priežiūros net tada, kai mažylis neserga kvėpavimo takų infekcijomis ir neturi slogos. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais rekomenduojama kūdikiams nosytės vidų valyti profilaktiškai, kiekvieną dieną, tam užtenka susukto vatos diskelio, sudrėkinto paprastu vandeniu. Jokiu būdu negalima naudoti kosmetinių krapštukų. Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Sveiko kūdikio nosis išsivalo savaime kūdikiui čiaudint.
Pirmąsias dvi savaites naujagimiui nagų kirpti nerekomenduojama, tačiau jie yra gana aštrūs, todėl tokiais atvejais gali tekti užmauti pirštinytes, kad mažyliai neapsidraskytų. Naujagimiams nagai auga greičiau, tad rankų nagus kirpti gali tekti du ar tris kartus per savaitę, kūdikiams paprastai užtenka ir vieno karto. Kojų nagai auga lėčiau, juos kirpti užteks vieną arba du kartus per mėnesį. Nagų priežiūrai naudojamos specialios vaikiškos nagų žirklutės. Mažyliui paūgėjus galima naudoti ir žnyplutes, yra žnypučių, prie kurių pritvirtintas didinamasis stiklas, kad suaugusiems būtų geriau matyti mažyčiai kūdikio nagai.
Naujagimiui rankos plaunamos maudant arba nuvalomos apšluostant kūnelį. Reguliariai plauti rankas kūdikiui reikia pradėti tuomet, kai jis pradeda žaisti su žaisliukais ir aktyviau tyrinėti aplinką ne tik rankomis, bet ir burna. Tai reikia daryti kelis kartus per dieną, tekančiu vandeniu ir vaikišku muilu, arba apšluostyti drėgnu išmuilintu skudurėliu, kempinėle, po to peršluostyti švariu. Tinka ir specialios drėgnos servetėlės kūdikiams, jos ypač patogios keliaujant, būnant lauke. Kiekvieną kartą plauti kūdikio rankas prieš valgį rekomenduojama, kai jis pradeda bandyti imti maistą savarankiškai.
Iš gimdymo namų parsivežėte naujagimį namo? Nuo šiol jūsų dienos bus tikrai trumpesnės, o kiekvienas rytas prasidės nuo naujagimio „grožio ir higienos“ procedūrų. Jau vien pati mintis apie kūdikio maudymą priverčia pradedančiuosius tėvus drebėti iš baimės, o labiau patyrę tėvai tiesiog plačiai nusišypso, nes tai taip paprasta ir natūralu. Pirmosioms maudynėms turite tinkamai pasiruošti patys ir tinkamai paruošti aplinką. Nors normalu iš pradžių jausti įtampą ir bijoti užgauti savo kūdikį, turėtumėte išlikti ramūs. Kūdikis pajaus jūsų emocinę būseną, todėl išlikite ramūs, jei norite, kad kūdikis taip pat būtų ramus ir nejaustų įtampos. Jūsų kūdikis, nors ir mažytis, nėra toks trapus, kaip jums atrodo. Jei būsite atsargūs, prilaikysite galvytę, niekaip jo nesužeisite.
Kaip prausti kūdikio užpakaliuką? Pirmiausia turite pasiruošti. Reikia pasiraitoti rankoves, nusiimti nuo rankų žiedus ir laikrodžius bei sureguliuoti tekančio vandens temperatūrą. Taip pat paruoškite vystymo stalą, kad viską turėtumėte po ranka. Paguldykite kūdikį ir nuimkite nešvarias sauskelnes, o tuomet keliaukite prie kriauklės ar į vonią. Kūdikį patogiausia laikyti viena ranka, o prausti kita. Kadangi kūdikis jau 3 mėnesių ir jis per sunkus, kad būtų laikomas už kojos virš kriauklės, galima naudoti kitus būdus. Vienas iš būdų - užsimetus rankšluostį ant pilvo, viena ranka laikyti leliuką per pažastėles-krūtinę, kita plauti. Vėliau galima apkeisti puses ir nuplauti kitą dalį. Jei reikėdavo, apversdavote ant nugarytės laikydama ant dilbio ir išplaudavote priekį. Paskui jau kiek didesnis buvo, tai keliais atremdavote į kriauklę, o ranka prilaikydavote per pažastis. Dar ir dabar taip kriauklėje užpakalį plaunu. Aišku, yra reikalų vieną ranką nulaikyti besispardantį 12 kg plikį, bet kol kas kitaip nesugalvoju, nes pastacius į dušą anas trypčioja, issidirbineja. Galima paimti per pažastis, krūtinę ir kišti po tekančiu vandeniu. Su laisva ranka pareguliuoti kojas, kad būtų labiau gulsčias.
Kitoje nuorodoje pateikiamas metodas, kai kūdikį patogiausia laikyti kaire ranka, o prausti dešine. Prausiant berniuką laikykite jį veidu žemyn. Paimkite kūdikį taip, kad jo krūtinė gulėtų per dilbį, o kairės rankos pirštais laikykite jo petį. Kaip bebūtų keista, bet kabėdamas tokioje pozoje mažylis nepatiria nė menkiausio diskomforto. O prausiant mergaitę, jos nugarą galite atremti ant dilbio, kad galvytė būtų ant alkūnės linkio, o pirštais prilaikyti jos kairę šlaunį. Ši padėtis leidžia ne tik saugiai laikyti kūdikį, bet ir laisvai prieiti prie makšties ir užpakaliuko. Mergaitę reikia prausti tik iš priekio į galą, t.y. nuo makšties link užpakaliuko, kad į makštį nepatektų bakterijos.
Nuplaukite kūdikį, švelniais judesiais iš viršaus į apačią braukdami vandenį delnu, atsargiai nuvalydami nuo odos nešvarumus. Ypač svarbu nuplauti visas odos raukšleles, kuriose gali kauptis nešvarumai ir sukelti dirginimą. Nenaudokite muilo, nebent tai būtina. Be to, prausiant mergaitę nereikia „trinti“ lytinių organų, nes galite pažeisti gleivinę, kuri apsaugo lytinius organus. Po plovimo reikia švelniai nusausinkite kūdikio odą. Pirmiausia apvyniokite vystyklą ant apatinės kūdikio kūno dalies ir perkelkite jį ant vystymo stalo. Tada kruopščiai nuvalykite lytinius organus, kirkšnis, sėdmenis ir raukšleles. Tuomet patepkite odelę specialiomis kūno priežiūros priemonėmis, kurios apsaugo jautrią kūdikio odelę nuo sudirgimo. O tuomet būtų gerai leisti kūdikio odelei pakvėpuoti, bent 5-10 minučių prieš uždedant švarias sauskelnes.
Atminkite, kūdikiai dažniausiai tuštinasi po kiekvieno maitinimo arba jo metu. Todėl keisti sauskelnes prieš pat maitinimą, ko gero, bus bergždžias reikalas.
Dažniausios klaidos, kurias daro tėvai
- Prausimas drėgnomis servetėlėmis. Servetėlės pravers pasivaikščiojimų metu, keliaujant ar staiga dingus vandeniui namuose. Tačiau negalite reguliariai naudoti drėgnų servetėlių vietoje prausimo vandeniu.
- Per daug kruopštus prausimas. Turite suprasti, kad persistengti su higienos procedūromis taip pat yra pakankamai pavojinga. Nereikia kiekvieną kartą naudoti muilo ar prausiklio, jei nereikia nuplauti išmatų ar kitų nešvarumų - taip galite išsausinti odą ir “nuplauti” natūralią jos apsaugą.
- Kūdikių priežiūrai naudoja higienos priemones skirtas suaugusiems. Suaugusiems skirti produktai yra pernelyg šiurkštūs gležnai kūdikių odai. Po tokių priemonių naudojimo mažylio oda gali parausti ar atsirasti bėrimai.
Higienos priemonės kūdikiams
Renkantis higienos priemones kūdikio priežiūrai, itin svarbu rinktis švelnias ir hipoalergines priemones, kurios nepažeistų jautrios kūdikio odos. Naujagimių ir kūdikio oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl reikėtų vengti priemonių, turinčių alkoholio, sintetinių kvapiklių ir dažiklių. Kūdikio odai labiausiai tinka švelnios, dermatologiškai patikrintos priemonės, praturtintos natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijas, ramunėlių ekstraktas ar pantenolis, kurie padeda nuraminti ir apsaugoti odą.
Svarbu pasirinkti specialiai kūdikiams skirtą švelnų prausiklį ar valomąjį losjoną. Geriausia, kai šios priemonės yra neutralaus pH, kad nebūtų išbalansuotas odos natūralus apsauginis barjeras. Po kiekvieno prausimo svarbu gerai nusausinti kūdikio odą ir, jei reikia, naudoti natūralių aliejų pagrindu pagamintą kremą nuo iššutimų. Tai padės išvengti odos sudirginimų, kurie dažnai atsiranda dėl drėgmės kaupimosi sauskelnėse. Tinkamai prižiūrima oda yra mažiau linkusi į paraudimus ir uždegimus, todėl reikėtų vengti agresyvių priemonių ir dažniau leisti odai kvėpuoti.
Kokių ingredientų ieškoti priemonių sudėtyje?
Renkantis kosmetiką vaikams, būtina atkreipti dėmesį į sudėtį ir ieškoti tokių ingredientų, kurie būtų saugūs ir švelnūs jautriai kūdikio odai. Pirmiausia, vertėtų rinktis vaikišką kosmetiką, praturtintą natūraliais ingredientais, tokiais kaip alavijo ekstraktas, kuris turi drėkinančių ir raminančių savybių, bei ramunėlių ekstraktas, kuris yra naudingas dėl priešuždegiminio ir raminančio poveikio. Pantenolis taip pat yra naudingas ingredientas, nes jis padeda atkurti odos barjerą ir skatina gijimą. Taip pat gerai, jei naudojamos priemonės praturtintos vitaminu E, kadangi pastarasis veikia kaip antioksidantas ir saugo odą nuo išorinių aplinkos veiksnių. O kosmetika mergaitėms, skirta intymios higienos priežiūrai turėtų būti su pieno rūgštimi, kuri palaiko tinkamą terpę intymioje zonoje. Priemonių sudėtyje neturėtų būti alkoholio, parabenų, sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti odą ir sukelti alergines reakcijas. Saugiausi produktai yra tie, kurie pažymėti kaip dermatologiškai patikrinti ir yra be dirginančių medžiagų.
Rekomendacijos tėveliams
Kiekvieną kartą keisdami sauskelnes nuplaukite kūdikio odą po švariu, tekančiu vandeniu. Tačiau svarbu iš anksto sureguliuoti vandens temperatūrą, kad išvengtumėte diskomforto. Optimalus variantas yra 36-37 laipsniai. Prieš procedūrą būtinai nusiplaukite rankas su muilu. Taip pat paruoškite reikiamas priemones: minkštą rankšluostį, prausiklį, jei tokio reikia, naujas sauskelnes, pudrą ar kremą nuo iššutimų. Pasiruošti iš anksto yra išties geras pasirinkimas, kadangi su šlapiu kūdikiu ant rankų sunku greitai surasti reikiamus daiktus ir paruošti pervystymo stalą.
Po prausimo švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu, venkite trinamųjų judesių. Be to, svarbu naudoti tik natūralius audinius. Tada leiskite kūnui visiškai išdžiūti (leiskite kūdikiui šiek tiek pabūti be sauskelnių). Tuomet švelniai patepkite kūdikio odelę specialiu kremu ar aliejumi, paskirstydami produktą lengvais masažuojamaisiais judesiais. Šias priemones geriausia tepti reguliariai, nelaukiant kol atsiras odos paraudimas ar sudirgimas. Sauskelnių zonai geriau naudoti specialų kremą ar pudrą nuo iššutimų. Na ir svarbiausia: kūdikių priežiūrai nenaudokite suaugusiųjų kosmetikos, kad išvengtumėte alergijos ir kitų neigiamų reakcijų. Mažylių odos priežiūrai turėtų būti naudojama speciali kosmetika vaikams.
Rudens vėsa, temperatūros svyravimai ir drėgmė nėra palankūs kūdikio sveikatai. Kadangi kūdikių imunitetas dar nesusiformavęs, jie pradeda čiaudėti, kosėti ir šnarpšti.
Pirmaisiais gyvenimo metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms. Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis - prakaitinis bėrimas - rausvi taškeliai ant kaktos, kūno. Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti. Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą. Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens. Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.
Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat - odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda - vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų. Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas serveteles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio.
Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.
Vanduo vonelėje turėtų būti 37 °C temperatūros. Temperatūrą galima matuoti specialiu vandens termometru arba alkūne - jis turėtų būti maloniai šiltas, bet ne karštas. Įpilkite vonios putų. Išsirinkite pagal kūdikio amžių (atminkite, kad ne visos putos rekomenduojamos nuo pirmųjų gyvenimo dienų), vandens iš čiaupo kietumą ir kūdikio odos tipą bei galimas odos problemas tinkamas putas. Nederėtų pradėti nuo sulig kraštais pripildytos vonelės.
Naujagimio maudymas. Laikas paguldyti kūdikį į vonelę. Pakelkite nuogą kūdikį, nepamiršdami prilaikyti jo galvytės, ir ramiai, lėtai guldykite jį į vandenį. Turėtumėte žinoti, kad kai kuriems kūdikiams nepatinka leistis žemyn, todėl kūdikio pažintis su vandeniu turėtų prasidėti įmerkiant jo kojytes, užpilant vandens ant rankyčių ir pilvuko.
Po maudynių įsukite kūdikį į rankšluostį ir nusineškite jį ant vystymo stalo ar lovos. Nusausinkite kūdikį švelniai spausdami rankšluostį prie kūdikio odos. Išdžiovinkite jam plaukus ir iššukuokite juos minkštu natūralių šerelių šepečiu, tada užmaukite ant galvos medvilninę kepurėlę. Patepkite kūdikio užpakaliuką ir genitalijas tinkamu kremu ir užsekite sauskelnes. Jeigu kūdikio odelei to reikia, sudrėkinkite ją kūdikių aliejumi ar kūdikiams skirtu balzamu (kremu). Kūno priežiūros procedūros prieš miegą yra tobulas laikas švelnumui, masažui ar lopšinei. Gerai būtų paversti maudynes ir visą su jomis susijusią veiklą rutina, konkrečiu dienos metu.
Complete Guide to Bathing a Newborn Baby (Step-By-Step)
Mažylio bendravimo būdas - tai šypsenos, susirūpinimas, pyktis. Taip pat jis mokosi kalbėti dialogu. Išklausykite, ką „sako“ jūsų mažylis. Nenutraukinėkite jo, nenukreipkite žvilgsnio. „Atsakykite“ jam, pakartodami jo garsus arba sugalvodami kažką kito. Kartodami jo skleidžiamus garsus, pamokysite įvairių balso tonų bei intonacijų - tai svarbu kalbos raidai: jau 5 savaičių kūdikiai taria garsus, primenančius balandžių burkavimą. Atpažinkite, kada mažylis neturi nuotaikos „kalbėtis“: kartais jis gali būti pavargęs ir nori pertraukos nuo daugybės išorinio pasaulio siunčiamų stimulų. Tokiais atvejais kūdikis gali nusisukti, užsimerkti arba tapti dirglus.
Bendravimo įgūdžių lavinimui. Niekas neatstos mamos ar kito artimo žmogaus kalbinimo, šypsenos, įvairių veido grimasų rodymo. Fizinių gebėjimų ir pojūčių lavinimui. Tai geras metas įsigyti lavinimo kilimėlį, kurį naudosite dar daugelį mėnesių: laikas praleistas ant grindų yra geriausia mankšta kūdikiui. Šiame amžiuje lytėjimo pajutimas taip pat tampa geresnis. Pasiūlykite mažyliui skirtingų tekstūrų, formų ir dydžių spalvingus žaislus. Pakabinkite žaisliukus ant lanko virš lovytės, lavinimo kilimėlio ar vežimėlio, kad kūdikis galėtų bandyti juos pasiekti. Duoti mažyliui sugriebti žaisliuką galite ir patys.
Rankytėms ir kojytėms. Suimkite mažylio rankutes ir plokite jų delniukais, taip pat išskėskite rankutes, suglauskite, sukryžiuokite.
