Nėštumas - tai nuostabus procesas, kurio metu vystosi nauja gyvybė. Vienas svarbiausių nėštumo organų yra placenta. Ji ne tik aprūpina vaisių deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, bet ir atlieka daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Suprasti, kada ir kaip susiformuoja placenta, padeda geriau suvokti visą nėštumo eigą.
Apvaisinimas ir pirmieji gemalo vystymosi etapai
Apvaisinimas įvyksta spermatozoidui susiliejus su kiaušialąste. Lytinių santykių metu į makštį patenka apie 3-5 ml spermos, kurioje yra apie 350 milijonų spermijų. Šie judrūs spermatozoidai keliauja pro gimdos kaklelį link kiaušintakių, kur paprastai ir įvyksta apvaisinimas. Spermatozoidai gimdoje išlieka gyvybingi ir geba apvaisinti kiaušinėlį dar 2-3 paras.
Per maždaug 3-6 paras gemalas pasiekia gimdos ertmę. Šiuo laikotarpiu gemalą sudaro ląstelių grupė, kurios vėliau pasidalija į dvi dalis: vienos jų formuosis vaisiaus kūną, kitos - placentą. Pasiekus gimdos ertmę, gemalas dar porą dienų neturi patvaraus ryšio su motinos organizmu. Tik po 8-10 dienų nuo apvaisinimo jis įsiskverbia į gimdos gleivinę - šis procesas vadinamas implantacija.
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Apie 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi ląsteles, vadinamas blastomerais. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, sparčiai daugėja, bet neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadinamas segmentacija, arba skilimu. Apie trečiąją parą gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų, primenančių avietę - tai morulė. Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda kauptis skystis tarp blastomerų, ir iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena vadinama trofoblastu, o viduje esanti ląstelių masė - embrioblastu. Iš embrioblasto vėliau formuosis gemalas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta.
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija - blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Nuo 7-os paros blastocista pradeda skverbtis į gimdos gleivinę. Besiskverbdamas trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sincitiotrofoblastą. Sincitiotrofoblastas gamina fermentus, ardančius gleivinės audinius, ir pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG), kurį aptinka nėštumo testai. Piršto formos sinciciotrofoblasto išaugos įsiskverbia į gleivinę, gilina ir platina implantacinę duobę. Žmogaus gemalo užuomazgos implantacija vadinama tarpaudinine, nes blastocista visiškai panyra į duobutę. Blastocistą supa gleivinės jungiamasis audinys, kuriame vyksta decidualinė reakcija: gleivinė storėja, paburksta ir tampa pilnakraujė.
Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, endoderma ir mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Tai vienas svarbiausių vystymosi etapų, po kurio gemalas pradeda sparčiau augti ir formuotis.
Placentos formavimasis ir funkcijos
Placenta pradeda formuotis jau ankstyvosiose nėštumo stadijose, kaip išorinio gemalo sluoksnio - trofoblasto - darinys. Nuo 6-os nėštumo savaitės placenta jau aktyviai dalyvauja aprūpinant gemalą maistinėmis medžiagomis ir deguonimi.
Pirmus tris mėnesius gemalas maitinamas iš trynio maišo, kurį nuo 12-os nėštumo savaitės pilnai pakeičia placenta. Placenta yra labai svarbus organas, užtikrinantis glaudų ryšį tarp vaisiaus ir motinos. Išvešėję gaureliai, kuriais gemalas įsiskverbia į gimdos gleivinę, pragraužia joje esančias kraujagysles. Nors motinos ir vaisiaus kraujas tiesiogiai nesimaišo, tarp jų vyksta intensyvūs apykaitos procesai: motinos kraujas atneša į vaisiaus kraują deguonį ir maisto medžiagas bei paima ir pašalina vaisiaus medžiagų apykaitos produktus.
Placenta atlieka daugybę funkcijų:
- Maitinimas ir deguonies tiekimas: Per placentą vaisius gauna viską, ko jam reikia gyvybei palaikyti.
- Šalinimas: Placenta padeda pašalinti vaisiaus medžiagų apykaitos produktus.
- Apsauginė funkcija: Ji neleidžia infekcijos sukėlėjams patekti į vaisiaus organizmą.
- Hormonų gamyba: Placentoje gaminami įvairūs nėštumo eigą reguliuojantys hormonai, tokie kaip estrogenai, progesteronas ir chorioninis gonadotropinas (hCG).
Nėštumo metu placenta nuolat auga ir vystosi kartu su vaisiumi. Ji yra disko formos darinys, kuris susidaro apie 3-ią nėštumo mėnesį ir yra pašalinamas iš organizmo po gimdymo.
Placentos svarba nėštumo metu
Placenta yra gyvybinis ryšys tarp motinos ir vaisiaus. Ji ne tik aprūpina vaisių visomis būtinomis gyvybinėmis medžiagomis, bet ir atlieka apsauginę funkciją, filtruodama kenksmingas medžiagas ir infekcijas. Be to, placenta gamina svarbius hormonus, kurie palaiko nėštumą ir ruošia moters organizmą gimdymui bei žindymui.
Nėštumo metu labai svarbu stebėti placentos būklę. Kai kuriais atvejais gali pasitaikyti patologijų, tokių kaip placentos pirmeiga (kai placenta prisitvirtina netinkamoje vietoje) ar priaugusi placenta (kai ji per giliai įauga į gimdos sieną). Šios būklės gali kelti pavojų tiek motinai, tiek vaisiui, todėl reikalauja ypatingo medikų dėmesio ir priežiūros.
Animated Portrayal of Placenta Accreta Spectrum
Nėštumo kalendorius - tai išsamus įrankis, padedantis sekti nėštumo eigą, suprasti, kaip kinta moters organizmas ir vystosi vaikelis. Kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju ir atidžiai stebėti savo organizmo pokyčius.
Susiformavusi placenta yra disko formos, jos skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, o svoris siekia apie 500-600 gramų. Ji prie vaisiaus prijungiama virkštele, kurios ilgis apie 55-60 cm.
Placenta - tai vienas nuostabiausių žmogaus organizmo organų, kurio dėka įmanoma naujos gyvybės atsiradimas ir vystymasis.
tags: #kada #susiformuoja #placenta
