Nėštumo metu kyla natūralus poreikis domėtis besikeičiančiu savo kūnu, vaisiaus augimu ir vystymusi, taip pat ieškoti informacijos apie gimdymą ir laikotarpį po gimdymo. Įvairių kursų, seminarų ir literatūros tiek daug, kad neretai sunku įvertinti tikruosius poreikius, kokios temos iš tikrųjų yra reikalingos besilaukiančiai šeimai ir ar apskritai reikia ruoštis šiam virsmui, o gal pasitikėti savo kūnu? Mes negimstame mokėdamos žindyti. Visko būna - ir nesiseka, ir stebina, ir šimtai klausimų kyla.

Kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti. Tačiau mūsų protas neretai viską sujaukia, o informacijos - naujos ir jau pasenusios - gausa gali supainioti ir paklaidinti ne vieną mamą ar net tėtį. Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnio pavyzdys iš gamtos.

Žindymo svarba ir technika

Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.

Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.

Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.

Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti. Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.

Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių. Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauž prie krūties ir pats susiradęs ją apžios. Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam.

Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto. O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos. Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties. Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai. Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą. Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį. Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.

Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos. Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės. Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.

Taip pat skaitykite „TAISYKLINGA ŽINDYMO TECHNIKA. Video pokalbis su laktacijos konsultante Ieva Girdvainiene. Akušerė - laktacijos konsultantė Ieva Gidrvainienė.

Motinos pienas ir jo svarba

Motinos pienas yra svarbus ir dinaminis maistinių medžiagų ir energijos šaltinis, sudarytas iš makromaistinių medžiagų (baltymai, riebalai, angliavandeniai), mikromaistinių medžiagų (vitaminai, mineralinės medžiagos) ir nemaistinių bioaktyvių komponentų (sekrecinis imunoglobulinas A, laktoferinas, leukocitai ir kt.). Skirtingai nei adaptuoti pieno mišiniai, kurių sudėtis griežtai kontroliuojama ir mažai kinta, motinos pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo mamos (maitinimosi, amžiaus, nėštumo trukmės, genetikos, sveikatos būklės), kūdikio (amžiaus, sveikatos būklės, lyties, gimimo masės) bei fiziologinių (žindymo stadijos (priešpienis, tarpinis pienas ir subrendęs pienas), maitinimo stadijos, paros meto) faktorių, taip siekiant užtikrinti vaiko augimą pagal jo fiziologinius poreikius.

Jei mama sveika ir jos mityba visavertė, o kūdikis gimęs laiku ir jo augimas atitinka normas, motinos pienas visiškai (išimtinis žindymas) užtikrina kūdikio poreikius iki 6 mėn. amžiaus. Vaikučiui augant jo poreikiai didėja, nėštumo metu sukauptos atsargos mažėja. Kai kūdikis yra 6-12 mėn. amžiaus, motinos pienas užtikrina apie 50 proc., o 12-24 mėn. - apie 1/3 vaiko maisto medžiagų ir energijos poreikio. Žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu turėtų būti tęsiamas bent vienerius metus, o žindymas - iki 24 mėn. amžiaus, net ir pradėjus primaitinimą.

Motinos pienas yra svarbus kūdikio imuninei sistemai: su motinos pienu kūdikis gauna papildomą apsaugą nuo patogenų, todėl anksti pradėti primaitinti vaikai lengviau pasigauna infekcijas. Keletas tyrimų parodė, kad išskirtinai žindomi kūdikiai rečiau serga žarnyno ir viršutinių takų infekcijomis.

Primaitinimo pradžia ir rekomendacijos

Kada pradėti papildomą primaitinimą? Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas primaitinimas turi būti pradedamas nuo 6 mėn. amžiaus. Tinkamą laiką pradėti papildomą kūdikių primaitinimą lemia ne tik mitybos ypatumai, bet ir sveikatos būklė bei kūdikio vystymasis. Atsižvelgiant į įvairių veiksnių poveikį, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) komisija patvirtino nuostatą, kad pradėti primaitinti yra tinkamas amžiaus intervalas, o ne konkretus laikas. Europos, Šiaurės Amerikos pediatrų, vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos (ESPGHAN, ASPGHAN) rekomenduoja papildomą primaitinimą pradėti tarp 17-25 sav., t.y. tarp 4-ojo mėn. pabaigos ir 6-ojo mėn. pabaigos. Pasaulio sveikatos 2023 m. rekomendacijose dėl papildomo primaitinimo taip pat teigiama, kad esant kūdikio sveikatos sutrikimui, primaitinimą galima anksčiau pradėti.

Per ankstyvas arba per vėlyvas maisto produktų įtraukimas siejamas su didesne įvairių sveikatos sutrikimų (alergija maistui, nutukimas, maitinimo sutrikimai ir kiti) rizika. Papildomo primaitinimo pradžia kiekvienam kūdikiui yra individuali, atsižvelgiant į jo išsivystymą, mitybos būklę, augimą.

Apytiksliai nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikių virškinimo sistema būna pakankamai subrendusi, kad galėtų suvirškinti nedidelius kiekius „kieto“ maisto. Tačiau jaunesni nei 4 mėn. kūdikiai dar nėra visiškai pasiruošę.

Jei nusprendėte visiškai nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų, tai padaryti galite bet kuriuo metu. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, pradėjus primaitinti kūdikį mišinukais, pieno ima gamintis mažiau, o sugrąžinti pieno gamybą į ankstesnį lygį yra be galo sunku. Jei kūdikio maitinimą palaipsniui mažinsite vienu žindymu per savaitę, jūsų organizmas turės laiko įprasti gaminti mažiau pieno. Taip išvengsite situacijų, kai krūtys per daug pritvinksta arba iš jų ima tekėti pienas. Tik nuo jūsų sprendimo priklauso, kada kūdikį maitinsite krūtimi, o kada iš buteliuko, tačiau svarbiausia šiuo atveju - nuoseklumas. Taip jūsų organizmas galės prisitaikyti prie naujo maitinimo režimo.

Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali reikėti laiko priprasti prie pokyčių. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek jūs, tiek jūsų mažylis priprasite prie naujojo maitinimo režimo, todėl svarbiausia šiame etape - turėti kantrybės.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu, t.y.

Jei nusprendėte visiškai nutraukti žindymą ir pereiti prie mišinukų, tai padaryti galite bet kuriuo metu. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, pradėjus primaitinti kūdikį mišinukais, pieno ima gamintis mažiau, o sugrąžinti pieno gamybą į ankstesnį lygį yra be galo sunku. Jei kūdikio maitinimą palaipsniui mažinsite vienu žindymu per savaitę, jūsų organizmas turės laiko įprasti gaminti mažiau pieno. Taip išvengsite situacijų, kai krūtys per daug pritvinksta arba iš jų ima tekėti pienas. Tik nuo jūsų sprendimo priklauso, kada kūdikį maitinsite krūtimi, o kada iš buteliuko, tačiau svarbiausia šiuo atveju - nuoseklumas. Taip jūsų organizmas galės prisitaikyti prie naujo maitinimo režimo.

Atminkite, kad geriausia prie naujų įpročių pereiti pamažu ir duoti savo kūnui laiko prisitaikyti. Jūsų mažyliui taip pat gali reikėti laiko priprasti prie pokyčių. Kai kuriems kūdikiams reikia daugiau laiko priprasti prie buteliuko. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol tiek jūs, tiek jūsų mažylis priprasite prie naujojo maitinimo režimo, todėl svarbiausia šiame etape - turėti kantrybės.

Pastaruoju metu žiniasklaidoje padaugėjo pranešimų, kad primaitinimo rekomendacijos vėl pasikeitė. Tuo atveju, kai primaitinimas pradedamas anksčiau nei kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, kūdikio mityboje mamos pienas (arba pieno mišinys) turi išlikti pagrindiniu maisto šaltiniu, t.y.

Jei mama sveika ir jos mityba visavertė, o kūdikis gimęs laiku ir jo augimas atitinka normas, motinos pienas visiškai (išimtinis žindymas) užtikrina kūdikio poreikius iki 6 mėn. amžiaus. Vaikučiui augant jo poreikiai didėja, nėštumo metu sukauptos atsargos mažėja. Kai kūdikis yra 6-12 mėn. amžiaus, motinos pienas užtikrina apie 50 proc., o 12-24 mėn. - apie 1/3 vaiko maisto medžiagų ir energijos poreikio. Žindymas ar maitinimas adaptuotu pieno mišiniu turėtų būti tęsiamas bent vienerius metus, o žindymas - iki 24 mėn. amžiaus, net ir pradėjus primaitinimą.

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimas yra intensyvi ir emocinga (teigiama ar neigiama) patirtis tiek tėvams, tiek vaikui. Papildomas primaitinimas nėra tik naujo maisto davimas. Šiuo laikotarpiu kūdikiai vystosi labai greitai ir kiekvienas dirgiklis skatina naujų įgūdžių formavimąsi, jų tobulinimą. Naujos formos maistas, jo kvapas, skonis, tekstūra yra dirgikliai, kurie skatina kūdikio raidą, smegenų vystymąsi. Ankstyvaisiais gyvenimo metais susiformavęs vaiko santykis su maistu, maitinant motinos pienu ar adaptuotu pieno mišiniu, įvedant papildomą maistą ir pereinant prie šeimos maisto, yra labai svarbus jo sveikatai ir vystymuisi bei gali lemti ilgalaikes sveikatos pasekmes.

Kylant klausimų dėl vaiko maitinimo, visada verta pasikonsultuoti su jį prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu.

Mitybos ypatumai ir raida

Nervų - raumenų sistemos vystymasis

Išnešioti sveiki kūdikiai nuo pat gimimo gan efektyviai gali koordinuoti čiulpimo, rijimo ir kvėpavimo procesus, kad vyktų kokybiškas žindymas. Tačiau jų apatinio žandikaulio judesiai yra nepakankami, kad galėtų užtikrinti ne skysto maisto valgymo procesą. Tiršto maisto rijimo procesas yra kitoks nei skysto (kaip motinos pieno ar adaptuoto pieno mišinio). Apie 4-ąjį mėnesį įgyjami stabilesni apatinio žandikaulio judesiai, tvirtesnė kaklo ir pečių juosta - tuomet kūdikis jau gali tvirtai laikyti galvytę, gulėdamas ant pilvo ir pusiau sėdimoje padėtyje. Kad kūdikis galėtų paimti maistą iš šaukštelio, turi mokėti stipriai suspausti lūpas. Ryškiausi burnos motoriniai pokyčiai vyksta nuo 5-ojo iki 8-ojo mėnesio, kai nuo čiulpimo reflekso pereinama prie kramtymo.

4-6 mėn. amžiaus kūdikis išsižioja, jeigu prie burnytės artėja maistas, gali lūpomis nuvalyti maistą nuo šaukštelio, nustumti jį liežuviu į burnos gilumą ir nuryti, tačiau maždaug iki 7-ojo mėn. reikalinga didesnė ar mažesnė maitinančiojo pagalba (pvz., maistą nuo šaukštelio nubraukti į kūdikio viršutinę lūpą). 6-9 mėn. amžiaus kūdikiai gali pradėti maisto gumulėlius judinti burnoje ir juos kramtyti, gali suimti maistą ranka ar pirštais ir dėti į burną, pradėti gerti iš puodelio su snapeliu.

Žiaukčiojimo refleksas naujagimį apsaugo nuo maisto gabaliukų, kuriuos sudėtinga nuryti ir kurie gali patekti į kvėpavimo takus. Pradėjus primaitinimą, ryklėje esantys receptoriai yra stimuliuojami intensyviau, todėl jų jautrumas apie 6-ąjį mėn. pradeda mažėti ir šis procesas tęsiasi iki 12-ojo mėn. Kūdikių, kurių primaitinimas pradedamas anksčiau, šis refleksas silpnėja greičiau. Tačiau sensoriškai labai jautrūs vaikai dėl netinkamu laiku paduotos per stambios maisto tekstūros gali pradėti žiaukčioti ar vemti, pradėjus primaitinimą ar per greitai keičiant maisto tekstūrą.

Apie 8-10-ąjį mėn. yra kritinis laikotarpis, kai reikia įvesti didesnių ir šiek tiek kietesnių gabalėlių tekstūros maistą. Jei šis laikotarpis praleidžiamas, gali padidėti maitinimo/maitinimosi sunkumų rizika, kuri gali paveikti valgymo įpročius ar maisto pasirinkimą vėliau, net ir suaugus. 9-12 mėn. amžiaus kūdikis gali sukramtyti stambesnius gabalėlius malto ar susmulkinto maisto, gali pats įsidėti maistą šaukšteliu į burną, gerti vandenį iš puodelio, laikant jį abiem rankom. Jau galima pratinti prie maisto, kurį valgo kiti šeimos nariai, tačiau reikia susmulkinti kąsnio dydžio gabalėliais, valgomais nuo šaukštelio arba pirštukais, gali pradėti bandyti valgyti ir šakute.

Kramtyti vaikai pradeda mokytis nuo 6 mėnesių. Jeigu tai skatinama, procesai vyksta greičiau. Minkštą maistą vaikas gali sukramtyti ir neturėdamas dantukų, tiesiog trindamas tarp dantenų, kurios dėl dantų užuomazgų yra pakankamai kietos. Sėkmingai atkąsti maisto gabalėlį reikia dantukų, kurie pradeda kaltis apie 6-8-ąjį mėn. Pirmiausiai (apie 6-10-ąjį mėn.) prasikala apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau (apie 8-12-ąjį mėn.) viršutiniai kandžiai. Krūminiai dantys pradeda dygti apie pirmuosius metus, tada jau gali sukramtyti kietesnio maisto gabalėlius. Galutinai pieniniai dantys susiformuoja iki 3 metų amžiaus.

Virškinimo sistemos vystymasis

Gimdoje vaisiaus maitinimas vyksta per placentos/virkštelės kraujotaką, todėl virškinamasis traktas neatlieka savo funkcijos. Virškinamojo trakto sandara susiformuoja per 25 nėštumo savaites, toliau vyksta sekrecinės ir motorinės funkcijų brendimas, kurį skatina maistas, patenkantis į žarnyną. Gimimo metu skrandžio sulčių ir kasos sekrecija nėra tokia išvystyta kaip suaugusiųjų. Nepaisant to, kūdikis gali visiškai suvirškinti ir įsisavinti motinos piene esančias medžiagas, nes motinos piene yra pagalbinių fermentų, kurie pagerina virškinimą.

Kaip ir viso kūno, vaikų virškinamojo trakto dalių vystymasis vyksta skirtingu tempu - skrandžio lipazės (fermento, skaidančio riebalus) aktyvumas suaugusiojo lygį pasiekia esant apie 3 mėnesių, kasos amilazės (fermento skaidančio krakmolą) aktyvumas didėja iki 3 metų amžiaus, o plonojo žarnyno virškinamoji funkcija įsiurbti suvirškintas maistines medžiagas yra aktyvi nuo gimimo. Virškinimo fermentai į žarnyno spindį pradedami išskirti tada, kai yra stimuliuojami specifiniai receptoriai, esantys burnoje, skrandyje, todėl tik kintantis maistas gali skatinti virškinamojo trakto sekrecinės funkcijos brendimą.

Maždaug nuo 4 mėn. amžiaus skrandžio rūgštis ir pepsinas (fermentas skaidantis baltymus) yra pajėgūs suvirškinti baltymus. Kasos lipazės pradeda daugėti, kai sumažėja su motinos pienu gaunamos lipazės ir žarnyno spindyje atsiranda įvairios struktūros riebalų. Nepaisant lėto kasos amilazės išskyrimo brendimo, krakmolas yra pakankami gerai virškinamas ir absorbuojamas. Likusi dalis patenka į storąjį žarnyną, kur yra skaidomas mikrobiotos, taip skatinant jos formavimąsi.

Šlapimo sistemos vystymasis

Su šlapimu yra pašalinamas vanduo ir tirpiosios medžiagos. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių inkstai nėra pajėgūs labiau koncentruoti šlapimą, t.y. esant poreikiui išskirti daugiau tirpių medžiagų, bet kartu neprarasti didesnio kiekio skysčių. Tirpiosios medžiagos - tai su maistu gaunami elektrolitai ir baltymų skaidymo metu susidarančios medžiagos. Inkstų koncentracinė funkcija subręsta iki 4 mėn., todėl nuo šio amžiaus yra saugu įvesti papildomą maistą.

Mitybos būklė ir augimas

Daugeliui kūdikių nėštumo metu sukauptų maistinių medžiagų atsargų bei su motinos pienu ar pieno mišiniu gaunamų medžiagų užtenka iki 6 mėn. amžiaus. Tolesniam sparčiam augimui bei didėjančiam judrumui reikia daugiau maistinių medžiagų ir didesnių energijos kiekių, kurių neužtikrina net padidėjęs suvalgomo pieno kiekis, todėl nuo šio amžiaus visiems vaikams turi būti įvedamas papildomas maitinimas.

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikio ūgio didėjimas labiausiai priklauso nuo mitybos būklės, vėliau didesnę įtaką daro hormonų veikla. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad primaitinimo įvedimas vėliau nei 6 mėn. amžiuje yra susijęs su sulėtėjusiu ūgio ir kūno masės augimu, o anksčiau nei 4 mėn. pradėtas primaitinimas gali lemti spartesnį kūno masės didėjimą, kuris sietinas su ilgalaikėmis pasekmėmis - padidėjusia nutukimo, 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika paauglystėje ar suaugus.

Dažniausiai ankstesnis nei 6 mėn. amžiuje primaitinimas yra sietinas su geležies apykaita. Kūdikiai, kurie išimtinai maitinami krūtimi motinų, kurios stokoja geležies, neišnešioti arba gimę mažos kūno masės kūdikiai arba tie, kurių virkštelė buvo užspausta anksti (greičiau nei per 1 minutę), bei kūdikiai, kurių augimo tempas greitas, gali turėti per mažas geležies atsargas kepenyse, todėl ankstesnis nei 6 mėn. primaitinimo įvedimas maisto produktais, kurie yra geras geležies šaltinis arba praturtinti geležimi, gali apsaugoti nuo geležies stokos išsivystymo.

Apie 3-4 mėn. tikėkitės augimo šuolio, kurio metu kūdikis atrodys nuolat alkanas. 4-6 mėn. - teigiama įtaka raidai, teigiama įtaka intelektui.

Alergijų rizika

Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti). Svarbu pabrėžti, kad atliekant tyrimą 96% visų jame dalyvavusių kūdikių (tiek pradėtų primaitinti anksti, tiek ir buvusių kontrolinėje grupėje, pradėtų primaitinti 6 mėn. amžiaus) buvo žindomi iki 6 mėn. amžiaus, 50% šių kūdikių tebebuvo žindomi sulaukę 1 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad pieno mišiniai neturi visų motinos pienui būdingų savybių (įskaitant ir poveikio imuninei sistemai), yra nuomonių, kad siekiant kompensuoti mišinukų trūkumus, mišinuku maitinamų kūdikių primaitinimą verta pradėti šiek tiek anksčiau.

Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y.

Maisto įvairovė

Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.

Kiti svarbūs aspektai

• Karvės pienas: Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn.
• Riebalai: Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug.
• Gliutenas:
• Cukrus ir druska:
• Geležis: Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos).
• Vegetariška ir veganiška mityba:

Patarimai tėvams

Kad būtų galima pradėti primaitinti kūdikius, jie turi būti išlavinę tam tikrus judesius ir refleksus. Kai kurie iš jų vystosi savaime, kitų reikia išmokyti. Nauji įgūdžiai formuojasi atsiradus naujiems dirgikliams, o vystymosi sparta priklauso nuo dirgiklių dažnumo. Todėl siekiant sėkmingo primaitinimo pirmiausiai tėvai turi pažinti savo kūdikį ir skatinti reikiamų įgūdžių formavimąsi. Vaikučiui būdraujant reikia bendrauti su juo, skatinti motorinę raidą, žaidžiant su juo, siekiant formuoti naujus judesius, leidžiant pajausti įvairios tekstūros daiktus. Jei vaikutis bus vienas, su juo niekas nebendraus, šie procesai užtruks ilgiau arba gali stigti tam tikrų įgūdžių, kurie gali sutrikdyti maitinimo procesą.

Primaitinimas, kaip ir maitinimas krūtimi ar adaptuotu pieno mišiniu, turi atitikti vaikučio poreikius, tai yra reikia maitinti, kai vaikutis nori, o ne griežtai pagal numatytą laiką, tai yra vadinama atsakingu maitinimu (maitinimu pagal poreikį). Vėliau galima suformuoti ir valgymo režimą, kuris lemtų, kad prieš maitinimą vaikas būtų išalkęs. Gebėjimas reguliuoti maisto suvartojimą, atsižvelgiant į mitybos poreikį, yra gyvybiškai svarbi maitinimosi ir valgymo dalis. Tai priklauso nuo įgimtų ir įgytų procesų, įskaitant gebėjimą reaguoti į fiziologinius energijos (kalorijų) suvartojimo ir poreikio signalus ir gebėjimą duoti signalą tiems, kurie kontroliuoja valgymo laiką. Atsakingas maitinimas padeda suformuoti tinkamus vaiko valgymo įpročius, sumažina nutukimo riziką vėlesniame amžiuje, padeda kūdikiui išmokti valgyti pačiam, valgymo laikotarpiai būna ramesni, kuria stipresnį ryšį tarp vaiko ir juo besirūpinančio asmens.

Vaiko maitinimo metu aplink turėtų būti kuo mažiau dėmesį blaškančių veiksnių (žaidimų, ekranų, kiti žaidžiančių vaikų ir pan.). Maitinimo metu tėvai turėtų būti šilti, rūpestingi ir patys nesiblaškyti.

Tėvams svarbu atpažinti kūdikio rodomus alkio ir sotumo jausmus, kurie taip pat kinta kūdikiui augant.

Kai žindomas ar maitinamas pieno mišiniu vaikutis yra alkanas, jis gali:

• kišti kumštukus ar pirštus į burnytę;
• pasukti galvytę į tą pusę, kurioje kas nors liečia veiduką, ir išsižioji;
• skleisti čepsėjimo, čiulpimo garsus, judinti lūpas;
• sugniaužti pirštukus ar kumštukus virš pilvuko ar krūtinės;
• sulenkti rankas ir kojas.

Verksmas, kai yra alkanas, yra specifinis ir dažniausiai jau vėlyvas ženklas. Dažniausiai iki tol vaikutis jau parodo kitus alkio ženklus.

Kai žindomas vaikutis yra sotus, jis gali:

• dažnai pradėti ir nustoti valgyti;
• dažnai paleisti krūtį ar buteliuką;
• išspjauti arba ignoruoti vėl duodamą krūtį arba buteliuką;
• pradėti blaškytis;
• užčiaupti burnytę arba nusukti galvytę, kai pasiūloma krūtis ar buteliukas.

Kai kūdikis pradedamas primaitinti, alkį parodo tokie veiksmai:

• pasuka galvą, pasilenkia į priekį ir išsižioja, kai šaukštelis su maistu artėja prie burnytės;
• susijaudina, pamatęs maistą;
• sutelkia dėmesį ir seka akimis maistą.

Kai kūdikis pasisotina:

• maistą laiko burnoje arba išspjauna, nustumia šaukštelį;
• pradeda blaškytis, domėtis kitomis veiklomis;
• pasiūlius maisto neišsižioja;
• nusuka galvytę nuo maisto;
• pradeda žaisti su maistu.

Požiūris į maistą

Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.

Dažnai užduodami klausimai apie primaitinimą

Ar ankstyvas primaitinimas kitu maistu skatina ankstyvą nujunkymą?

Mokslininkai sako, kad būdinga, jog dauguma kūdikių pradedami primaitinti mėnesiu anksčiau, nei tuo metu rekomenduojamas laikas. Pvz., kai rekomenduojamas primaitinimas nuo 4 mėnesių, dauguma kūdikių pradedami primaitinti nuo 3 mėnesių. Įdomu, tiesa? Tenka išgirsti iš mamų, kad šeimos gydytojai neretai rekomenduoja pradėti pratinti prie kito maisto nuo 5 mėnesių, kad sulaukus 6 mėnesių jau valgytų pilnas porcijas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja PRADĖTI primaitinimą nuo 6 mėnesių, t.y. Taip pat kito maisto davimas kūdikiui dar nesulaukus 4 mėnesių susijęs su nujunkymu iki 6 mėnesių, o kito maisto davimas nesulaukus 6 mėnesių - su ankstyvesniu nujunkymu. Ankstesnis nei 6 mėnesiai primaitinimas taip pat nėra rekomenduojamas dėl alergijų prevencijos. Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad TIK vaikams su labai stipriu dermatitu galėtų būti naudinga paragauti TIK žemės riešutų penktojo mėnesio eigoje, ir tai pageudautina ne namuose, o medicinos įstaigoje, kur jam bus galima suteikti pagalbą, jeigu prireiktų.

Mokslinis straipsnis: Does early introduction of solid feeding lead to early cessation of breastfeeding?

Baby-led primaitinimo būdas.

tags: #maitinimas #krutimi #ir #primaitinimas

• Vaiko žinučių skaitymas tėvų
• Technologijos ir vaikų raida
• Nėštumo nutraukimas Lietuvoje
• Didmeninė prekyba vaikiškais pledais
• „Mažoji Karalystė“ Vilniuje