Pirmasis naujagimio maudymas yra tikrai didelis išbandymas ką tik tapus tėvais. Neretai šeimai sugrįžus namo sulaukiu skambučio su prašymu padėti pasiruošti pirmosioms kūdikio maudynėms. Iš tiesų tik sugrįžus iš ligoninės būtina išmaudyti kūdikį, nes ligoninėje buvo viena aplinka, o namuose reikia susikurti naują ir švarią pradžią. Todėl labai svarbu, kad šalia jūsų būtų pasitikintis ir visas taisykles žinantis specialistas arba tam pasiruošęs tėtis.
Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti.
Prieš kelis dešimtmečius kūdikius buvo kone primygtinai rekomenduojama maudyti kasdien. Šiais laikais griežtų su kasdiene mažų vaikų higiena susijusių taisyklių nėra, tačiau, kadangi pernelyg dažnas maudymas gali išsausinti jautrią mažylių odelę, patariama nepiktnaudžiauti ir maudyti juos 2-3 kartus per savaitę. Be to, jeigu yra poreikis, kasdien ar kas antrą dieną galima apšluostyti visą kūną drėgna kempine ar rankšluosčiu.
Pirmosios maudynės ir svarbūs pasiruošimo aspektai
Kartais kyla abejonių, kada naujagimį reikia maudyti pirmą kartą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo tai daryti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Kitas dalykas, kad ką tik pasaulį išvydusių naujagimių odelė būna padengta balkšvu dangalu, vadinamu verniksu, kuris apsaugo ją nuo amniono skysčio ir kartu padeda formuotis odai.
Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką. Patogiausia tai daryti pasiguldžius kūdikį ant rankšluosčio ar kokio nors patiesaliuko ir drėgna kempinėle ar sudrėkintu minkštu audiniu švelniais, lengvais judesiais apšluostyti pirmiausia veidą, o po to ir visą kūnelį, skiriant didžiausią dėmesį odos raukšlėms - kirkšnims, pažastims, sėdmenims, taip pat sričiai už ausų, tarpupirščiams.
Pasiruoškite aplinką t.y. Pripilkyte kūdikio vonelę vandens, įdėkite vandens termometrą ir stebėkite temperatūra. Kūdikio kūnas turi būti apsemtas vandens iki krūtinės ląstos. Valome ir sausiname visas kūno raukšles. Po maudynių esant poreikiui galime sudrėkinti odą tam skirtais aliejais. Pirmasis naujagimio maudymas turi būti ramuss ir sklandus, nes tuomet ir mažylis jausis ramiau. Svarbu tinkamai tam pasiruošti ir pasitikėti savimi, juk tai darysite labai dažnai ir tai taps Jūsų šeimos ritualu. Labai džiugu, kai tai atlieka tėčiai, o mamos laukia ir asistuoja jiems.
Pirmoji naujagimio maudynių patirtis gali būti itin svarbi, formuojant teigiamą jo požiūrį į šį procesą ateityje. Svarbu tinkamai pasiruošti maudynių erdvę ir vystymo stalą, greitai ir sklandžiai atlikti šluostymą ir rengimą, nes kūdikiams tai nepatinka. Na, o jeigu pirmą kartą maudant naujagimį lengva nebuvo ir toliau pasitikėkit savimi, nes kūdikio priežiūroje visada reikia laiko Jūsų įgūdiams.
Saugos ir higienos rekomendacijos
Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo - ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo. Kai kurie šių stalų modeliai yra komplektuojami kartu su vonele ir nesunkiai transformuojami maudymui. Galima įsigyti specialų stovą vonelei. Praverčia ir specialūs gultukai vonelei, ratai, kurie laiko galvytę, išmokus sėdėti - maudynių kėdutės. Taip pat reikalingas didelis minkštas rankšluostis, geriausia su kapišonu.
Tinkamiausia vandens temperatūra kūdikiui yra 32-37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas.
Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio. Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu. Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti. Paprasčiau tai daryti dviese - vienas laiko, kitas prausia. Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų. Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas.
Svarbu! Niekada nepalikite kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės.
Specialios higienos priemonės ir odos priežiūra
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai paskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų. Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą.
Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų.
Kada kūdikis bijo maudynių?
Maudymasis daugeliui kūdikių yra ne tik kasdienės higienos dalis, bet ir smagus užsiėmimas, keliantis malonias emocijas. Todėl, jei mažylis jaučiasi gerai, neverkia, nėra irzlus, matote, kad taškytis vandenyje jam smagu, nuprausę leiskite dar bent keletą minučių pažaisti su mėgstamais maudymosi žaisliukais. Vis dėl to bendras maudymosi laikas neturėtų viršyti 15-20 minučių, kad pernelyg neišsausėtų oda. Taip pat reikia stebėti, kad per daug neatvėstų vanduo, ir vaikutis nesušaltų.
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymąsis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9-10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis.
Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad kūdikį reikia maudyti kas vieną-dvi dienas. Į vonelę galima įtiesti minkštą rankšluostį, poroloną ar įdėti specialų vonios gultuką. Be to, kūdikių odelė yra labai plona, ją sausina net ir apiprausimas vandeniu, todėl prausiklius naudokite pagal poreikį ir saikingai (pakanka vos kelių lašų). Pirmosiomis dienomis geriausia nenaudokite nieko.
Oro temperatūra: optimali oro temperatūra yra apie 24°C. Jei oras yra vėsesnis, dauguma kūdikių jaučia diskomfortą ir ištraukti iš vonelės niurzga, verkia. Vandens temperatūra: optimali vandens temperatūra kūdikiui yra 32 - 37°C (vieniems kūdikiams gali patikti vėsesnis, kitiems - kiek šiltesnis vanduo). Prieš keldami mažylį į vonelę, patikrindami vandens temperatūrą termometru, rankos riešu ar alkūne. Vandens kiekis: vieni rekomenduoja pilti ne daugiau kaip 10 cm ir jį reguliariai apipilti šiltu vandeniu, taip neleidžiant kūdikiui sušalti. Kiti rekomenduoja pilti vandens tiek, kad jis siektų kūdikio petukus (apsemtas vandens, kūdikis nešąlą).
Viena ranka atsargiai, bet tvirtai laikydami kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą įkelkite mažylį į vonelę (pirmiausia į vandenį panardinkite pėdutes). Visą laiką viena ranka prilaikykite mažylį, o kita prauskite. Prilaikydami už pilvuko, palenkite kūdikį į priekį ir apipraskite nugarėlę. Prausdami ypatingą dėmesį skirkite raukšlėms apie rankutes, kaklą, kojytes, nepamirškite tarpupirščių. Baigdami prausti kūnelį, perliekite mažylį švariu vandeniu ir susukite į minkštą rankšluostį. Plaukučius šampūnu plaukite tik jei jie atrodo purvini, sulipę.
Verkimu kūdikis pasako, kad kažkas jam nepatinka ar sukelia diskomfortą. „Vos mažasis pirštelis paliečia vandenį, dukrytė ima klykti nesavu balsu. Jau ir aš pati pradedu bijoti jos maudynių“, - pasiguodė viena mūsų skaitytoja. Ar tikrai baisus vanduo? Konsultuoja šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė Naujagimių ir kūdikių priežiūros specialistai yra pastebėję, kad tarp ankstesnių kartų kūdikių maudynių baimė buvo išties dažna. Ji siejama su sena tradicija naujagimį numaudyti iškart po gimimo. Maudynėms būdavo ruošiamasi iš anksto, juk sunku nuspėti, kada gims vaikutis, tad nieko keista, kad, jam gimus, vanduo vonelėje jau būdavo pravėsęs. Dažnai pirmosios maudynės nebūdavo malonios ir net išgąsdindavo naujagimį. Kūnas turi atmintį, tad, pajutęs, kad mama ruošia vonelę ir netrukus bus merkiamas į vandenį, kūdikis prisimena nemalonią patirtį ir verkdamas ar spardydamasis dar ilgai gali siekti jos išvengti.
Dabar naujagimis pirmiausia padedamas mamai ant krūtinės, o tada apšluostomas. Niekas nepuola jo merkti į vandenį. Paprastai pirmosios maudynės vaikučio laukia jau namuose - vadinasi, trečią-ketvirtą jo gyvenimo parą. Kad pirmosios maudynės žmogučio neišgąsdintų, svarbu paisyti rekomendacijų - pasirūpinti tinkama patalpos ir vandens temperatūra, po ranka susidėti reikiamas priemones, trumpai tariant, reikia stengtis sukurti kuo jaukesnę ir ramesnę aplinką. Dažnai naujagimis išsigąsta ne vandens, o erdvės, todėl rekomenduojama jį į vandenį merkti suvystytą į švarų vystyklą. Šiltas vandenukas ir prie kūnelio priglaustos rankytės, suglaustos kojytės primena jam saugų gyvenimą mamos pilvelyje, ramina. Pirmiausia atsargiai įmerkite pėdutes, kojeles, užpakaliuką, pilvelį, nugarytę, tada vandenyje vystyklą lėtai ir švelniai nuvyniokite bei prauskite mažylį.
Įsčių saugumą bei jaukumą sukuria ir specialus maudynių kubiliukas, kuriame naujagimis maudomas vertikalia padėtimi, jo kojytės ir rankytės priglunda prie kūnelio, o šį iki petukų apsemia šiltas vanduo. Kad būtų saugiau, mamos neretai į vonelę pila per mažai vandens - tiek, kad vos užtenka užpakaliukui įmerkti, o prausia mažylį vandenį ant jo pildamos puoduku. Patarčiau pačioms išmėginti tokias „maudynes“ - įsėdus į vonią lyg į balą, pilti ant savęs vandenį. Tačiau nebūtinai naujagimiai verkia išsigandę. Yra vaikų, kurie į viską reaguoja dirgliai ir neramiai.
Bailiukams - „sausos“ maudynės? Dažniausiai mama žino ar bent nujaučia, ko išsigando vaikutis: užtenka vieno karto, kai vanduo buvo šiek tiek per karštas jautriai odelei ar, besisukant ko nors paimti, mažylis slystelėjo nuo rankos, ir mama, ir kūdikis tai ilgai atsimins. Tačiau reta mama žino, kaip elgtis, jei kaskart, nešant kūdikį į vonią, prasideda pragaras: gal kurį laiką išvis nemaudyti, o gal, priešingai - maudyti kasdien, tikintis, kad nemalonius potyrius nustelbs malonūs? Rekomenduočiau pakeisti maudynių rutiną, galbūt kelias dienas išties nemaudyti, jei maudydavote vakare - pamėginkite maudyti ryte, jei maudėte visada viena - pasikvieskite į pagalbą vyrą ar mamą, nes kūdikiai ima bijoti ne tik maudynių, bet ir ruošimosi joms - iš tam tikrų ženklų, garsų jie jau nuspėja, kas laukia. Yra kūdikių, kurie nemėgsta vonelių ar vonių, bet leidžiasi maudomi po dušu. Vandens garsas ir švelnus masažas juos ramina. Pagaliau - prileiskite vonią vandens ir pati lipkite į ją su naujagimiu ant rankų, jausdamas mamą, mažiukas bus ramesnis, bus lengviau pratinti prie vandenuko. Prieš tai, žinoma, būtinai palįskite po dušu.
Gal bailiukams užtektų „sausų“ maudynių? Joms nereikia vonelės, tik dviejų nedidelių dubenėlių su vandeniu (vienas skirtas kūdikiui nuplauti, kitas - vaikiškam muilui nuskalauti) ir natūralaus plaušo kempinėlės? Kūdikis guldomas ant rankšluosčio ir vandenyje sudrėkinta kempinėle pradedamas „maudyti“ nuo delniukų, paskui nuplaunamos ausytės, kakliuko raukšlės ir t. t. Nuvalytos vietos iškart nusausinamos rankšluosčiu, nes drėgna odelė garuoja ir labai greitai vėsta. Tačiau tokia procedūra maudynių vonelėje nepakeičia. Įsivaizduokite, kas būtų, jei suaugęs žmogus savaitę nesimaudytų, tik drėgnais rankšluosčiais apsišluostytų? Kūdikis, nors mažas ir kol neropoja, labai nesusipurvina, tačiau pamėginkite visą dieną neplauti jo užpakaliuko: net jei sauskelnes keisite dažnai, jei užpakaliuko nesupurvintų nei šlapimas, nei „kakutis“, vakare vis tiek sklistų kvapas. Pirmiausia patarčiau išbandyti kitus draugystės su vandenuku būdus ir jei niekas negelbsti, kurį laiką, žinoma, gali tekti gelbėtis apšluostymais.
Kūdikio maudymas
Malonios maudynės: 13 rekomendacijų
- Kūdikį geriausia maudyti tarp maitinimų, t. y. ne iškart po valgio, nes gali atpylinėti, tačiau ir ne praalkusį, nes bus tikrai sunku tikėtis malonumo.
- Daugumą kūdikių maudynės nuramina, atpalaiduoja, nuteikia miegui - juos ir reikėtų maudyti antroje dienos pusėje, vakarop. Tačiau jei maudynės vaikutį išblaško, aktyvina, joms reikėtų parinkti tinkamą laiką pirmoje dienos pusėje.
- Pirmosioms maudynėms tinkamiausias kūno temperatūros vanduo, t. y. apie 37,5 laipsnio. Temperatūrą matuokite specialiu vandens termometru. Yra kūdikių, kuriems patinka šiek tiek šiltesnis vanduo. Vandens temperatūra gali svyruoti nuo neutralios iki maksimalios, maždaug 41 laipsnio - tiek pakyla kūno temperatūra, kai karščiuojame, tad odelės toks karštis tikrai nenudegins.
- Svarbi ne tik vandens, bet ir vonios kambario temperatūra. Geriausia - apie 23-25 laipsnius.
- Gręžinio, vandentiekio vandens naujagimio ir kūdikio maudynėms virinti nereikia. Šulinio vanduo turi būti virinamas, kol užgyja bambutės žaizda. Vandens į vonelę reikia pilti tiek, kad beveik apsemtų kūdikio petukus - taip jam bus šilta ir jauku. Pilti vandenuką ant kūdikėlio galima delnu, puodeliu, varvinant kempinėle ar naudojant dušą.
- Naujagimius, kūdikius geriausia maudyti vaikiškose vonelėse arba specialiuose kubiliukuose, mat mažesnėje erdvėje vaikas jaučiasi saugiau. Kūdikį gali išgąsdinti ne tik vonelės dydis, gylis, bet ir šaltos sienelės. Todėl prieš maudynes perplaukite vonelę šiltu vandeniu. Jei jaučiate, kad kūdikis nesijaučia saugus, būdamas jums ant rankų, arba jį visada maudote viena, pamėginkite pasinaudoti specialiais gultukais. Tačiau kurioms mamoms (ir kūdikiams) šie pagalbininkai (kaip, beje, ir žaislų pilna vonelė) labiau trukdo, nei padeda.
- Žolelių nuovirai vonelėje nebūtini, jei odelė labai alergiška, galima įpilti ramunėlių nuoviro, jei linkusi sausėti - specialių natūralių vonios aliejukų.
- Į vonelę kūdikį kelkite viena ranka prilaikydama galvytę, o kitą pakišusi po užpakaliuku. Vandenyje kūdikį patogiausia laikyti ant kairės rankos (galvytė ir petukai - ant mamos rankos, prilaikome per pažastį), o dešine prausti. Į vandenuką mažiuką kiškite iš lėto, pirmiausia kojytes, paskui užpakaliuką ir t. t. Pirmiausia nuprausiame petukus, leidžiamės pilvuko link, nugarytę, užpakaliuką, kojytes ir tik pačioje pabaigoje sušlapiname galvytę. Kūdikiai ir vaikai nemėgsta trinkti galvos, tad, pradėjusi maudynes nuo jos, viską tik sugadinsite. Be to, šlapia galvytė greitai vėsta, kūdikiui gali būti šalta.
- Vaikišką akių negraužiantį šampūną ar muilą galvytei trinkti pakanka naudoti kartą ar du per savaitę. Stenkitės neužpilti vandens ant veiduko (tai viena dažnesnių kūdikių išgąsčio priežasčių), nebent tėvai siekia mokyti kūdikį nardyti. Jei vaikutis turi pleiskanų luobelę, vadinamąją lopšio kepurę, dėl to dažniau galvos trinkti nereikia, užtenka kaip ir maudynių - kas antrą ar trečią dieną. Ištrinkus galvytę, luobelę patepkite natūraliu aliejuku ir atsargiai „iššukuokite“.
- Naujagimį užtenka maudyti 5-7 min., jei verkia - 2-3 min. Po mėnesio malonumą galima ilginti švelniai, lėtai paplukdant. Svarbu stebėti, ar nepravėso vanduo, ar kūdikiui nešalta.
- Pasirūpinkite, kad išsimaudžiusiam kūdikiui taip pat būtų jauku ir šilta. Iš anksto pašildykite (užmetusi vonioje ant gyvatuko) minkštą, drėgmę gerai sugeriantį rankšluostį, ištrauktą iš vandens kūdikį į jį suvyniokite, apgaubkite ir galvytę (tik neuždenkite akyčių!), tada švelniais spaudžiamaisiais judesiais apšluostykite. Neskubėkite išmaudyto mažylio nešti į kitą, vėsesnį, kambarį, leiskite jam šiltai atvėsti.
- Vatos tamponėliu išsausinkite ausies kaušelius, paausius, rankšluosčio krašteliu - raukšleles ir kuriam laikui uždėkite ploną kepurytę.
- Prieš kūdikio maudynes pirmiausia nusiraminkite patys. Jei labai neramu, kol įgusite ir įsidrąsinsite, pasikvieskite į pagalbą mamą, seserį ar naujagimių priežiūros specialistą.
Mamos baimės ir mitai apie maudymą
Mamos bijo maudyti naujagimį, kol nenukritusi virkštelė, nesugijusi bambutės žaizda. Nežinia, iš kur sklinda gandų, kad maudant virkštelė ilgiau nenukris, nes vandenyje išbrinksta ir lėčiau džiūsta.
Naujagimį maudyti galima ir reikia tiek dar nenukritus, tiek jau nukritus virkštelei, esant bambutės žaizdai ir jai sugijus. Bambutė gyja iki trijų savaičių, tad jei visą tą laiką naujagimis nebus maudomas, o tik, pavyzdžiui, apšluostomas, gali pablogėti odos būklė, atsirasti bėrimų, užkratas gali patekti ir į bambutės žaizdą. Naujagimiui reikia švaros. Tačiau neturi būti sterilu - įrodyta, kad, pavyzdžiui, virkštelė, valoma spiritu, ilgiau džiūsta.
Išmaudžius naujagimį, bambutės žiedą reikėtų nusausinti vatos tamponėliu, jei yra apnašėlių - jas išvalyti virintame vandenyje sudrėkintu vatos tamponėliu. Spirito gali prireikti nebent labai nehigieniškomis gyvenimo sąlygomis.
