Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jis gauna pakankamai žinių. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai teigia, jog norint turėti sveiką organizmą ir ateityje turėti mažiau problemų, kurias gali sukelti netinkama mityba, taisyklingus mitybos įpročius svarbu ugdyti vaikystėje.
Mitybos specialistai pabrėžia, jog reikia valgyti reguliariai - nemažiau kaip tris kartus per dieną tuo pačiu laiku, rinktis maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Šie principai yra pagrindiniai ir apie juos būtina mokyti jau vaikystėje, kadangi šiuo laikotarpiu ir formuojasi pagrindiniai žmogaus įgūdžiai ir įpročiai. Svarbiausia ir tai, jog racionali mityba yra labai svarbi augančiam ir besivystančiam organizmui.
ES parama vaikų mitybos ugdymui
2024/25 mokslo metams vaisių ir daržovių, taip pat geriamojo pieno ir pieno produktų dalijimui vaikams ES šalių narių ugdymo įstaigose skirta apie 221 mln. eurų. Remiantis naujausiais turimais duomenimis, programa pasinaudojo apie 18 milijonų vaikų, lankančių apie 139 000 švietimo įstaigų visose 27 valstybėse narėse. Tai įstaigos yra nuo vaikų darželių iki vidurinių mokyklų.
Vis daugiau vaikų, dalyvaujančių ES mokykloms skirtoje programoje, naudojasi įvairesne produktų pasiūla. Pagal šią programą buvo išdalinta daugiau kaip 60 000 tonų šviežių vaisių ir daržovių (2,7 proc. ekologiškų) ir 100 milijonų litrų geriamojo pieno. ES šalys taip pat skyrė beveik 130 milijonų eurų iš nacionalinių fondų, papildydamos ES priemonę ir sustiprindamos jos poveikį.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. dvi ankstesnės programos buvo sujungtos į vieną iniciatyvą - ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programą. ES šalys, nusprendusios prisijungti prie programos, turi sukurti šešerius metus trunkančią strategiją.
Edukacinės veiklos ir jų tikslai
Sveikų produktų platinimą taip pat lydi įvairios edukacinės veiklos, tokios kaip degustacijos, maisto gaminimo dirbtuvės ir mokyklų sodų steigimas. Šiomis veiklomis siekiama suteikti vaikams žinių apie sveikos mitybos įpročius, poveikį visuomenės sveikatai, tvarią maisto gamybą ir kovą su maisto švaistymu. Todėl vaikai nori, kad mokykloje išmoktos taisyklės būtų taikomos ir namuose.
Teisinė bazė ir rekomendacijos Lietuvoje
Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Nustatyta, kad vaikai turi gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų ir kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje).
Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros. Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos.
Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.
Tėvų požiūris į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą
Tyrimo tikslas: išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Tyrime dalyvavo 60 respondentų: populiaciją sudarė tėvai, kurie augina 3 - 6 metų ikimokyklinio amžiaus vaikus, lankančius ikimokyklinio ugdymo įstaigą, taip pat besigydantys ligoninėje. Tyrimo metodai: anketinė apklausa, anketą sudarė 23 klausimai: socialiniai - demografiniai klausimai, šeimos mitybos įpročių vertinimas, maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vertinimas, maisto produktų priedų vertinimas, sveikatos mokymo reikšmės vertinimas. Tyrimas atliktas anoniminės anketinės apklausos būdu, kurio tikslas išanalizuoti tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą. Apklausai naudotas instrumentas - klausimynas. Imtį sudarė 60 tėvų, kurie augina ikimokyklinio amžiaus vaikus.
Tyrimo metu nustatyta, kad tėvų mitybos samprata iš dalies yra teisinga, tėvai žino sveikos mitybos principus, ką reiškia sveikos mitybos piramidė, tačiau jais šeimoje vadovaujasi ne visi. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Konferencija "Sveika mityba mokyklose"
2011-11-17 10:00 įvyko renginys: Tarptautinė konferencija "Sveika mityba mokyklose. Misija įmanoma". Konferencija vyko Vilniuje, viešbutyje "Best Western Hotel Vilnius" adresu Konstitucijos pr. 14. Konferencijoje pranešimus skaitė Šiaurės šalių ir Lietuvos institucijų, atsakingų už vaikų mitybą švietimo įstaigose, ekspertai. Taip pat savivaldybių, maisto tiekimo įmonių, visuomenės sveikatos centrų, ikimokyklinio ugdymo ir mokyklų administracijų, tėvų organizacijų atstovai, dietologai. Konferencijoje buvo pristatyti sveikos mitybos Lietuvos mokykloms projekto "Sveikesnio pasirinkimo link", vykdyto š.m. spalio 17-20 dienomis Šiaulių Gegužių progimnazijoje, rezultatai ir patirtis. Konferencija yra sudėtinė minėtojo projekto dalis.
Informaciją parengė mitybos specialistė Živilė Skuodienė.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #mitybos #ugdymas #proc
