Vaikų neurologų darbas yra itin svarbus, nes jie padeda palaikyti tinkamą vaiko psichikos ir protinės veiklos vystymąsi, tiria ir gydo centrinės bei periferinės nervų sistemos sutrikimus vaikams ir paaugliams iki 18 metų amžiaus. Paprastai su nervų sistema turintis problemų vaikas gali patirti galvos skausmus, nerimą, prastai miegoti, turėti simptominių traukulių ar epilepsiją, nugaros skausmus, sutrikusią bendrą vaiko raidą. Rimtesni nervų sistemos veiklos sutrikimai pasireiškia epilepsija, cerebriniu paralyžiumi, migrena, nemiga, taip pat įvairiomis kitomis nervinėmis ligomis, kurios gali būti ir įgimtos.
Kaip atpažinti neurologines problemas?
Nors atrodytų, kad neurologinės ligos yra retos ir sudėtingos, kai kurie simptomai gali pasireikšti ankstyvame amžiuje ir tėvams turėtų kelti susirūpinimą. Vienas iš tokių požymių yra galvos skausmas. Nors kartais vaikams skauda galvą, nuolatiniai ar stiprūs galvos skausmai, trukdantys kasdieninei veiklai, gali rodyti neurologinę problemą. Jei vaiko galvos skausmus lydi vėmimas, regos sutrikimai ar elgesio pokyčiai, patartina pasikonsultuoti su vaikų neurologu.
Kiti svarbūs požymiai, rodantys, kad vaikui gali prireikti neurologo pagalbos, yra:
- Priepuoliai: Tai staigios, nenormalios elektros iškrovos smegenyse, kurios gali pasireikšti traukuliais, sąmonės pakitimu ar pasikartojančiais judesiais. Jei jūsų vaikas patiria traukulius, ypač jei jie užsitęsia arba kartojasi, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Uždelsto vystymosi etapai: Kalbos ir motoriniai įgūdžiai gali rodyti neurologines problemas. Jei vaiko pažanga gerokai atsilieka nuo savo bendraamžių, pasikonsultavus su vaikų neurologu, galima nustatyti, ar neurologinė būklė prisideda prie šių vėlavimų.
- Nevalingi judesiai ar tikai: Dėl neįprastų judesių, tikų ar drebėjimo, kurie išlieka laikui bėgant, gali tekti įvertinti vaikų neurologą. Tokie simptomai kaip Tourette sindromas, esminis tremoras ar judėjimo sutrikimai gali būti atsakingi už šiuos simptomus.
- Staigūs ar sunkūs elgesio, nuotaikos ar pažinimo funkcijų pokyčiai: Kartais gali būti susiję su neurologinėmis problemomis. Tokios sąlygos kaip ADHD (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas), autizmo spektro sutrikimai ar net psichologiniai veiksniai gali turėti įtakos vaiko elgesiui.
- Neurologiniai apsigimimai: Vaikams, gimusiems su neurologiniais apsigimimais arba tokiomis sąlygomis kaip cerebrinis paralyžius, spina bifida ar nervinio vamzdelio defektai, gali prireikti nuolatinės specializuotos vaikų neurologo priežiūros.
- Lėtinis vaikų skausmas: Ypač nepaaiškinamas dėl traumos ar ligos, gali būti susijęs su nervų ar neurologinėmis problemomis.
Kas yra tikai ir kada jie kelia susirūpinimą?
Tikai - tai papildomi, dažniausiai nevalingi judesiai ir garsai, kuriuos gali ištransliuoti vaikas bet kuriame amžiuje, dažniausiai ankstyvoje vaikystėje. Juos tikrai lengva atpažinti, nes tai būna motoriniai, garsiniai arba mišrūs. Tikai gali pasireikšti trumpą laiką, tačiau kai kurie tampa lėtiniais. Kai tikas tęsiasi ilgą laiką ir vertinamas kaip lėtinis, jis tam tikrais atvejais gali būti apibrėžiamas kaip Tourette sindromas.
Pasak vaikų neurologės dr. R. Praninskienės, labai svarbu tėvams atkreipti dėmesį į pirmuosius simptomus ir tikus. "Reikia pastebėti, kada tikas prasidėjo - ar ankstyvoje vaikystėje, ar vėliau, jau paauglystėje. Jei vaikystėje, tai tikrai dažniausiai jie būna trumpalaikiai ir savaime praeinantys, labai nepakeičiantys vaiko gyvenimo ir socializacijos. Tėvai dėl jo dažniausiai nesijaudina. Jei tikas kartojasi, vaikas jautresnis (ypač, jei turi lydinčių neurologinių sveikatos sutrikimų - ADHD ar autizmo spektro), jis labiau reaguoja į išorinius dirgiklius. Dėl to tikas gali pereiti į lėtinę eigą," - pasakojo vaikų neurologė.
Visgi labiausiai dėmesį reikėtų atkreipti, jei tikas vaikui atsiranda paauglystėje, nes tai gali būti net keleto neurologinių ligų simptomas. Tarp jų - ir genetinės ligos, pvz., Huntingtono chorėja, kurios simptomai kartais gali „imituoti“ tiką. "Todėl svarbi tiko istorija - nuo kada ji prasidėjo. Todėl aš rekomenduočiau pasirodyti specialistams net jei tiko eiga nėra ryški - kartais paūmėja, kartais nebūna tiko. Manoma, kad jei tikas tęsiasi ilgiau nei metus, verta pasikonsultuoti. Tikrai nereti atvejai, kai 5-7 metų vaikui diagnozuojamas tikas, pasireiškiantis akių judesiais, o po kelerių metų, kai įvyksta didesnis priepuolis, nustatoma epilepsija. Ir suprantama, kad anksčiau vaikui buvo ne tikas, bet absansus tipo epilepsijos priepuoliai," - naudinga informacija vaiko tėvams ar globėjams pasidalino Santaros klinikų medikė, patarusi pirmiausia pasitarti su vaiką gydančiu šeimos gydytoju ar vaikų ligų gydytoju, kuris vaiką stebi ir žino jo sveikatos būklę.
Dažniausios klaidos: ko nedaryti, pasireiškus tikui?
Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėjos J. Radzevičienės teigimu, matydami vaiko tiką suaugusieji (tėvai, pedagogai) kartais nesąmoningai ar sąmoningai nori kontroliuoti vaiko elgesį. „Jeigu vaikas viešojoje erdvėje pradeda tampytis, lyg maivytis, tėvai kartais sako: „Nedaryk taip!“, „Baik!“. Ir iš tiesų, nors tikas yra nevalingi judesiai, kartais truputį vaikas gali juos valdyti. Tik tiek, kad kontrolė sukelia įtampą ir net skausmingą. Todėl net ir tam tikrą laiką tikus suvaldantis vaikas vėliau gali to nebegalėti padaryti - tikas niekur nedings“, - atkreipė dėmesį vaikų psichiatrė, pridūrusi, jog nereti atvejai, kai vaikas tam tikroje aplinkoje (pvz., mokykloje) geba išbūti be tikų, bet grįžęs namo juos vėl patiria - neretai dar stipresnius ir ilgiau trunkančius.
Kalbėdama apie tai, ko nereikėtų daryti vaikui patiriant tiką, gydytoja sakė, jog svarbiausia - nebarti, negėdinti: „Kuo daugiau tikui skirsite dėmesio, tuo daugiau įtampos vaikas patirs ir tikai bus ryškesni.“ Tėvams ji patarė stebėti vaiką ir, jei tiko metu judesiai nėra skausmingi ir trukdantys, nieko nedaryti. „Jei nepraeina savaime, tęsiasi, atsiranda nauji judesiai, tuomet verta kreiptis į specialistus ir pasiaiškinti, kas tai yra“, - kalbėjo vaikų psichiatrė. Ji ragino suaugusius normalizuoti tikus: „10-20 proc. vaikų kažkuriuo savo amžiaus periodu turi tikus.“
Kaip tikas diagnozuojamas?
Nerimaujant dėl tiko, kaip jau minėta, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą. Tačiau svarbu atlikti ir namų darbus. Pasak dr. R. Praninskienės, verta pasidaryti „namų video“, kuriame būtų užfiksuotas vaikas tiko metu. „Tikai dažniausiai pasireiškia namų aplinkoje, nes vaikas ten atsipalaiduoja. Paprastai tiką galima pamatyti, kai vaikas žiūri filmukus, piešia ir panašiai. Mūsų patirtis rodo, kad labai tipiška situacija - tikas pasirodo, kai vaikas žiūri filmukus“, - sakė vaikų neurologė.
Pasak gydytojos, jeigu auginate jautrų vaiką, reaguojantį aplinkos pasikeitimą, garsus, mokyklos lankymą, verta atkreipti dėmesį ir į nerimastingumą. „Labai dažnai tikas prasideda nuo nerimo. O susikaupęs nerimas išprovokuoja tuos papildomus judesius ir garsus“, - sakė Vaikų neurologijos skyriaus vedėja. Diagnozė nustatoma įvertinus minėtą „namų vaizdelį“, apžiūrėjus vaiką, o esant akių judesių tikui atliekamas encefalografijos tyrimas. „Papildomų tyrimų nereikia, nes, jeigu tai tikrai tikas, gydytojai mato. O gąsdinti vaiką ir daryti invazinius ir kitus tyrimus nebūtina. Išskyrus atvejus, kai ankstyvoje vaikystėje nė vieno tiko epizodo neturėjęs paauglys dabar kreipiasi dėl jų“, - paaiškino gydytoja vaikų neurologė.
Tiesa, visiems vaikams rekomenduojamas psichologinis ištyrimas dėl tiką lydinčių būklių, pvz., autizmo spektro, nerimo sutrikimas ir dėmesio bei hiperaktyvumo sindromas. Pasak vaikų psichiatrės J. Radzevičienės, daugiau nei pusę vaikams diagnozuojamų tikų atvejų lydi kita patologija. Dažnai - psichiatrinė patologija. „Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas turbūt yra dažniausiai pasitaikantis prie tikų, taip pat obsesinis kompulsinis sutrikimas. Kartais sunku juos diferencijuoti, ypač mažesniems vaikams. Taip pat dažni - nerimo sutrikimai. Daugiau nei trečdaliui vaikų kartu su tiku pasireiškia nerimo sutrikimas. Pasitaiko depresija, taip pat - elgesio sutrikimai. Kai kurie tyrimai nurodo, kad net trečdalis tokių atvejų pasireiškia kartu su tiku“, - kalbėjo vaikų psichiatrė.
Kaip tikas gydomas?
Diagnozavus tiką gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Tačiau ne visais atvejais. Pasak vaikų neurologės R. Praninskienės, jeigu tikas yra savaime praeinantis, ūmiai prasidėjęs, trumpalaikis, vaistai neskiriami. „Jeigu yra lydinčių sutrikimų, tokių kaip obsesinis kompulsinis, nerimo sutrikimai, gydymas gali būti kompleksinis. Be abejo, yra kognityvinė elgesio terapija. Analizuojama vaiko emocinė būsena, išorinio elgesio faktorių įtaka tiko paūmėjimams, pvz. susirgimai, aplinka namuose ir mokykloje (dažnai tai būna patyčios)“, - kalbėjo medikė ir pateikė pavyzdį: „Jeigu vaikas turi dėmesio ir aktyvumo sutrikimą, jis iš aplinkos gauna daug negatyvių emocijų. Jį bara mokytojai, juo nepatenkinti tėvai, o vaikui kyla vidinis nerimas, nes jis nuvilia visus. Tas ilgalaikis nerimas gali provokuoti tiką, kuriuo vaikas raminasi. Todėl gydymas turės būti kompleksinis, kelių specialistų ir šeimos komandinis darbas. Pvz., vaiko dienotvarkės sutvarkymas (kad viskas būtų aišku ir nekeltų vaikui nerimo), jis būtų užimtas ir neužsifiksuotų tuose papildomuose judesiuose ar garsuose.“ Anot jos, dažnai gydymas apima paprastus rutininius dalykus - juos tenka koreguoti. Kaip, pavyzdžiui, miego trukmę. „Tai yra didžiulė problema. Vasarą vaikai „išėję iš ritmo“: eina 2 val. miegoti, o keliasi dieną. Bet tai bus stresas rudenį. Kai vaikai pradeda pirktis sąsiuvinius ir ruoštis mokyklai, poliklinikoje iškart pastebime daugiau kreipimųsi dėl tikų paūmėjimų“, - sakė medikė.
Vaikų ligos, sindromai ir neuroįvairovė: svarbu atskirti
Vaikų liga - tai sveikatos būklė su konkrečia priežastimi, pagedžiui, virusu ar bakterija. Sindromas - tai simptomų ir požymių rinkinys, kuris pasirodo kartu ir dažniausiai turi bendrą priežastį, pagedžiui, genetinį pokytį. Neuroįvairovė - visai kita kategorija. Neuroįvairovė nėra liga ir nereikalauja gydymo. Nors sindromas ir neuroįvairovė kartais turi panašių simptomų, jų esmė visai kitokia.
Dažniausios vaikų ligos paprastai skirstomos į tris grupes: infekcines, lėtines ir įgimtas. Vėjaraupiai, gripas ir rotavirusinė infekcija - trys dažniausios infekcinės ligos, su kuriomis susiduria vaikai. Lėtinės ligos, tokios kaip 1 tipo cukrinis diabetas, dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Įgimtos ligos, pagedžiui, širdies ydos, nustatomos dar gimimo metu arba pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Abi grupės gali paveikti vaiko kasdienę energiją, mokymosi susikaupimą ir galimybę dalyvauti sporto veiklose.
Sindromas medicinoje reiškia požymių ir simptomų grupę, kuri pasirodo kartu ir dažniausiai turi bendrą priežastį. Diagnozę nustato specialistų komanda: pediatras, psichologas, kalbos terapeutas. Sindromo gydymas dažniausiai yra paramos pobūdžio. Kuo anksčiau pradedama pagalba, tuo geresnė vaiko raidos prognozė.
Neuroįvairovė - tai sąvoka, apimanti natūralius smegenų veikimo skirtumus. Ji nėra liga ar sutrikimas. Į neuroįvairovės spektrą patenka autizmas, DSHS, disleksija ir kitos būsenos. Kiekviena jų atspindi unikalią smegenų sandarą. Neuroįvairūs vaikai dažnai turi išskirtinių stiprybių. Vaikai su DSHS dažnai būna ypač kūrybiški, energingi ir puikiai sprendžia problemas netipinėse situacijose. Šios savybės yra vertingos technologijose, mene, inžinerijoje ir moksle.
Retos ligos vaikų neurologijoje
Vaikų neurologijoje nemažai pacientų serga retomis ligomis, kurios dažniausiai yra genetinės ir pažeidžia nervų sistemą. Nustatant tokias diagnozes, gydytojai neurologai glaudžiai bendradarbiauja su gydytojais genetikais. Tačiau svarbu atsiminti, kad raidos sutrikimai nebūtinai signalizuoja apie retą ligą. Kaip teigia viena vaikų neurologė, "vaikas lenktyniauja tik su savimi, tą visuomet mėgstu pasakyti tėvams. Ne su lentelėmis. Jei vaikas kiekvieną savaitę vis save pranoksta, kažko naujo išmoksta, tai ir yra pagrindinis dalykas - tėvai turi matyti pažangą ir tai įvertinti".
Kai kuriais atvejais, net ir specialistams vieno vaiko apsilankymo neužtenka nustatyti diagnozei. Kartais tenka prašyti tėvus su vaiku sugrįžti po kurio laiko, kad būtų galima įvertinti pažangą. Tokiais atvejais gydoma ne tabletėmis ar operacijomis, o mankštomis. "Geriau anksčiau pradėti dirbti, lavinti ir greičiau gali pasidžiaugti rezultatais", - priduria ji.
Diagnozavus retą ligą, šeimos yra skatinamos ieškoti informacijos, domėtis. "Man atrodo, kad labai daug emocinio krūvio nuimame, kai leidžiame pacientų šeimoms aktyviai dalyvauti gydymo procese. Kai jie susipažįsta su panašiomis šeimomis kitose šalyse, tėvai gerai supranta, kad situacija visur panaši. Mūsų medicina daug gali, bet lieka ir daug neišaiškintų dalykų", - teigia neurologė.
Kaip pasiruošti vizitui pas vaikų neurologą?
Siekiant, kad vizitas pas gydytoją vaikų neurologą būtų sklandus ir efektyvus, atvykstant reikėtų pasirūpinti, kad vaikas būtų pailsėjęs ir pavalgęs - tai ypač svarbu kūdikiams ir mažamečiams vaikams. Padėti vaikui jaustis patogiau ir sumažinti stresą gali ir į vizitą kartu atsineštas mylimas žaislas. Svarbiausia, kad vizitas pas gydytoją nebūtų traktuojamas kaip bausmė - tai gali iš anksto nulemti vaiko nenorą apsilankyti pas gydytoją.
Pravartu užsirašyti, kokie atžalos simptomai kelia Jums nerimą ir kiek laiko juos pastebite. Jei vaikui paskirti vaistai, naudinga žinoti jų pavadinimus, vartojamas dozes, taip pat turėkite atliktų laboratorinių ir diagnostinių tyrimų rezultatus. Nesidrovėkite ieškoti antrosios specialisto nuomonės.
Lietuvos diagnostikos sistema vaikams
Lietuvos diagnostikos sistema vaikams veikia laipsniškai. Sudėtingesniems atvejams dirba jungtinės vertinimo komandos, kuriose gali būti psichologas, kalbos terapeutas ir specialusis pedagogas. Vaikas, turintis nustatytą sveikatos sutrikimą, turi teisę gauti individualią mokymosi pagalbą mokykloje. Norint gauti IUP, reikia specialistų išvados ir kreipimosi į mokyklos vadovybę bei pedagoginę psichologinę tarnybą.
Ką svarbiausia reikėtų žinoti apie vaikų tikus?
„Tai yra papildomi judesiai ir garsai vaikystėje, kuriuos gali ištransliuoti vaikas bet kuriame amžiuje. Dažniausiai - ankstyvojoje vaikystėje. Tai yra iš dalies nevalingi judesiai, bet vaikas juos gali suvaldyti. Atpažinti juos tikrai lengva, nes tai būna motoriniai, garsiniai arba mišrūs“, - pasakojo gydytoja vaikų neurologė dr. R. Praninskienė. Tikai gali pasireikšti trumpą laiką, tačiau kai kurie tampa lėtiniais. „Kai tikas tęsiasi ilgą laiką ir vertinamas kaip lėtinis, jis tam tikrais atvejais gali būti apibrėžiamas kaip Tureto sindromas“, - paaiškino gydytoja specialistė.
tags: #dazniausios #vaiku #neurologines #ligos
