Kiekvienas tėvas susiduria su iššūkiu, kaip sugirdyti vaistus savo kūdikiui, ypač kai mažylis atsisako juos gerti. Moksliniai tyrimai rodo, kad apytiksliai trečdalis vaikų, sergančių ūmiomis ligomis, atsisako išgerti vaistus. Dažniausiai tai lemia vaistų skonio savybės, kvapas ar tekstūra. Tačiau tėvų pasirenkamos taktikos taip pat daro lemiamą įtaką vaiko požiūriui į vaistus.
„Ypač daug dėmesio tėvams reikėtų skirti tuomet, kai mažylis kažką daro pirmą kartą. Jei pirmas kartas vaikui labai nepatinka, sunku įtikinti antrajam“, - įsitikinusi jauna mama. Ji pasakoja, kad ugdydama vyresniosios dukros įprotį valytis dantis, kaskart jai atliekant šią procedūrą, pasakodavo įdomią istoriją. Taip dantų valymas mergaitei tapo pramoga, kurios ji laukdavo.
Pasakojimus Aistė pasitelkia kaskart, prireikus atlikti ką nors svarbaus, tačiau ne visada malonaus - pavyzdžiui, girdydama vaistus. „BENU vaistinės“ organizuotose „Skanaus šaukštelio dirbtuvėse“ jos dukros kartu su mama šaukštelius dekoravo ne tik sau, bet ir draugei. „Girdant vaikams vaistus stebuklingu gali tapti ir šaukštelis, iš kurio jie geriami. Tereikia sužadinti vaiko vaizduotę - pavyzdžiui, pasakojant, jog iš stebuklingo šaukštelio išgėręs vaistų vaikas įgaus supergalių, jam nebus baisios jokios bacilos, tad pasveikti pavyks greičiau“, - patirtimi dalinasi psichologė A. Jasaitytė-Čeburiak.
Pati Aistė vaikystėje taip pat ne itin mėgdavo gerti vaistus. Stiprų neigiamą vaistų gėrimo patirtį gali sukurti ir prievartos naudojimas. Pavyzdžiui, jei vaikui siūlomi vaistai su „užsigėrimu“, tai signalizuoja, kad vaistai yra neskanūs, nepaisant gražių pasakojimų apie jų malonų skonį. Tokia situacija sukuria neigiamą asociaciją ir ateities vaistų gėrimo seansams.
Tėvų taktikos girdant vaistus
Literatūroje išskiriamos dažniausios tėvų naudojamos taktikos, siekiant sugirdyti vaistus:
- Vaistų sumaišymas su maistu ir gėrimais (pvz., ibuprofeno sirupas uogienėje).
- Pozityvus paskatinimas/apdovanojimas (kai išgeria vaistus, gali pažiūrėti filmuką).
- Įtikinėjimas ir motyvavimas („Išgerk vaistus nuo kosulio, tau bus lengviau, geriau išsimiegosi“ arba „Jei išgersi vaistus, greičiau pasveiksi, o kai pasveiksi - eisim į baseiną!“).
- Vaikų įtraukimas į gydymo procesą (leidimas patiems išlupti vaistą iš pakuotės, įsipilti stiklinę vandens ir savo tempu išgerti).
- Vaistų sugirdymas per jėgą, sulaikant rankas, kojas, kad nesipriešintų.
Norvegijoje atliktas tyrimas išskyrė tris pagrindines strategijas, kaip tėvai įsiūlo vaistus savo vaikams:
- Atviras situacijos sprendimas - vaistai vaikui duodami su jo žinia, aktyviai jį įtraukiant į šį procesą, per žaidimus, derybas ar įtikinėjimą, siekiant sušvelninti nemalonų vaistų skonį.
- Paslėptas situacijos sprendimas - vaistai vaikui duodami jam to nežinant, įmaišant į maistą, miego metu ar kai jis įsitraukęs į kokią nors kitą veiklą.
- Situacijos sprendimas per jėgą - vaikai verčiami išgerti vaistus per prievartą.
Nei viena iš šių strategijų nebuvo apibūdinama kaip neabejotinas pirmasis pasirinkimas, jos nebuvo naudojamos jokia specialia tvarka. Tėvai, kuriems nepavykdavo vaikams įsiūlyti konkrečių vaistų, keisdavo jų rūšį arba apskritai nutraukdavo gydymą.
Vaistų sugirdymas per prievartą gali atrodyti efektyvus sprendimas tą akimirką, tačiau jis veikia tėvų-vaikų ryšį, vaiko pasitikėjimą tėvais ir saugumo jausmą. Gali išsivystyti generalizacija: paragavęs vienų nemalonaus skonio vaistų, vaikas pradės bijoti visų vaistų, o galbūt ir apskritai visų medicininių procedūrų, daktarų, ligų.
Kaip įveikti vaistų baimę?
Jei vaikui labai nemalonus vaistų skonis, pirmiausia vertėtų pamėginti kitos firmos, spalvos, tekstūros ar kvapo vaistus. Jei vaistai nėra būtini, o vaikui kyla didžiulis stresas, nevertėtų tęsti gydymo jais. Geriau pamėginti alternatyvias gydymo priemones (pavyzdžiui, inhaliacijas nuo kosulio, eterinius aliejus ir pan.).
Svarbu, kaip su vaiku kalbame apie vaistus. Vaistais ar liga nereikėtų vaiko gąsdinti. Kita vertus, vaistai neturi būti tapatinami su saldainiais. Apie vaistus reiktų kalbėti pozityviai kaip apie pagalbą sergančiam. Galima papasakoti savo sukurtą istoriją apie vaiką, kuris išgėrė vaistus, pasveiko ir vėl buvo tikras stipruolis. Galima „apžaisti“ vaistų gėrimo situacijas, nupirkti vaikui gydytojo rinkinį, „girdyti vaistus“ žaisliukams, pastatyti Lego ligoninę.
Galbūt praverstų dainelė ar eilėraštis, kuriuos panaudotumėte vaistų gėrimo ritualo metu. Paieškokite animacinio filmuko ar knygelės medicininių procedūrų temomis, kurie sudomintų vaiką.
Svarbu, kad būtume jautrūs vaiko baimei, nenumotume į ją ranka. Kartais vaistus norime sugirdyti per staigiai, patys išgąsdindami vaikus.
Praktiniai patarimai
- Jei vaistų skonis nemalonus, geriau rinktis tabletės formą vietoje sirupo, kad skonis būtų mažiau juntamas.
- Jei vaistų nemaišytų mažylis neišgeria, juos geriausia sumaišyti su, tarkim, 10-15 ml saldinto vandens arba sulčių, turinčių savitą skonį, pvz., obuolių arba morkų. Sulčių skonis padeda panaikinti vaistų skonį. Prieš duodami tokį sulčių ir vaistų mišinį paragaukite, ar smarkiai nepakito skonis.
- Daugelis skystųjų vaistų, skirtų kūdikiams ir mažiems vaikams, komplektuojami su dozavimo pipete arba matavimo šaukšteliu, ant kurio pažymėtos 2,5 ml ir 5 ml padalos.
- Visus skystuosius vaistus arba namuose iš miltelių pagamintą tirpalą (sirupą, suspensiją) prieš duodami mažyliui būtinai suplakite.
- Kruopščiai klausykite gydytojo patarimo: vaistus duokite tiek parų, kiek nurodyta, ir pagerėjus mažylio būklei nenutraukite gydymo.
- Jei mažylis atsisako gerti vaistus, sugirdykite juos gudrumu ir išmone - papasakokite ką nors įdomaus, pasigardžiuokite vaistais jam matant. Pavyzdžiui, priešais pasisodinkite pliušinį meškiuką. Vaistus dozavimo šaukštelyje iš pradžių pasiūlykite žaisliukui. Imituodami, kad meškutis vaistus išgėrė, čepsėdami pasakykite: „Ak, koks šaunuolis meškutis, o dabar Jonukas ar Onutė išgers vaistukus, bus sveiki ir stiprūs.“
- Stenkitės nenaudoti jokios - nei žodinės, nei fizinės prievartos.
- Nemaišykite kelių rūšių vaistų ir nesistenkite jų sugirdyti iš karto. Vaistai gali reaguoti tarpusavyje ir sudaryti organizmui nepriimtinų medžiagų, nuo kurių mažylis gali vemti.
- Esant reikalui vaistus įmaišykite į vieną skanėsto šaukštelį, nes antrojo mažylis gali atsisakyti.
- Jei pastebėjote, kad tuojau po vaistų sugirdymo pasikeitė vaiko elgesys, atsirado niežulys, paraudo ar išbėrė odą, patino veidas - nebeduokite to vaisto, kuris sukėlė bent vieną iš paminėtų požymių.
- Jeigu kuris nors iš šeimos narių netoleruoja kokio nors vaisto, apie tai pasakykite gydytojui.
Specialūs vaikiški švirkštai su antgaliu kaip čiulptukas gali būti puiki alternatyva, jei vaikas nenori gerti vaistų iš šaukštelio. Taip pat vaistinėse galima rasti specialių čiulptukų su skylute, į kurią supylus vaistukus, kūdikiui lengva juos sugirdyti.
Atminkite, kad svarbiausia - kantrybė, jautrumas ir kūrybiškumas. Tėvų ramumas ir pasitikėjimas padeda vaikui jaustis saugiau ir lengviau priimti gydymą.
