Kazys Binkis - tai vienas originaliausių ir neramiausių XX amžiaus lietuvių poetų, rašytojas, žurnalistas ir dramaturgas, palikęs ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje. Jo kūryba, pasižyminti novatoriškumu, vitališku temperamentu ir socialine kritika, tebėra aktuali ir šiandien. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimą, kūrybą ir gyvenamąsias vietas, kurios turėjo įtakos jo kūrybai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Mokslai
Kazys Binkis gimė 1893 m. lapkričio 16 d. Gudelių kaime, netoli Papilio miestelio, Biržų apskrityje. Nuo mažumės garsėjo išdaigomis ir išradingumu, sodiečiai jį praminė vėjavaikiu. Anksti mirus tėvui, trylikametį paauglį prislėgė ūkio darbai, tačiau tai nesumažino jo troškimo lavintis, šviestis. 1908-1910 m. mokėsi Biržų keturklasėje mokykloje. 1915 m. Vilniuje baigė mokytojų kursus ir mokytojavo Papilyje.
Studijos ir Literatūrinė Veikla
1912 m. rudenį K. Binkis pirmąsyk atvyko į Vilnių, dailininko Antano Žmuidzinavičiaus ir kitų inteligentų namuose klausėsi privačiai skaitomų garsių profesorių paskaitų. 1920-1923 m. Berlyno universitete lankė literatūros ir filosofijos paskaitas, rūpinosi Švietimo ministerijos knygų spausdinimu Leipcige. Grįžęs į Lietuvą telkė jaunus menininkus, rengė jų sueigas, mokytojavo, dirbo spaudos darbą. Dalyvavo literatūrinėje veikloje „Keturių vėjų“ sąjūdyje.
Nuo 1909 m. Kazys Binkis - avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Jo kūryba atnaujino lietuvių poeziją ir pakreipė ją vakarietiško modernizmo linkme.
Kūryba ir Stilius
K. Binkis buvo beužsimezgančio lietuviško futurizmo idėjinis vadovas. Jis paskelbė poezijos rinkinius ,,Eilėraščiai“ (1920 m.) ir ,,100 pavasarių“ (1929 m.), keletą humoristinių ir satyrinių poemų ,,Tamošius Bekepuris“ (1927 m.) ir eiliuotų kūrinių vaikams. Parašė pjeses ,,Atžalynas“ (1937 m.) ir ,,Generalinė repeticijaׅ“ (1940 m.). Išvertė rusų rašytojų kūrinius į latvių, vokiečių, lenkų kalbas.
1927-1931 metų laikotarpyje Binkis, Alijošiaus slapyvardžiu, spausdino periodikoje, ypač Mūsų rytojaus žurnale, humoristinio pobūdžio eiles - dainuškas ir poemas. Nors ir pats Binkis pirmąjį rinkinį yra pavadinęs eiliuotais feljetonais, tačiau vis dėlto atrodo, kad geriausiai čia tiktų humoristinės poemos terminas, nes šie ilgesnieji kuriniai yra daugiau negu feljetonai, o kita vertus - ten ne tik satyra, bet ir humoras, o vadinant juos vien tik poemomis, ne viskas pasakoma ir net klaidinama.
Šių humoristinių poemų meninis lygis yra labai nevienodas. Mat sąmoningai skirtos lengvam, tiesiog pramoginiam, daugiausia kaimo žmonių, pasiskaitymui, jos buvo reguliariai spausdinamos periodikoje maždaug vienodo ilgio dalimis, todėl nelabai paslankiam raštui Binkiui dažnai tekdavo tiesiog galvotrūkčiais skubėti, kad suspėtų. Todėl nenuostabu, kad tos poemos dažnai padrikos kompozicijos ir apskritai skubotos. Be to, kad patenkintų pilko skaitytojo skonį, įpinta nemaža plikų, lėkštų aktualijų ir tuščių nuotykių. Tačiau, nors ir su trūkumais, kai kurios poemos (ar bent atskiros jų dalys) yra gerokai aukščiau pigios lektūros.
Svarbiausi K. Binkio kūriniai:
- Eilėraščiai (1920 m.)
- 100 pavasarių (1929 m.)
- Tamošius Bekepuris (1927 m.)
- Atžalynas (1937 m.)
- Generalinė repeticija (1940 m.)
Asmeninis Gyvenimas ir Paskutiniai Metai
1931-1938 m. su pertraukomis gyveno Balsių dvarelyje (Klovainių v. Šiaulių aps.). Po žmonos Pranutės mirties, likęs su dviem vaikais - Levute ir Gerardu - Kazys Binkis vedė Sofiją Kudrevičiūtę-Nacevičienę, kuri turėjo dvi dukreles - Ireną ir Lilijaną. „Įkūrėm kooperatyvą vaikams auginti,“ - juokavo rašytojas. Vaikus K. Binkis labai mylėjo, skaitydavo jiems savo kūrybą. Su malonumu rašė mažiesiems.
Antrojo pasaulinio karo metais Binkio namuose buvo slepiami žydai, todėl kartu su žmona jis vėliau pelnė garbingą Pasaulio teisuolių vardą. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei. Poetas mirė 1942 m. balandžio 27 d. nacių okupuotame Kaune.
Kazys Binkis paliko ryškų pėdsaką lietuvių literatūroje. Jo kūryba, pasižyminti originalumu, novatoriškumu ir socialine kritika, tebėra aktuali ir šiandien.
