Gediminas (~1275-1341) - viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų figūrų, Gediminaičių dinastijos, valdžiusios teritoriją, kurioje dabar įsikūrusios 8 valstybės, pradininkas. Apie 1275 metais gimęs, 1316-aisiais Lietuvos valdovu tapęs ir iki pat mirties 1341-ųjų šalį valdęs Gediminas svarbus vien jau tuo, kad pradėjo dinastiją, kuri ketvirtį tūkstantmečio valdė Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (LDK). Jo palikuonių valdžioje atsidūrė milžiniška Vidurio ir Rytų Europos teritorija tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų, kurioje šiuo metu gyvuoja 8 valstybės.
Visų pirma, pačios LDK žemėse dabar įsikūrusios Lietuva, Baltarusija ir Ukraina. Gedimino anūkas Jogaila tapo Lenkijos karaliumi, o šio sūnus Vladislovas Varnietis karūnuotas ir Vengrijos karaliumi, kuriai tuomet priklausė dabartinės Slovakija ir Kroatija.
Gedimino Valdymas ir Valstybės Stiprinimas
Gediminas titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius Jonas XXII jį vadino lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. Valdžią jis paveldėjo iš brolio Vytenio. Iki 1316 m. Gediminas valdė Trakus ir veikė Žemaitijoje.
Gedimino valdymo metais LDK buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, kuri rėmėsi žemvaldžiais feodalais. Sustiprėjo valdymo sistema: didysis kunigaikštis visus svarbiausius klausimus sprendė pritariant Didžiojo kunigaikščio tarybai, į kurią ypatingais atvejais būdavo kviečiami ir sritiniai kunigaikščiai. Į didesnes užkariautas valdas Gediminas vasaliniais kunigaikščiais dažniausiai skyrė savo brolius arba suaugusius sūnus. Santykius su žymiausiais kunigaikščiais reguliavo sutartimis.
Siekė sudaryti geresnes sąlygas plėsti ir gerinti žemdirbystę, augti miestams, plėtoti amatus, prekybą, kultūrai; į Lietuvą kvietė užsienio pirklius, amatininkus (Gedimino laiškai). Sustiprino Vilniaus pilį. Apie Didįjį Lietuvos kunigaikštį rašoma šiuose leidiniuose: Alvydas Nikžentaitis. Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans = Gedimino laiškai. - Vilnius, 2003.
Vilniaus Įkūrimas ir Sostinės Statusas
Istorinėje literatūroje įsigalėjusi nuomonė, kad Gediminas - Vilniaus įkūrėjas, yra pagrįsta. Miesto įkūrimo data paprastai laikoma jo pirmasis paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. 1323 metų Gedimino laiškuose pirmą kartą paminėtas Vilniaus vardas. Manoma, kad Didysis kunigaikštis Gediminas sudarė sutartis ir rašė laiškus Vilniaus Aukštutinėje pilyje. Savo laiškuose, kurių išlikę tik nuorašai, saugomi Latvijoje, Gediminas rašo apie pilį, apie miestą, užsimena apie mieste esančias pranciškonų ir dominikonų bažnyčias.
Remdamiesi šiais motyvais ir neturėdami pagrįstų įrodymų, kad Vilnius buvo Lietuvos sostinė jau Mindaugo laikais, Vilniaus įkūrėju galime laikyti Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. Istorijos faktus papildo Vilniaus įkūrimo legenda, užrašyta XVI a. Lietuvos metraštyje. Ši legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio žynys Lizdeika išaiškino sapną, reiškiantį, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Ši legenda laikoma viena gražiausių Lietuvos legendų.
Gedimino valdymo metais Vilnius tapęs LDK sostine, sparčiai augo ir buvo didelis Vidurio ir Rytų Europos politinis ir ekonominis centras. Jame kirtosi svarbiausieji prekybos keliai tarp Rytų ir Vakarų. Čia vykdavo svarbios politinės derybos su Vokiečių ordino vadovybės, Lenkijos valdovų, mongolų-totorių chanų pasiuntiniais. Gedimino pilyje buvo sprendžiami daugelio rytinių kaimynų likimai. Vilniuje buvo pastatytas gynybinių įtvirtinimų, tarp jų ir mūrinių, kompleksas. Tokius įtvirtinimus to meto Lietuvoje turėjo tik patys svarbiausieji centrai.
Užsienio Politika ir Santykiai su Kaimynais
Užsienio politiką Gediminas plėtojo dviem kryptimis: atrėmė Vokiečių ordino bei jo atšakos Livonijos ordino puolimus ir plėtė LDK valdas Rusioje. Buvo atremti dideli Vokiečių ordino 1317, 1320, 1322, 1329 puolimai. Livonijos ordinas nepajėgė veržtis į Lietuvą: Gediminas rėmė jo priešininkus Livonijoje - Rygos arkivyskupą Frydrichą ir Rygos miestą. Gediminas surengė atsakomųjų žygių: 1318-23 į Vokiečių ordino valdomas prūsų žemes Varmę ir Sembą, 1323-24 puolė Klaipėdos, Christmemelio (ties Skirsnemune) pilis; 1322-23 žygiavo į Livonijos ordino pavergtas estų žemes, Tartu vyskupiją, 1329 - į latvių žemes. Buvo laimėtas Medininkų mūšis (1320) Žemaitijoje, bet pralaimėti Vokiečių ordinui Voplaukio (1311) ir Galialaukių mūšis (1338) jo valdose.
Gediminas pirmasis iš Lietuvos valdovų ėmėsi kontrpropagandinių priemonių prieš vokiečių riterių agresiją į baltų žemes. Laiškuose popiežiui tvirtino, kad šie siekią ne Lietuvą pakrikštyti, o ją užgrobti; pareiškė norą krikštytis, jei bus nutraukta agresija. 1323 10 02 Vilniuje su Livonijos atstovais sudarė taikos ir prekybos sutartį, kurią 1324 09 patvirtino popiežiaus legatai. Lietuva pirmąkart buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Gediminas, spaudžiamas žemaičių ir stačiatikių rusų opozicijos, 1324 11 popiežiaus legatų pasiuntiniams Vilniuje pranešė, kad atsisakąs krikštytis. 1325 Gedimino-Vladislovo I Lokietkos sutartimi LDK ir Lenkija keleriems metams suvienijo jėgas prieš Vokiečių ordiną. Svarbiausias rezultatas - lietuvių ir lenkų 1326 surengtas Brandenburgo žygis; tai pirmasis LDK valdovo bandymas prisidėti prie visos Europos politikos. Netrukus Vokiečių ordinas, remiamas Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgo, vėl ėmė pulti Lietuvą. Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas IV Bavaras 1337 padovanojo Vokiečių ordinui dar neužkariautą Lietuvą, bet Livonijos ordino atstovai su Gediminu 1338 sudarė prekybos, taigi ir taikos, sutartį.
LDK politinės įtakos buvo veikiami Pskovas, Mozyrius, Kijevo kunigaikštystę nuo maždaug 1325 valdė Gedimino brolis Teodoras. Gediminas rėmė Tverės kunigaikštystę jai kovojant su Maskvos kunigaikštyste. Naugardo respublikoje, kuri priešinosi Maskvai, įkurdino savo vietininką (Narimantą). 1340, 1341 Gediminas siuntė kariuomenę užkariauti Smolensko kunigaikštystės ir iš jos Maskvos atimto Možaisko. Prie LDK vasaliniais ryšiais buvo prijungtos Smolensko rytinės sritys. Prisijungusi senrusių žemių Lietuva galėjo sėkmingiau priešintis Vokiečių ir Livonijos ordinų ekspansijai. Tų žemių priklausomybė Lietuvos valstybei buvo nepalyginamai lengvesnė negu mongolų-totorių jungas.
Gedimino Dinastija ir Valdovų Titulai
Gediminas (~1275-1341), pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis iš Gediminaičių dinastijos. ~1295(?)-1316 m. jos sąjungininke - XIV a. LDK sienas ir įtakos sferos ribas Gediminas nukėlė toli į rytus bei pietus. Perejaslavlis (iki 1330 m.). ~1325 m. kautynėse prie Irpenės upės sumušęs jungtinę Kijevo, Perejaslavlio, Briansko ir kt. 1322 m. Gediminas sudarė prieš Vokiečių ordiną nukreiptą LDK karinę sąjungą su Mazovija, o 1325 m.
Gediminas yra bene pirmasis Lietuvos valdovas, suformulavęs plačią LDK vesternizacijos programą; siekdamas ją įgyvendinti, 1323-1324 ir 1341 m. mėgino apsikrikštyti. Kryžiuočiai visais įmanomais būdais stengėsi sutrukdyti Lietuvai apsikrikštyti savarankiškai. pasiekė tik tiek, kad 1324 m. iš Rygos į Vilnių atvykę popiežius legatų (pasiuntinių) atstovai tų metų pab. Bene kritiškiausiu Lietuvai XIV a. I pusės tarpsniu, t.y. po kryžiuočių bei kryžininkų 1329 m. žygio į Žemaitiją ir 1337-1338 m. pralaimėjimų, Gediminas nutarė dar kartą mėginti apsikrikštyti ir šia intencija užmezgė ryšius su Čekijos pranciškonais. 1341 m. pavaldinių jau buvo atvykę čekų misionieriai, tačiau tų metų paskutinę savaitę Gediminas buvo nužudytas (galimas daiktas, nunuodytas).
Kyla klausimas - iš kur atsirado kunigaikščio ir didžiojo kunigaikščio titulai ir kodėl jie Lietuvoje prigijo? Svarbu pažymėti, kad mes nežinome, kaip Lietuvos valdovus titulavo patys lietuviai. Gali būti, kad tai buvo kunigas, vadas, valdovas ar viešpats, nes tik taip galima versti kanceliarine slavų kalba rašytuose raštuose vartojamą Lietuvos valdovo titulą Hospodar. Antra, viena iš priežasčių, kodėl mūsų valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, galėtų būti tai, kad nuo XIV a. Slavų žemių valdovai buvo vadinami kniaziais (kunigaikščiais) ir slavai natūraliai lietuvių valdovus įvardino sau suprantamais titulais. Tačiau tuo metu šis titulas slavų žemėse reiškė chanų vietininko titulą. Chanai skyrė ir vyriausią vietininką - didįjį kunigaikštį (velikij kniaz), kuris buvo pavaldus siuzerenui chanui. Taigi, klaidingai Lietuvos valdovus įvardinus „didžiaisiais kunigaikščiais“, vėliau juos pradėta suvokti kaip vasalinius valdovus. Slavų metraščiuose Mindaugas vadinamas velikij kniaz, nors yra tiksliai žinoma, kad tuo metu jis jau buvo karalius. Bet didžiausią įtaką padarė Lenkijos politikai, o vėliau ir lenkų istorikai, pradėdami Lietuvos valdovams taikyti LDK titulą nuo lenkų kronikininko Jano Dlugošo laikų, t. y. nuo XV a. antros pusės. Jų pastangų tikslas - parodyti pasauliui, kad praeityje Lietuva buvo tik kunigaikštystė, o Lenkija - karalystė.
Pats Jogaila to titulo nevartojo. Kai Jogaila tapo Lenkijos karaliumi 1386 m., valdžią Lietuvoje pamažu teko perduoti (1392-1401) savo pusbroliui Vytautui, kaip savo vietininkui-vasalui. 1401 m. Vilniaus-Rodomo sutartimi buvo galutinai įtvirtintas LDK titulas. Vytautas, siekdamas Lietuvai pilno savarankiškumo, formaliai siekė karaliaus titulo patvirtinimo iš popiežiaus. Labai gražiai 1414 m. Mat, kaip pastebi J. Dainauskas, Lietuvos karalius buvo Jogaila, bet jis gyveno Lenkijoje, o Lietuvos karalių reprezentavo, buvo karaliumi kunigaikštis Vytautas. Dar būtina pastebėti, kad Vilniaus katedroje Šv. Kazimiero koplyčioje (XVII a.) stovi Vytauto skulptūra ne su didžiojo kunigaikščio, bet karaliaus karūna, panašia į Jogailos skulptūros karūną. Esmė ta, kad jie abu vaizduojami ir traktuojami kaip karaliai.
Gedimino Palikimas ir Vardas Šiandien
Nuo Gedimino laikų praėjo beveik septyni šimtai metų. Didysis kunigaikštis Gediminas - viena iš svarbiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) valdovų, dinastijos, valdžiusios teritoriją, kurioje dabar įsikūrusios 8 valstybės, pradininkas. Gedimino vardas iškaltas Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minimos 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m.
1992 m. Vilniaus miesto taryba nusprendė rugsėjo mėnesį švęsti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino šventę. 2003 m. 1996 m. Vilniaus rajone nuo 2008 m. Gedimino prospektas - centrinė Vilniaus miesto gatvė nuo Katedros aikštės iki Žvėryno tilto. Gedimino aikštė pradėjo formuotis XVIII a. pabaigoje nugriovus Žemutinės pilies rūmus ir dalį gynybinės sienos.
LRT VAIKAI. Gustavo enciklopedija | Kunigaikščio Gedimino istorija | 2023
Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą // Lietuvos metraštis: Bychovco kronika. - Vilnius, 1971. - P. 2. Čaplinskas, Antanas Rimvydas. Vilniaus gatvės. - Vilnius, 2000, p. 3. Dėl Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino vardo suteikimo Vilniaus technikos universitetui. Nutarimas [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011-01-17]. 4. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino paminklas Vilniuje. - Vilnius, 1998.
Didysis kunigaikštis Gediminas - viena iš svarbiausių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) valdovų, dinastijos, valdžiusios teritoriją, kurioje dabar įsikūrusios 8 valstybės, pradininkas. Galbūt situaciją pakeis šiandien Vilniuje prasidedanti visą savaitgalį truksianti Gedimino šventė. Anot organizatorių, šventė užtvindys sostinės gatves kultūros, pramogų, sporto renginiais ir netikėtais pasirodymais. Iniciatyva rengti tokią šventę kilo 1991-ųjų rugsėjį, minint 650-ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines, tačiau vėliau ši idėja transformavosi į „Sostinės dienas“. „Kuriant kuo patrauklesnę Gedimino šventės programą buvo siekiama įtraukti kuo daugiau vilniečiams įdomių renginių. Anot pašnekovo, Gedimino asmenybės reikšmė mūsų valstybės istorijai neabejotina, tačiau visų svarbiausias faktas yra tas, kad plačiosios visuomenės nuomone jis - Vilniaus įkūrėjas, pastatęs miestą, kai išvydo sapną su Geležiniu vilku.
