Naglis Puteikis yra žinomas Lietuvos politikas, Seimo narys, buvęs Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, o vėliau - Lietuvos Centro partijos bei „Tautos ir teisingumo sąjungos“ vadovas.
Naglis Puteikis gimė 1964 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje. Jo tėvas Vytautas Puteikis buvo politinis kalinys, taip pat vadovavo chorams, o mama Zofija Puteikienė - žinoma mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja. Dar būdamas moksleivis, Naglis Puteikis dalyvavo archeologinėse ekspedicijose. Ypač įsiminė darbas kartu su prof. V. Urbanavičiumi, kai Obelių ežere buvo atrasta XIV-XV amžių povandeninė kapavietė.
1982 m. Naglis Puteikis įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Studijų metais, 1983 m., jis buvo pašauktas į sovietų armiją ir pasiųstas į Afganistaną. Grįžęs iš armijos ir tęsdamas studijas, 1988 m. pradėjo dirbti Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos inspekcijos vyresniuoju archeologu, inspektoriumi. Studijų metais aktyviai dalyvavo paminklosaugos veikloje. 1986-1987 m. jis rengė protestus prieš Kernavės piliakalnių barbarišką žalojimą ir Valdovų rūmų pamatų ardymą statant fontaną prie Katedros, paskelbė peticiją žurnale „Jaunimo gretos". 1986 m. sukūrė viešą stendą Istorijos fakulteto kiemelyje, kuriame buvo eksponuojamos griaunamo paveldo Lietuvoje ir Vilniaus senamiesčio nuotraukos. Tais pačiais metais įkūrė vieną iš ikisąjūdinių organizacijų - Jaunimo paminklosaugos klubą. Klube jis susipažino su to paties fakulteto studente žurnaliste Nina (žurnalistinis pseudonimas - Nika Aukštaitytė), su kuria vėliau sukūrė šeimą.
Atkūrus Lietuvos valstybę, 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo sprendimu Naglis Puteikis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos generaliniu direktoriumi. Vėliau Seimas panaikino Kultūros paveldo inspekciją ir atleido jį iš pareigų. Nuo 1995 m. iki 1996 m. jis dirbo Lietuvos savivaldybių asociacijoje, kartu su kitais rengė pensijų, šalpos, socialinės globos ir rūpybos programas. 1996-2000 m. dirbo Valstybinėje paminklosaugos komisijoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriumi, kultūros viceministru, buvo atsakingas už muziejus, bibliotekas, kultūros paveldą, dalies valstybinių ir akcinių įmonių, valdomų ministerijos, veiklą. 1999 m. jis inicijavo dar nuo sovietinių laikų paslaptyje laikyto Vilniaus katedros bažnytinio lobio paviešinimą ir grąžinimą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.
1996 m. Naglis Puteikis įstojo į Lietuvos konservatorių partiją, o 1997 m. tapo Seimo nariu. 2000-2004 m. jis ėjo valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas" direktoriaus pareigas. Vėliau, 2005-2006 m., dirbo UAB „Klevo takas" direktoriumi. 2006 m. jis tapo Seimo nario Emanuelio Zingerio sekretoriumi-padėjėju. Nuo 2006 m. iki 2007 m. dirbo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėju. 2007 m. jis buvo atleistas iš darbo dėl mėginimo sustabdyti Ievos Simonaitytės bibliotekos niokojimą, tačiau 2008 m. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo grąžintas į pareigas.
2005-2011 m. Naglis Puteikis buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas. Nuo 2007 m. iki 2011 m. jis buvo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. 2010 m., atsisakius suderinti šešių daugiaaukščių namų Klaipėdos istoriniame centre statybas, Klaipėdos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, kurią palaikė ir generalinė prokuratūra, tačiau Naglis Puteikis visus teismus dėl šios bylos laimėjo.
2011 m. liepos 17 d. priešlaikiniuose rinkimuose Danės vienmandatėje apygardoje Naglis Puteikis buvo išrinktas Seimo nariu. Parlamentinės grupės „Už ištikimybę priesaikai“ narys. 2012 m. spalio 28 d. eilinių Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo metu 2-ame ture Danės vienmandatėje apygardoje, įveikęs buvusį Klaipėdos m. merą R. Taraškevičių, jis vėl buvo išrinktas Seimo nariu. 2012 m. vasarį kartu su kitais Sąjūdžio dalyviais organizavo protesto mitingus prieš valdžios susidorojimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais. Dirbo Seimo Antikorupcijos komisijoje, kuri ištyrė ir atskleidė Valstybės saugumo departamento, Generalinės prokuratūros ir Prezidentūros savivalę.
2014 m. vasario 16 d. Naglis Puteikis paskelbė apie savo išstojimą iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos. Tais pačiais metais jis dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kurių metu surinko 9,33 proc. visų rinkimuose dalyvavusių piliečių balsų.
2016 m. kartu su neįregistruotos partijos „Neapmokestinamųjų pajamų didinimas“ steigėjais Naglis Puteikis įstojo į Lietuvos centro partiją, o 2016 m. gegužės 28 d. buvo išrinktas jos pirmininku. Vėliau, 2021 m. liepos 21 d., partija pakeitė pavadinimą į „Tautos ir teisingumo sąjunga“. Naglis Puteikis tapo pirmininko P. Gražulio pavaduotoju ir jo padėjėju Seime.
Naglis Puteikis yra Lietuvos archeologų draugijos, Klaipėdos Afganistano karo veteranų organizacijos „Miražas“, Šaulių sąjungos narys. Jis moka rusų ir anglų kalbas.
Jo pirmoji žmona buvo Zofija Zarankaitė-Puteikienė (1935 m. sausio 12 d. - 1989 m.). Antroji žmona - Nina (g. 1965 m.). Pora augina sūnų Gediminą (g. 1993 m.) ir dukterį Augustę.
Vytautas Puteikis, Naglio Puteikio tėvas, gimė 1930 m. spalio 12 d. Pasvalyje ir mirė 2014 m. spalio 8 d. savo namuose. Būdamas 15-metis Pasvalio gimnazijos moksleivis, jis buvo išrinktas antisovietinio keliolikos moksleivių būrelio „Žaibas“, vėliau pervadinto „Viltimi“ vadovu. Ši 14-15-mečių grupė platino agitacinius lapelius, ragindami neiti į okupacinius 1946 m. rinkimus. Viename iš tų lapelių, kurį nupiešė tėvo bendramokslis ir bendradarbis Leonas Gudas, pavaizduotas paršas su Stalino ūsais ir agituojama neiti į okupacinius 1946 m. vasario 10 d. rinkimus į SSRS Aukščiausiąją Tarybą. Visi šie moksleiviai LTSR Aukščiausiojo Teismo išvažiuojamoje sesijoje Pasvalyje buvo nuteisti 10 metų lagerio už antitarybinę veiklą ir agitaciją, bei antitarybinės organizacijos kūrimą. Grįžęs iš lagerių, 1954-1957 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, kurią baigė su pagyrimu. 1957-1963 m. choro dirigavimo studijas tęsė LSSR konservatorijoje. 1963-1978 m. jis buvo Vilniaus žemės ūkio buhalterinės apskaitos technikumo merginų choro meno vadovas ir dirigentas. Choras surengė koncertų įvairiose Lietuvos vietovėse ir buvo parengtas 1965, 1970 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms. Vytautas Puteikis taip pat vadovavo vokaliniams ansambliams. 1971-1974 m. buvo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros choro dirigavimo dėstytojas. Susirgęs profesine balso klosčių liga, nuo 1980 m. jo veikla nutrūko.
| Metai | Veikla |
|---|---|
| 1982 | Įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą |
| 1983 | Pašauktas į sovietų armiją, pasiųstas į Afganistaną |
| 1988 | Pradėjo dirbti Vilniaus m. Vykdomojo komiteto Istorijos ir kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje |
| 1990 | Paskirtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos generaliniu direktoriumi |
| 1996-2000 | Dirbo Valstybinėje paminklosaugos komisijoje, Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriumi, kultūros viceministru |
| 1997 | Tapo Seimo nariu |
| 2005-2011 | Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas |
| 2007-2011 | Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys |
| 2011 | Išrinktas Seimo nariu |
| 2014 | Dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose |
| 2016 | Išrinktas Lietuvos centro partijos pirmininku |
