Pedagogų rengimas Lietuvoje yra vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir profesinį augimą, kuris prasideda nuo pedagoginės stažuotės ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas.
Pedagogų rengimo sistema ir studijų programos
Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Nuo 2018 m. gegužės 29 d. patvirtinto Reglamento, pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas.
Bakalauro/profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų). Pedagoginių studijų modulis sudaro 60 kreditų. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 kreditų. Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Taip pat galima įgyti pedagogo kvalifikaciją baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais.
Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą, t. y. baigti profesinių studijų programą, parengtą pedagoginių studijų modulio pagrindu.
Nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą, kuriame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas.
Priėmimas į pedagogines studijas
Priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimas rugpjūčio pirmoje pusėje. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla, nustatydama ir priėmimo reikalavimus, įprastai remdamasi konkursinio balo sudarymu, atsižvelgiant į mokymosi pasiekimus ir motyvacijos testą.
Stojant į menų pedagogikos studijas, būtina turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą ir pademonstruoti meninius gebėjimus stojamojo egzamino metu. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką, vertinami sporto pasiekimai.
Pedagogo kvalifikacijos ir kompetencijos
Pedagogų rengimo reglamentas numato, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos, kognityvinės, veikimo kartu ir emocinės-motyvacinės srities kompetencijos. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, siekiant ugdymo tikslų ir puoselėjant organizacijos kultūrą. Kognityvinės srities kompetencijos susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ugdymo aktualijas ir užtikrinti ugdytinių savarankiškumą. Veikimo kartu srities kompetencijos apima pedagogo proaktyvų veikimą mokykloje ir už jos ribų, bendradarbiaujant su mokinio šeima ir kitais specialistais. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas, bendrauti ir dalintis jomis, įvertinant emocinį patyrimą.
Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą ir moko vaikus visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tos krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dėsto.
Pedagogų darbo sąlygos ir vertinimas
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, trunkančią metus. Stažuotė skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant tikslintą pagalbą. Švietimo įstaiga paskiria mentorių, kuris teikia nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą.
Pedagogų etikos kodeksas nustato pagrindinius profesinės etikos reikalavimus ir įsipareigojimus. Mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Atlyginimas gali didėti priklausomai nuo veiklos sudėtingumo, dirbant su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, ar mokant lietuvių kalba klasėse, kur didelė dalis mokinių nemoka valstybinės kalbos.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos, iš kurių 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus.
Visiems mokytojams per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (esant 5 darbo dienų savaitei) arba 48 darbo dienų atostogos (esant 6 darbo dienų savaitei). Papildomos atostogos gali būti suteikiamos už nepertraukiamąjį darbo stažą arba auginant vaikus.
Mokytojas karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios suteikiama kvalifikacinė kategorija: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto. Mokytojo statusas nesuteikia automatinio patekimo į mokyklos vadovo ar direktoriaus pavaduotojo pareigas, į kurias skelbiamas konkursas.
| Kategorija | Aprašymas |
|---|---|
| Mokytojas | Pradinis kvalifikacijos lygis. |
| Vyresnysis mokytojas | Reikalauja didesnio darbo stažo ir kompetencijų. |
| Mokytojas metodininkas | Įrodyta gebėjimas dalintis patirtimi ir vesti mokymus. |
| Mokytojas ekspertas | Aukščiausias kvalifikacijos lygis, įrodo išskirtinius gebėjimus ir indėlį į švietimo sistemą. |
Bendrosios programos ir mokinių ugdymo rezultatai
Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos yra nacionalinio lygmens teisės aktai, apibrėžiantys ugdymo turinį ir padedantys siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų tikslų. Jomis siekiama sukurti ugdymo pagrindą, sudaryti galimybes mokiniams siekti išsilavinimo ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.
Bendrosiomis programomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą. Ugdomos kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis. Naudojami formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimai. Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir Valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Pedagogų karjera: galimybės ar iššūkiai
Mokymosi turinys bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys skirstomas į privalomąjį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį (ne daugiau kaip 30 proc.).
Siekiant ugdyti kompetencijas, svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius, taikant tarpdalykinę integraciją temos, problemos ar metodo pagrindu. Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą, todėl būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #pedagogo #rekomendaciju #rengimas #pradinio
