Kipras Petrauskas - viena ryškiausių XX amžiaus Lietuvos scenos asmenybių, iškilus operos tenoras, novatorius ir lietuvių operos meno kūrėjas. Jo gyvenimas, kupinas muzikos, meninių ieškojimų ir visuomeninės veiklos, paliko neištrinamą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje.

Ankstyvoji jaunystė ir muzikinio kelio pradžia

Kipras Petrauskas gimė 1885 m. lapkričio 23 d. Ceikiniuose, Švenčionių apskrityje, Jono ir Juozapotos Petrauskų šeimoje. Tėvas Jonas buvo ne tik gabus vargonininkas, bet ir 1863 m. sukilimo dalyvis, o motina Juozapota - puiki namų šeimininkė, giedojusi bažnyčios chore. Šeimoje puoselėta meilė muzikai lėmė, kad šeimos vaikai anksti pradėjo lavinti savo muzikinius gabumus. Pirmuoju K. Petrausko mokytoju tapo jo tėvas, supažindinęs jį su vargonininkavimo subtilybėmis. Vėliau brolis Mikas mokė pažinti gaidas, skambinti fortepijonu ir vargonuoti. Sulaukęs devynerių, Kipras jau grojo vyresniojo brolio suorganizuotame orkestre, o vėliau ir pats vadovavo orkestrui. Kartu su Miku persikėlė į Obelius, kur mokėsi vargonininkauti, giedojo bažnytiniame chore ir lankė pradinę mokyklą. 1900-1904 m. vargonininkavo Gervėčiuose, Onuškyje, Švenčionyse, Dusmenyse. Nemažą įtaką Kiprui padarė vietos bažnyčios klebonas Šlamas.

1905 m. revoliucijos metu K. Petrauskas įsijungė į sąjūdį prieš rusų valdžią, sakė kalbas ir platino Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimus. Už tai, nuslopinus revoliuciją, kalėjo Trakų kalėjime.

Mokslai ir karjeros pradžia Sankt Peterburge

1906 m. Mikui Petrauskui išvykus mokytis į Peterburgo konservatoriją, Kipras lieka vargonininku Gervėčių bažnyčioje, vėliau persikelia į Onuškį, o vargonininko darbas jį nuveda į Dusmenis. 1906 m. Mikas Petrauskas Vilniuje stato savo operą „Birutė“. Operoje Kiprui skiriamas Birutės brolio vaidmuo. Pasirodymas pirmojoje lietuviškoje operoje turėjo didelės įtakos K. Petrausko gyvenime. Pažangiosios visuomenės finansiškai remiamas, K. Petrauskas vyksta mokytis dainavimo į Peterburgo konservatoriją. 1907-1911 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, prof. Stanislavo Gabelio dainavimo klasėje ir prof. O. Palečeko sceninio meno klasėje. Studijuodamas dalyvavo rusų pianisto prof. A. Ziločio rengiamuose koncertuose, dainavo grafo Šeremetjevo koncertuose, Maskvos Dailės teatro chore. 1908-1909 m. studentų pastatytose Š. Guno operose „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“ atliko Fausto ir Romeo partijas. Gerai pasirodžius studentų spektakliuose K. Petrauskui pasiūloma dalyvauti solistų atrankoje į Imperatoriškąjį Marijos teatrą. Tai nulėmė jaunuolio likimą. K. Petrauskui buvo paskirtas debiutas Maskvoje - jis siunčiamas pakeisti susirgusį Didžiojo teatro solistą. 1911 m. balandžio 23 d. jaunasis solistas šiame teatre atliko Romeo vaidmenį Š. Guno op. Po sėkmingo pasirodymo Maskvos scenoje, K. Petrauskas priimamas į Peterburgo Marijos teatrą pagrindinių vaidmenų atlikėju. Šiame teatre jis debiutuoja 1911 m. rugsėjo 7 d. hercogo vaidmeniu D. Verdžio op. Taip K. Petrauskas pradėjo savo kūrybinį kelią viename žymiausių pasaulio teatrų, trukusį 9 metus. 1911-1920 m. Marijos teatre dirbo su garsiais scenos partneriais F. Šaliapinu, L. Sobinovu, D. Smirnovu, J. Jeršovu, I. Alčevskiu, G. Baklanovu, A. Neždanova, L. Lipkovskaja. F. Šaliapino padedamas paruošė Fausto, Saljero, Almavivos, Dmitrijos ir kitus vaidmenis. Per devynerius metus šiame teatre K. Petrauskas paruošė daugiau kaip 40 partijų. Nuo 1915 m. per spektaklius jam buvo leista bisuoti. Marijos teatro scenėje K. Petrauskas sukūrė virš 50 įsimintinų vaidmenų. Tai: Džeraldas - L. Delibo op.“Lakmė“ (1913m.), Kuan- On - A. Veniavskio op. “Megae“ (1916m.), Faustas - Š. Guno op.“Faustas“ (1917m.), Berendėjus - N. Rimskio- Korsakovo op. “Snieguolė“ (1917m.), Orfėjas - K. V. Gliuko op. “Orfėjas ir Euridikė“ (1919m.) ir daugelis kitų. K. Petrausko puikus dainavimas ir vaidyba, žavinga išvaizda pakerėjo ne vieną peterburgietę. 1912 m. ruošiant Almavivos vaidmenį D. Rosinio op. „Sevilijos kirpėjas“ K. Petrauską likimas suvedė su žymiuoju rusų dainininku Fiodoru Šaliapinu. K. Petrauskui F. Šaliapinas buvo ne tik scenos partneris, bet ir mokytojas.

Spalio revoliucijos metu liaudies namų operoje dainavo darbininkams, kareiviams, studentams.

Grįžimas į Lietuvą ir lietuvių operos puoselėjimas

1920 m. rugpjūčio mėnesį K. Petrauskas grįžo į Lietuvą. Įstojo į Lietuvos kariuomenę, lankė jos dalinius, koncertavo. Tais pačiais metais Kaune, kartu su Lietuvių meno kūrėjų draugijos nariais, jis įkūrė pirmąjį profesionalų lietuvių teatrą - Dramos vaidyklą. 1920 m. gruodžio 31 d. įvyko pirmasis profesionalus lietuviškas operos spektaklis - Dž. Verdžio opera „Traviata“ lietuvių kalba, kurioje K. Petrauskas atliko pagrindinį Alfredo vaidmenį. Šis spektaklis tapo lietuvių operos tradicija, kiekvienais metais naujametę naktį būdavo statomas iki 2002 m. Nuo 1920 m. iki 1958 m. K. Petrauskas dainavo Valstybės teatre (vėliau Operos ir baleto teatre). Pirmuoju solininku tapo 1920 m., debiutuodamas Alfredo partija Dž. Verdžio operoje „Traviata“.

1921 m. balandžio mėn. K. Petrauskas išvyko į Italiją studijuoti italų operų pas prof. E. Rosati. Pirmasis naujas vaidmuo po grįžimo į Lietuvą - hercogas D. Verdžio op. „Rigoletas“ (1921). 1922 m. sukūrė Kanijo vaidmenį R. Leonkavalio op. „Pajacai“. 1923 m. K. Petrauskas dar kartą vyko į Italiją, į Milaną mokytis privačiai italų kalbos. 1924 m. solistas debiutuoja dviejose operose - Ž. Bizė op. „Karmen“ don Chosė vaidmeniu ir D. Pučinio op. Valstybės opera augo ir stiprėjo, į trupę įsiliejo daug naujų talentingų solistų, orkestras pasipildė muzikantais.

K. Petrauskas sukūrė tokius ryškius vaidmenis kaip Kanijas R. Leonkavalio operoje „Pajacai“ (1922), Don Chosė Ž. Bizė operoje „Karmen“ (1924), Turidu - P. Maskanjo operoje „Kaimo garbė“ (1925), Romeo - Š. Guno operoje „Romeo ir Džiuljeta“ (1925), Germaną - P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“ (1927).

Tarptautinė karjera ir gastrolės

Kipras Petrauskas nuolat vykdavo gastrolių. 1922-1923 m. gastroliavo TSRS, 1923 m. kartu su A. Sodeika koncertavo Romoje, 1931 m. dainavo Stokholme, 1933 m. Milano teatre „La Scala“. 1930 ir 1936 m. gastroliavo Pietų Amerikoje. Dažnai dainuodavo Latvijos, Estijos operų scenose. 1925-1928 m. gastroliavo su F. Šaliapinu: 1925 m. jie dainavo Leipcige, Miunchene, Drezdene, 1928 m. Madride, Barselonoje, Paryžiuje ir Romoje. 1928 m. K. Petrauskas kartu su F. Šaliapinu dainuoja Berlyne. Sekančiais metais su rusų operos trupe vyksta į Pietų Ameriką - ilgiausiai trukusią išvyką. Įsimintinos gastrolės prasidėjo Paryžiuje, Miunchene ir nusidriekė į Braziliją, Argentiną, Urugvajų, Čilę, Peru. K. Petrausko atlikti vaidmenys rusų kompozitorių operose susilaukė labai gerų atsiliepimų spaudoje, jis netgi buvo lyginamas su garsiuoju italų tenoru B. Džiliu. Šiose gastrolėse K. Petrauskas dainavo Berendėjų N. Rimskio - Korsakovo op. “Snieguolė“, Gricką M. Musorgskio op. „Soročincų mugė“, Gvidoną N. Rimskio - Korsakovo op. “Caras Saltanas“. Gastrolių metu buvo suvaidinti 48 spektakliai. Operos spektaklius dirigavo Emilis Kuperis (E. Cooper). 1933 m. lapkričio - 1934 m. sausio mėn. K. Petrauskas su rusų operos trupe sėkmingai gastroliuoja žymiajame Milano Alla Scalos teatre. Šiame teatre solistas dainuoja Grišką Kutermą N. Rimskio-Korsakovo op. Reikšmingas įvykis Valstybės teatro ir visos Lietuvos muzikiniame gyvenime - garsaus rusų operos solisto Fiodoro Šaliapino gastrolės Kaune. Valstybės teatre 1934 m. gegužės 23 d. K. Petrauskas kartu su F. Šaliapinu dainuoja Š. Guno op.“Faustas.

1936 m. pavasarį K. Petrauskas su rusų operos ir Valstybės teatro solistų grupe (V. Jonuškaitė, I. Nauragis, J. Mažeika, P. Oleka, kartu vyko ir E. Petrauskienė) laivu „Neptunia“ plaukia gastrolių į Argentiną. 1936 m. gruodžio 22 d. įvyksta N. Rimskio-Korsakovo op.“Kitežas“ premjera Kaune Valstybės teatre, spektaklis skiriamas operos solisto Kipro Petrausko kūrybinės veiklos 25 -čiui (nuo debiuto Maskvoje ir Peterburge 1911 m.). Šia proga rengiamos triumfališkos iškilmės, solistas apdovanojamas Gedimino I laipsnio ordinu. 1938 m. Valstybės teatre režisierius P. Oleka stato D. Verdžio op. „Otelas“ (dirigentas V. Marijošius), kurioje pagrindinį vaidmenį kuria K. Petrauskas.

Pedagoginė veikla ir visuomeninė misija

Nuo 1949 m. K. Petrauskas dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Jo dainavimo klasėje mokėsi tokie žymūs solistai kaip Valentinas Adamkevičius, Vaclovas Daunoras, Jonas Girijotas, Virgilijus Noreika, Elena Saulevičiūtė ir daugelis kitų. 1951 m. K. Petrauskui suteikiamas profesoriaus vardas. 1950 m. rugpjūčio 2 d. K. Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas, 1951 m. paskirta valstybinė premija. 1945 m. jam suteikiamas LTSR liaudies artisto vardas, 1946 m. - apdovanojamas Raudonosios vėliavos ordinu. 1951 m. K. Petrauskas gauna Valstybinę (Stalinę) premiją už vaidmenį M. Musorgskio op. „Borisas Godunovas“. 1959-1963 m. K. Petrauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: buvo „Rotary“ klubo bei, tarpukariu, Šaulių sąjungos narys, Lietuvos auto klubo narys.

Antrojo pasaulinio karo metais K. ir E. Petrauskai priglaudė ir užaugino žydaitę Danutę Pomerancaitę, taip rizikuodami savo gyvybėmis. Už žydų gelbėjimą Kipras Petrauskas po mirties buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Kipras Petrauskas buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio (1928 m.), 2-ojo laipsnio (1930 m.) ir 1-ojo laipsnio (1936 m.) ordinais. 1993 m. už išgelbėtą žydų mergaitę Kipras Petrauskas apdovanotas (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 1950 m. K. Petrauskui buvo suteiktas TSRS liaudies artisto vardas.

Asmeninis gyvenimas

Kipras Petrauskas su dramos aktore Elena Žalinkevičaite-Petrauskiene susituokė 1928 m. Jie užaugino 3 vaikus: Leoną, Guodą ir Aušrą, įsūnijo Marių Juozą; susilaukė 9 anūkų.

Mirtis ir atminimo įamžinimas

Kipras Petrauskas mirė 1968 m. sausio 17 d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse. Jo garbei pavadintos gatvės, mokyklos, muziejai. Vilniuje, skvere prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rūmų K. Petrauskui pastatytas paminklas (skulpt. Gediminas Jokūbonis). Kauno miesto muziejaus padalinys - Miko ir Kipro Petrauskų skyrius veikia Kaune.

tags: #kada #gime #kipras #petrauskas

• Maltos bišonų veislės apžvalga
• LPL poveikis vaisingumui
• Apie Lavinia: Istorijos, Asmenybės ir Kultūriniai Pėdsakai
• Skaityti daugiau apie pingvinų kilimėlį
• Vandens nauda maitinančiai mamai