Akimirkos, kai būsimoji mama pirmąkart aiškiai pajunta spurdesius ir spyrius, yra vienos nuostabiausių nėštumo akimirkų. Žinoma, mažylis pradeda judėti daug anksčiau: jau 7-ą ar 8-ą nėštumo savaitę. Jei laukiatės pirmą kartą, yra visiškai normalu, jei pirmuosius judesius pajausite 20-22 nėštumo savaitę. Nebūtų nieko nuostabaus, jei pirmuosius judesius palaikytumėte alkano pilvo gurgimu ar susikaupusių dujų burbuliavimu. Kai tik vaisiaus judesiai taps ryškesni ir reguliaresni, sugebėsite nesunkiai juos atskirti. Vaisiaus judesius reikia stebėti: tai vienas iš ženklų, kad mažylis auga ir vystosi gerai. Pradžioje juntamų vaisiaus judesių bus nedaug ir jie bus reti. Nors vaikelis juda ir spardosi kasdien, ne visi tie trūkčiojimai yra pakankamai stiprūs, kad juos būtų galima užfiksuoti. Paprastai vaikutis būna aktyviausias po pietų ir vakare, tačiau bet kuriuo paros metu būna aktyvumo ir miego periodai. Kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją, jei pirmųjų judesių nepajausite iki 24 nėštumo savaitės. Nėra jokių konkrečių normatyvų, kiek daug, kada ir kaip intensyviai turi judėti vaisius: kiekvienas kūdikis ir nėštumas yra individualus, tad svarbiausia perprasti savo mažylio įprastą judėjimo ritmą ir judesių pobūdį. Kartais nerimas gali apimti ir be pagrindo: vaikščiojant, darbuojantis judesius pajausti sunkiau. Kilus įtarimų dėl sulėtėjusių judesių, atsigulkite ant kairiojo šono ir pamėginkite juos suskaičiuoti: per dvi valandas turite pajausti ne mažiau kaip dešimt atskirų judesių.
Tinklaraštis „Rankos lyg mamos“ skirtas būsimoms ir esamoms mamoms bei tėčiams. Įkūrėja Skaistė: „Dalijuosi profesiniais patarimais ir įžvalgomis, rašau straipsnius bei kuriu vaizdinę medžiagą apie tai, kas, mano nuomone, yra aktualu ir privalu žinoti kiekvienai būsimai ar esamai mamai bei tėčiui.
Kūdikio judesių raida
Fiziologinė fleksinė kūno padėtis ir raumenų tonusas
Naujagimio stuburas yra išgaubtos C raidės formos. Dėl to labiau dominuoja asimetriniai kūno judesiai. Šiuo laikotarpiu vyrauja fiziologinė fleksinė kūno padėtis - tai normalus padidėjęs lenkiamųjų raumenų tonusas. Mama ir tėti, aš noriu būti myluojamas, bučiuojamas, nešiojamas, man čia viskas nauja. Man reikia jūsų artumo, tai leidžia jaustis saugiam.
Galvos padėtis ir kėlimas yra svarbus raidos etapas. Iš pradžių naujagimis dar nekelia galvos, tačiau vėliau pradeda ją kontroliuoti. Sodinant kūdikį už rankyčių, jis bando kelti galvą, tačiau priekiniai kaklo ir liemens raumenys yra netvirti, todėl judesio metu galva lošiasi atgal. 3 mėn. kūdikiui susiformuoja kūno vidurio linija. Kūdikį sodinant už rankyčių šis turi gebėti judesio metu nežymiai kilstelėti galvytę.
Sodinimas už rankyčių yra viena iš fizinės raidos stadijų. Sodinamas už rankyčių kūdikis kelia galvą viso judesio metu. Šiuo amžiaus tarpsniu tėvai gali ir patys bandyti sodinti vaikutį už rankyčių, bet siūlyčiau nepiktnaudžiauti, nes mažyliai ima labai riestis į priekį, nori būti pasodinami ir sėdėti anksčiau laiko, o tai negerai.
Kūdikio raida jums turi būti kaip gairė ar paruoštukė, padedanti suprasti, ką mažylis turi daryti tam tikru laikotarpiu. Praktiškai būna kitaip nei rašoma vadovėliuose, visi vaikai skirtingi - vieni tam tikrus dalykus pradeda daryti anksčiau, kiti vėliau, todėl siūlyčiau nesijaudinti.
Galūnių aktyvumas ir koordinacija
Galūnių aktyvumas ir koordinacija vystosi palaipsniui. Įgimti refleksai, tokie kaip Galanto, asimetrinis toninis kaklo, Babinskio, Moro, ieškojimo, Babkino, griebimo, automatinio ėjimo, šliaužimo ir kt., dominuoja pirmaisiais mėnesiais. Savisaugos reakcija taip pat yra svarbus nevalingas judesys.
Aktyvėja kūdikio stambioji viršutinių galūnių motorika, smulkioji motorika dar tik pradeda lavėti. Taip pat tobulėja apatinių galūnių judesiai - šie tikslesni, aktyvesni ir koordinuotesni. Nepradėkite skatinti kūdikio vartytis anksčiau nei 4 mėn.
Kūdikį sodinant už rankyčių šis stipriai įsikimba, aktyviai lenkia ir kelia galvą bei lenkia galūnes viso judesio metu. Stenkitės kuo daugiau dainuoti ir šokti, kūdikiams labai patinka instrumentinis garsas, mamos dainos ir muzika. Mažylis gali bandyti atsakyti tuo pačiu ar linguoti pagal ritmą.
Kūdikis sėdimoje padėtyje bando remtis rankomis, tokiu būdu išlaiko savo kūno svorį sėdėdamas. Kūdikis remiasi rankomis ir sėdėdamas išlaiko pusiausvyrą. Kūdikis labai domisi žaislais, smulkiais daiktais.
Judėjimo raidos etapai
Mažylis jau geba gulėdamas ant pilvo sulenkti kojas per klubų sąnarius ir pakelti dubenį nuo pagrindo (kilnoja užpakaliuką). 6 mėn. kūdikis jau turėtų sėdėti savarankiškai, nugara būna gana tiesi, nes šlaunų tiesiamieji raumenys stabilizuoja dubenį, todėl kūdikio liemuo išsitiesia. Tačiau praktiškai retas 6 mėn. sėdi tiesiai, nes jam trūksta stuburo tiesiamųjų raumenų.
Sėdint kūdikio kojos plačiai išskėstos, šis pasėdi, bet svyra į priekį. Esant nepakankamai stipriems liemens lenkiamiesiems raumenims, mažylis griūva į priekį arba ant šono. Apsauginė atramos reakcija sėdint (atgal) jau susiformavusi, kitaip tariant, atsirado pusiausvyra sėdint.
7 mėn. kūdikis gali bandyti šliaužti. Kūdikis darosi vis labiau nepriklausomas tyrinėtojas ir ieškotojas. Judėjimas ratu yra vienas iš pirmųjų savarankiškų judėjimo būdų.
Jeigu kūdikis, būdamas 8 mėn., nešliaužioja, pirmiausia reikėtų jį pamokyti. Dėl tvirtos liemens kontrolės ir pakankamai sustiprėjusių liemens raumenų kūdikis gali nesunkiai keisti sėdėjimo padėtis.
Kai kurie mažyliai įsikibę į baldus gali bandyti atsistoti iš keturpėsčios padėties. Per dažnas vaiko statymas gali turėti neigiamą poveikį jo raidai. Mažyliai labai imlūs, mums gali atrodyti, kad čia nieko tokio, tačiau tai gali suklaidinti vaiką. Tokiu atveju kūdikis dažnai „peršoka“ tam tikrą motorinės raidos etapą (pvz., ropojimą).
W sėdėjimo padėtis būdinga 10 mėn. kūdikiams. Tokioje padėtyje dažniausiai sėdi žemą raumenų tonusą turintys kūdikiai.
Jeigu vaikas dar neropoja, nereikėtų skatinti jo stovėti ar vedžioti stačiomis, nes tai gali jį suklaidinti. Be abejonės, jam suteiksite daug džiaugsmo, tačiau padarysite ir meškos paslaugą - vaikas nebenorės ropoti, o ropoti yra labai svarbu.
Mažylis sėdi savarankiškai įvairiausiomis pozomis. Ropojimas išlieka pagrindiniu judėjimo būdu, tačiau kūdikis vis dažniau pakeičia jį ėjimu.
Dauguma mažylių jau eina savarankiškai. Lipimas tampa mėgstamiausiu užsiėmimu.
Mama ir tėti, gulėti ant pilvuko man tikrai nelengva, bet po truputį, su pertraukėlėmis, paguldykit ir pagirkit mane. Pasakykit, koks (-ia) aš šaunuolis (-ė)!
Naujuoju „žaislu“ šiuo laikotarpiu taps jūsų rankos ar veidas. Prieikite arčiau kūdikio, prikiškite savo veidą arčiau kūdikio veido, kad šis galėtų savo rankytėmis pasiekti jūsų veidą. Pamatysite, su kokiu susidomėjimu ir nuostaba kūdikis tyrinėja artimųjų veidus. Šiuo laikotarpiu kūdikis tampa vis aktyvesnis, jo judesiai koordinuoti. Mažylio burnytė šiuo laikotarpiu tampa pagrindiniu pažinimo šaltiniu.
Pastaba. Suimkite vaikučio rankytes ir plokite katutes - kūdikiai labai mėgsta ploti rankytėmis. Plojant jie šypsosi. Būtent plodami rankytėmis galite išgirsti pirmąjį kūdikio juoką.
Atradusi savo veiklą, pradėjau visapusiškai mėgautis gyvenimu. Darbas tapo malonumu. To jausmo ir vidinės būsenos nekeisčiau į nieką.
tags: #kada #baigiasi #nevalingas #kudikio #judejimas
