Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Kas yra nesivystantis nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion arba praleistu persileidimu) yra būklė, kai nėštumas nebesivysto, nepaisant to, kad nėštumo testas gali rodyti teigiamą rezultatą ir ankstyvieji nėštumo simptomai išlieka. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Biologiškai nesivystantis nėštumas atsiranda, kai įvyksta chromosomų klaidos arba genetinės anomalijos. Tai nėra moters kaltės rezultatas, o dažniau atsitiktinė genetinė klaida, kuri gali atsirasti kiaušinio arba spermos apvaisinimo metu. Dėl šių klaidų susidaro defektinis embrionas, kuris nesugeba tinkamai vystytis. Dažniausiai pirmasis nėštumo trimestras nesivysto dėl genetinių ar chromosominių problemų. Nesivystantis nėštumas yra ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma. Anot jos, jei jis įvyksta iki 22 nėštumo savaitės, embriono ar vaisiaus netekimas vadinamas persileidimu, o vėliau - gimdymu. Po 22 nėštumo savaičių ir esant didesniam nei 500 g svorio vaisiui vykstantis procesas vadinamas gimdymu.
Nesivystantis nėštumas yra skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstėi nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Nesivystantis nėštumas dažniausiai yra „tylus”, nes daugelis moterų gali nejausti jokių specifinių požymių ar simptomų, rodančių, kad kažkas yra ne taip. Tačiau kartais gali pasireikšti:
- Nebūdingas kraujavimas.
- Pilvo maudimas.
- Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).
Jei kiaušialąstė sutriko, galėjote pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, jūsų nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijų. Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip pilvo skausmai, makšties tepimas arba kraujavimas. Metas yra sunkesnis nei įprastai. Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu.
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas. Gydytojas gali sekti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu.
Galimos priežastys
Tikslios priežastys dažnai lieka nežinomos, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Chromosominės anomalijos - netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio. „Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.Prof. D. Ramašauskaitė. Anot jos, ir rekomendacijų, siekiant susilaukti kūdikio, išsitirti visą žmogaus genomą nėra.
- Hormonų disbalansas, ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos (pvz., toksoplazmozė, citomegalo virusas).
- Ankstesnės gimdos ligos - miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai (nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą).
- Stresas - ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė. Anot pašnekovės, stresas tiesiogiai neveikia nėštumo, tačiau juos galima sieti netiesioginiais ryšiais. Pavyzdžiui, esant lėtiniam stresui, padidėja kortizolio kiekis, o jis silpnina moters imuninę sistemą.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti. Profesorė įvardijo ir persileidimo rizikos veiksnius: moters ir vyro amžius, moters virusinės infekcijos, diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas.
Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė pabrėžia, kad kitos ankstyvo persileidimo priežastys būna labai retos - pavyzdžiui, motinos gimdos anomalijos ar netinkamoje vietoje įsitvirtinęs būsimas nėštumas. „Trauma nebent tokia tiesioginė - kulka pataiko į gimdą ir taip pažeidžiamas nėštumas, - tokios priežasties retumą pabrėžiantį pavyzdį pateikia prof. D. Ramašauskaitė.
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia nebūdingas kraujavimas, pilvo maudimas, sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas). Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai nėra vaisiaus širdies plakimo, embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites, matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Ką daryti po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika - jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Tai natūralus būdas, kai organizmas pats palaipsniui išvalo gimdą.
- Vaistinis išvalymas - skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius.
- Chirurginis išvalymas (abraziija) - atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra. Gydytojai vėliau patvirtinus, kad nėštumas visgi nesivystys, Jonė pasakoja nežinojusi, kaip priimti šią patirtį. Po dviejų apsilankymų pas gydytojus moteris išgirdo - jos nėštumas nesivystys. Ji pasakoja, kad nors ilgiau nei savaitę trukęs persileidimo procesas buvo itin skausmingas fiziškai, emocinis sukrėtimas buvo daug stipresnis.
Emocinė pusė - kaip padėti sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Psichologė M. Kukulskienė pabrėžia, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdyti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią. Nesigėdyti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį.“ Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau. Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Psichologė taip pat paminėjo, kad net 15 proc. „Šitie duomenys leidžia manyti, kad iš tikrųjų tai labai emociškai intensyvus išgyvenimas ir gali reikėti pagalbos. Kalbant apie psichologinių sutrikimų riziką, mes nustatėme, kad daugiau nei pusei dalyvių pasireiškė postnatalinės depresijos požymių net praėjus ilgam laikui po persileidimo“, - teigia M. Kukulskienė. Dažnai, anot pašnekovės, moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti. Šią skaudžią patirtį, nurodo M. Kukulskienė, moterys yra linkusios nukreipti į save. „Yra labai daug atvejų, kai lieka nežinoma, kodėl taip įvyko. Ir dažnai labai neteisingai tai įvyksta - laukiančioms, sportuojančioms, sveikai besimaitinančioms moterims“, - pastebi psichologė.
Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
"Aš viską perkėliau į savigraužą“, - patirtimi dalijasi Jonė. Pirmas apsilankymas pas gydytojus, sužinojus apie nėštumą, prasidėjo džiugia nata, prisimena Jonė. Tuomet ji buvo nusiteikusi, kad viskas bus gerai. „Tikimybė, kad viskas bus gerai, yra, bet kad neišsivystys, irgi yra. Paaiškinimas buvo paprastas, bet kartu, priduria moteris, ir sunkiai suprantamas - „gamta“. Savaitę laukdama antro apsilankymo pas gydytoją, pašnekovė viduje prisimena išgyvenusi chaosą - jautė nusivylimą, kaltę ir gėdą: „Gal man kas nors negerai, gal ko nors nepadariau, gal ko nors nežinojau, nepasiruošta tam.“ Paskui sužinai, kad tai gyvybei nesiseka megztis tavyje. „Kai kuriems tik po tam tikro laiko papasakojau, nes net nežinojau, kaip kalbėti apie tai. Mano sesuo net iki dabar nežino. Nežinoiu, kodėl aš jai to nepasakoju. Tiesiog noriu išvengti teisimo ar nuomonės, kurios nenoriu girdėti.“
Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau“, - nurodo M. Kukulskienė. Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. M. Kukulskienė pabrėžia, kad labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė? O padėti norintiems artimiesiems, anot M. Kukulskienės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
Vyrai, patyrę persileidimą – ką daryti ir kaip ją paremti | Tėčio universitetas
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus. „Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė. Daugelio šeimų problema - pasikartojantys savaiminiai persileidimai. SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas). Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą.“ Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvykviu dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Pasak gydytojos, yra keli persileidimo tipai. Vienas jų - savaiminis. Jo metu, nesivystant embrionui, prasideda gimdos susitraukimai, gemalinis maišelis atsidalija nuo gimdos sienelių ir prasideda kraujavimas. Tada moteris jaučia pilvo skausmus. Paskui embrionas ir dangalai išstumiami iš gimdos, stiprėja kraujavimas. Prof. D. Ramašauskaitė aiškina, kad persileidimas taip pat gali būti skatinamas medikamentais, atliekama ir chirurginė operacija - gimdos išgramdymas. „Jeigu mes diagnozuojame, kad nustojo vystytis embrionas, ne iš karto prasideda kraujavimas. Kurį laiką moteris gali tik jausti, kad išnyko jos jaučiami subjektyvūs nėštumo požymiai. Tarkime, moterį labai pykino, buvo šleikštulys, buvo padidėjusios ir jautrios krūtys. Šie požymiai pradeda silpnėti arba išnyksta. Tai reikia labai pasverti, kokią taktiką rinktis. „Svarbiausia - parama, nes fiziškai dažniausiai didelių problemų nėra, jų dažniau atsiranda tik per patį persileidimo procesą, kada kraujavimas stiprėja, skausmai didėja, tuomet fizinės pagalbos reikia daugiau. O šiaip tuo atveju daugiau kalbame apie emocinę paramą“, - teigia prof. D. Ramašauskaitė.
Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį. Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti. Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį. Bet kokiu atveju, kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti.
tags: #ka #reiskia #nesivystantis #nestumas
