Vis daugiau visuomenėje kalbama apie gamtos, miško ir lauko darželių naudą vaikų ugdymui. Tyrimai, atlikti Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje, įrodo, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus teigiamai veikia jų mokymąsi ir vystymąsi. Ši tendencija Lietuvoje taip pat populiarėja, o tai rodo augantį tėvų sąmoningumą ir dėmesį ikimokyklinukų ugdymui gamtoje.
Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas ikimokyklinėje įstaigoje, vėliau mokykloje. Šeima ir ikimokyklinės įstaigos yra įvardijamos kaip vaikų švietimo ir socializacijos pagrindas. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, sujungtais ugdomuoju objektu - vaiku. Dabartiniai šeimos įtraukimo į vaikų ugdymą modeliai formuojami remiantis visapusiškesniu požiūriu, kada šeima ir darželis yra institucijos, prisiimančios atsakomybę už vaikus. Darželis ir šeima - tai svarbus deramos elgsenos pavyzdys.
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie vaikų ugdymo gamtoje naudą. Pataisų priėmimas, apibrėžiant gamtos, miško, lauko darželio sąvokas teisiniuose dokumentuose, sudaro sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikams augti sveikai, vaiko raidos specifiką atitinkančioje aplinkoje. Tai leidžia mažesnėms bendruomenėms steigti lauko darželius, nes iki šiol galiojusios higienos normos to daryti nebuvo įmanoma. Sveikos ir blaivios gyvensenos kultūros populiarėjimas šalyje sukuria aiškų ir augantį poreikį ugdyti vaikus gamtoje.
Nors kitose šalyse tokio tipo darželių yra nepalyginamai daugiau ir jie yra vyraujantys, Lietuvoje tai tik pastarojo penkmečio naujas reiškinys. Tėvai tampa sąmoningesni ir vis daugiau dėmesio skiria ikimokyklinukų ugdymui gamtoje, derinant veiklą, skaitymą, žaidimus patalpose ir buvimą bet kokiu oru gamtoje. Tačiau pasitaiko, kad tėvai išsako pageidavimą kuo trumpiau vaiką laikyti lauke, kad neva nesusirgtų. Nors ir pagal šiandien galiojančią higienos normą, ne mažiau nei 2 val. vaikai turėtų praleisti lauke.
Šeimos ir darželio bendradarbiavimo svarba
Vaiko socialinę patirtį įgyja namuose ir darželyje, o norint, kad toji patirtis būtų teigiama ir padėtų mažyliui užaugti doru, darbščiu, sveiku žmogumi, būtinas šeimos ir pedagogo glaudus bendradarbiavimas. Ikimokyklinio ugdymo, kaip ir visos švietimo sistemos tobulinimo perspektyvos yra glaudžiai susijusios su Lietuvos ekonominio bei socialinio vystymosi perspektyvomis. Vaikų darželio pedagogai nuolatos turi domėtis šeimos gyvenimu. Kuo intensyvesnis bus bendradarbiavimas ir stipresni ryšiai su šeima, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikų darželis galės įkūnyti savo uždavinius.
Išvada, kad tik tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįstas šeimos ir darželio bendradarbiavimas gali laiduoti sėkmę ugdant vaiko asmenybę. Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų. Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendrojo šeimos išprusimo. Šeimos pedagoginis išprusimas labai svarbi veikla. Ne kiekviena mama, o tuo labiau tėvas savarankiškai studijuoja pedagoginę literatūrą, todėl pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį. Tam ir reikalingas abipusis šeimos ir darželio bendradarbiavimas, kad tėvai ir pedagogai galėtų veikti išvien.
Bendradarbiavimo taisyklės nustato būtent suaugusieji. Vaikai jas vykdo entuziastingai arba paklusdami per prievartą, t.y. mokydamiesi ir tapatindamiesi su jais. Sėkmingas bendradarbiavimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Svarbiausi gero psichologinio bendradarbiavimo požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs, vertinami, palaiko vieni kitus, dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas.
Vaikų adaptacija darželyje
Pirmieji mėnesiai vaikui pradėjus lankyti darželį gali tapti nemenku išbandymu visai šeimai. Daugelis tėvų pastebi, kad vos mažylis pradeda eiti į kolektyvą, iš karto ima dažnai sirgti, o kartu virusus parsineša ir į namus. „Labai dažnai susiduriame su situacijomis, kai sergantis vaikas užkrečia visą šeimą. Priežastys akivaizdžios - artimas kontaktas, bendrai naudojami daiktai, taip pat nuovargis ir stresas, kurie silpnina imuninę sistemą.“
Pedagogė Inga Pupelienė mano, kad optimalus laikas pradėti lankyti darželį yra tada, kai vaikui sueina treji - ketveri metai. „Tačiau vaikai, pradėję lankyti darželį, pradeda sirgti ir dėl kitų faktorių, kurie nuo jų nepriklauso. Todėl, kad dėl pasikeitusios aplinkos susilpnėja jų imunitetas - naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių. Be to savo, šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su namuose pasitaikančiais mikrobais, o į darželį ateina kiekvienas su savo mikrobų rinkiniu, taigi pasikeitimas jais neišvengiamas.“
Vaikų „darželio ligos“ yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Pasak gydytojų pediatrų, dažniau ar rečiau mažylis sirgs, priklauso nuo vaiko imuniteto. Pastarasis paprastai susiformuoja iki ketverių metų. Gydytojai sako, jog tokio amžiaus vaikams sirgti aštuonis kartus per metus yra normalu. Tikimybė, kad pradėjusi lankyti darželį jūsų atžala nesirgs, nedidelė. Pirmąjį pusmetį dažniausiai vyksta adaptacija. Vaikas sutinka gerokai daugiau ligų sukėlėjų, negu augdamas namuose. Vaikų darželis - puiki terpė infekcijai. Nors higienos normos griežtai draudžia vesti sloguojančius, kosinčius vaikus, tačiau tėveliai apie tai nepagalvodami atveda bepradedančius ar ne visai pasveikusius vaikus.
Perėjimas į darželį: kaip padėti savo vaikui pasiekti raidos etapus
Darželio lankymas yra nauja ir visiškai nepažįstama patirtis vaikui, kuri gali būti bauginanti, gąsdinanti. Papasakokite vaikui apie naują vietą, kurią jis tuoj pradės lankyti, vaikus, kuriuos sutiks. Jei ką nors žinote apie darželio dienotvarkę, papasakokite ir apie ją. Kuo daugiau vaikas žinos apie darželį, tuo saugesnis jame jausis. Svarbiausia nemeluokite - jis gali nusivilti negavęs to, apie ką pasakojote. Priimkite vaiko tiek teigiamas, tiek neigiamas reakcijas („ožiukus“, riksmus ir t. t.) pradėjus lankyti darželį, kalbėkitės apie tai. Paklauskite vaiko, kaip jam sekėsi, kas patiko, kas nepatiko, kas pasisekė, kas buvo ne taip sėkminga. Nepamirškite padrąsinti, paskatinti, pagirti vaiko.
Vaikų elgesio iššūkiai darželyje
Bendraudami su vaikais, kurie aršiai reiškia savo emocijas, elgiasi provokuojamai ir be suaugusių pagalbos nesigeba kontroliuoti savo jausmų, yra tikras iššūkis. Būtent todėl suaugusieji dažniausiai pasirenka gerai visiems žinomą autoritarinį auklėjimo modelį ir taiko (pabūk vienas, kol suprasi) metodą. O juk impulsyvūs vaikai gal ir nesupranta, kas sukelia tokią suaugusiųjų reakciją, neįžvelgia ryšio tarp savojo ir kitos elgesio, nesuvokia, kad tai jie sukėlė tokią audrą.
Alternatyvus būdas galėtų būti toks: kai situacija nurimsta, ir vaikas jau gali kalbėtis, auklėtoja turėtų su juo pasikalbėti apie įvykusį incidentą. Vaikas papasakotų, kaip jis jautėsi ir ką išgyveno, kokių minčių jam kilo. Verta klausti paties vaiko, ar situaciją galima išspręsti geriau, nes širdyje vaikas tikrai to nori. Būtina, kad vaikas praplėstų savo elgesio bei veiksmų repertuarą. Ypač svarbu užtikrinti jo buvimą grupėje, dalyvavimą be atskyrimo, taip pat neleisti susiformuoti neigiamam kitų (ir vaikų, ir suaugusių) požiūriui. Suaugusieji turi siekti pažinti vaiką ir suprasti, kas jį provokuoja, o tuomet rasti būdą to išvengti. Jie turi būti šilti ir sąmoningai nuolat kurti bei palaikyti teigiamus santykius su vaiku, o reikalingas ribas nubrėžti pozityviai.
Pasak ne vieno tyrimo, autoritetingas auklėjimo stilius suteikia vaikams palankiausias sąlygas kurti glaudų bei saugų ryšį su jį supančiais suaugusiais žmonėmis. Vadinamasis auklėjimas autoritetu reiškia, kad suaugusieji kontroliuoja padėtį tvirtai, tačiau pozityviai. Jie nustato aiškias ribas ir taisykles, taip pat lūkesčius, bet bendrauja su vaikais šiltai ir nuoširdžiai. Autoritetingi suaugusieji klauso vaikų pageidavimų, paiso poreikių, tačiau prisiima atsakomybę ir gina bendrą interesą. Taip vaikai išmoksta elgtis priimtinai, pajėgia sulaukti savo eilės, būti draugiški, imtis iniciatyvos ir spręsti naujus iššūkius smalsiai, pasitikėdami savimi.
Darželio auklėtojo vaidmuo
Darželio auklėtojos darbas - tai kasdieninio gyvenimo buitis su žaidimais, kūrybiniais darbais ir šventėmis vaikams. Kiekvieną dieną darželio grupėje žaidžia apie dvidešimt vaikų. Kiekvienas vaikas yra išskirtinis, nepakartojamas, kiekvienas nori gauti dėmesio, kiekvienas pasakoja, skundžiasi ar žaisdamas džiūgauja. Kiekvieną rytą darželio auklėtojoms yra paliekamas didžiausias šeimos turtas - vaikas, su kuriuo dirbdama auklėtoja pritaiko savo profesinius gebėjimus, žinias, įgūdžius.
Gaila, kad darželių auklėtojų profesinis darbas yra ne visada įvertinamas, pastebimas, o tėvelių pokalbiuose net kritikuojamas. Pagarbą ir pasitikėjimą šios srities pedagogams mažina nuo tarybinių laikų išlikusios kalbos apie atidaromus langus grupėse, uždaromus vaikus tualete ir t.t. Kiekviena nuomonė turėtų būti pagrįsta faktu, įrodymu, o pripasakoti galima visko. Gaila, kad darželio auklėtojos vis dar lieka nuvertintos valstybės.
Norėtųsi, kad visuomenė, politikai daugiau vertintų ir gerbtų darželio auklėtojų darbą, jis nėra lengvas, jis reikalauja sąžiningumo, atsakomybės, ištvermės, pakantumo, tolerancijos, o svarbiausia - meilės vaikams. Mielos darželio auklėtojos, toliau su vaikais veržkimės į Šviesą, į Gerumą, į Meilę ir Širdingumą! Ir toliau dirbkime taip, kad po daugelio metų, sutikus savo ugdytinį, nebūtų gėda pažiūrėti jam į akis ir išgirstume pagarbiai skambančius žodžius: Jūs - mano auklėtoja.
Vykstant spartiems ekonominiams, socialiniams pokyčiams, keliamiems sudėtingiems reikalavimams, ikimokyklinėse įstaigose dirba stiprūs, kūrybingi, kompetetingi pedagogai -auklėtojai. Kiekvienas darbas, atliekamas sąžiningai, kruopščiai nebus lengvas, nes nuolat galvojama: „Ar viskas atlikta?
