Verkia be išimties visi kūdikiai - taip jie išreiškia savo poreikius. Pilvo diegliai nekenkia mažylio sveikatai ir santykinai greitai praeina. Vienintelė paguoda tėvams - šis sutrikimas laikomas gerybiniu. Pilvo diegliai - išbandymas naujiems tėveliams. Akušerė Ieva Girdvainienė pataria pirmiausia atkreipti dėmesį, kokios spalvos mažylio išmatos ir šlapimas. Kartais pakeitus kūdikiui vystyklą, galite pajusti rūgštų kvapą, kitą kartą ne tokį rūgštų. Vystykluose ar sauskelnėse galima pamatyti, yra rūgšti ar šarminė terpė. Yra daug teorijų, kodėl vaikams pučia pilvuką - tai nebrandus virškinimo traktas, kuriam formuojantis pučia pilvą. Kitas būdas - medikamentinis. Tačiau akušerė pataria pirmiausia išbandyti mechaninį būdą ir tik ypatingais atvejais rinktis vaistukus. Anot akušerė Ievos, tiesioginės įtakos tam nėra, tačiau jei mama valgo daug kažkurių produktų, pvz daržovių, ir žinda mažylį, jo savijautai, žinoma, tai gali atsiliepti. Tad išvada paprasta - gyvenkite savo normaliu mitybos režimu, tik jeigu norite obuolių - suvalgykite jo pusę. Būkite ramios ir svarbiausiai kantrios - pilvuko problemos kankinančios, bet tikrai praeinančios.
Pilvo dieglius geriausiai išduoda dažnas ir ilgai trunkantis kūdikio verksmas be jokios aiškios priežasties. Dažniausiai diegliai kūdikius pradeda varginti per kelias pirmąsias savaites po gimimo. Diegliai dažniausiai baigiasi 3-4 mėn. Nors pilvo dieglių varginamas vaikelis būna irzlus, daug verkia, dažniausiai jis vis tiek puikiai valgo, priauga svorio ir jo raida niekaip neatsilieka nuo bendraamžių.
Pilvo dieglių varginamas kūdikis tvirtai sugniaužia kumščius, išriečia nugarą, o pilvas išsipučia, tampa kietas. Pilvo skausmas ir diskomfortas sukelia susikaupusios dujos. Nėra visuotinai priimtos nuomonės, kas sukelia pilvo dieglius kūdikiams. Nustatyti, ar kūdikiui tikrai pasireiškė pilvo diegliai, galima pagal simptomų pobūdį. Kūdikį apžiūrėjęs pediatras gali tiksliau nustatyti diagnozę.
Viena iš galimų kūdikio pilvo diegliukų priežasčių yra nebrandi nervinė sistema. Nėra visuotinai priimtos nuomonės, kas sukelia pilvo dieglius kūdikiams. Pilvo skausmą ir diskomfortą sukelia susikaupusios dujos. Kūdikio nebrandi nervinė sistema.
Pilvo pūtimu vadinamo proceso metu skrandyje ir žarnyne susiformuoja mažyčiai oro burbuliukai arba kaupiasi dujos. Jie ir sukelia spaudimą, skausmą, spazmus, pykinimą, gali girdėtis gurgėjimas, padidėti pilvo apimtis. Dujos pasiskirsto skrandyje ir skirtinguose žarnyno segmentuose. Prisikaupus skrandyje, jos veržiasi aukštyn stemple ir tada vaikas raugėja. Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja.
Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau. Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo.
Kaip numatyti ir palengvinti pilvo dieglius?
Dažniausiai pilvo diegliai arba kolikos kamuoja antrojoje dienos pusėje, vakarais, kai vaikas jau labiau emociškai pavargęs. Pats su pilvo diegliais susijęs verksmas yra intensyvesnis, garsesnis, o tonas - aukštesnis. Paprastai tariant, verksmas panašus į rėkimą. Tėvai dažniausiai labai pasimeta, nes gali pasirodyti, kad vaikui kažkas negerai - kūdikio verksmas labai staigus, bauginantis, dirginantis ir sukeliantis daug nerimo.
Pilvo diegliams taip pat būdingas padidėjęs kūno tonusas. Vaikelis gali labai stipriai išriesti nugarą, pritraukti kojas prie pilvuko. Kolikų metu paprastai parausta veidas ir stipriai įsitempia pilvas. Sudėtingiausia tai, kad jokie įprasti nuramino būdai beveik nepadeda. Vaikelis verkia toliau, nors ir patenkinami visi pagrindiniai jo poreikiai. Pastebėta, kad pilvo diegliai (kaip ir pilvo pūtimas) gali palengvėti pašalinus dujas ar pasituštinus, tačiau ne visuomet.
Žinoma, aukščiau minėti simptomai ar požymiai gali reikštis ir įprasto verkimo metu. Vis dėlto su pilvo diegliais susijęs verksmas tęsiasi ilgiau ir turi pasikartojamumo požymį. Neretai taikoma trejeto taisyklė: vaikas stipriai verkia ilgiau nei 3 valandas; toks verkimas kartojasi daugiau nei 3 kartus per savaitę; tokių savaičių suskaičiuojama daugiau nei 3. Minėtu atveju labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai. Negana to, stipriausios ir intensyvios kolikos paprastai kamuoja 3-5 mėnesių kūdikius.
Gydytojas įvertina, ar kūdikis neturi širdies patologijų, ar nėra bėrimų, ar kūdikis nepatyręs jokių traumų. Be to, įsitikinama, ar vaikelis priauga tiek svorio, kiek turėtų, ar jis nekarščiuoja, neviduriuoja, nevemia ir nepatiria kitų galimas patologijas rodančių simptomų. Jei kūdikis sveikas ir toks garsesnis verkimas kartojasi gana dažnai, tuomet labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai.
Metodai, kaip palengvinti kūdikio pilvo dieglius:
- Kūdikio maitinimo technikos keitimas. Vertėtų įsitikinti, ar kūdikis žindomas ir (arba) iš buteliuko maitinamas taisyklingai. Po maitinimo būtina panešioti mažylį vertikaliai ir leisti jam atsirūgti. 10 minučių prieš maitinimą naudinga mažylį paguldyti ant pilvo. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, reikia naudoti specialius buteliukus su vožtuvais, mažinančiais kolikų tikimybę.
- Kūdikio mitybos keitimas. Jei žindote, maisto dienoraštyje užsirašykite viską, ką konkrečią dieną valgėte ir gėrėte. Jei kūdikį maitinate pieno mišiniu ir numanote, kad pastarasis netinka, galite išbandyti kitą mišinuką. Kartais dieglių kamuojamiems kūdikiams labiau tinka hidrolizuoti arba hipoalerginiai (HA) pieno mišiniai. Jei įtariama, kad mažylis gali būti alergiškas karvės pieno baltymui arba laktozei, žindanti mama kuriam laikui galėtų atsisakyti pieno produktų ir stebėti vaikelio savijautą.
- Užtikrinimas, kad kūdikis neprisiryja oro. Reikėtų kūdikiui duoti kuo dažniau atsirūgti, po maitinimo jį 15-20 min. panešioti statesnėje pozicijoje. Taip pat reikėtų žindyti/ maitinti dažniau: alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro. Jeigu žindote, įsitikinkite, kad kūdikis tinkamai, plačiai apžioja krūtį (t.y. apžioja ne tik spenelį, bet ir aureolę), žinda tolygiai, ritmingai. Jeigu kūdikį maitinate nutrauktu pienu ar pieno mišiniu iš buteliuko, vertėtų pabandyti pakeisti buteliuką.
- Gerosios bakterijos. Pilvuko dieglių mažinimui gali pasitarnauti ir gerosios bakterijos. Probiotikus reikėtų rinktis pasitarus su gydytoju, įprastai jie parenkami atsižvelgus į kūdikio maitinimo būdą.
- Mankšta ir masažas. „Dviratuko mynimas“ ar kūdikio kojyčių prilenkimas prie pilvuko, guldymas ant pilvo, o taip pat pilvuko masažas gali pagerinti kūdikio savijautą. Guldymas ant pilvo yra rekomenduojamas kasdien, ypač jei kūdikis jau gerai laiko galvą, tai skatina judėti šioje padėtyje ir šliaužti.
- Kūdikio raminimas. Tai gali būti supimas, žindukas, kalbinimas, rami muzika ar „baltas triukšmas“, šilta vonia, pilvuko šildymas kompresu ar vyšnių kauliukų pagalvėle, vystymas, nešioklė. Važiavimas automobilyje arba vežime. Ritmingas automobilio judėjimas ir variklio ūžesys ramina daugelį pilvuko dieglių kamuojamų kūdikių.
- Šiluma. Šiltas kompresas ar pašildyta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant pilvuko arba šilta vonia daugeliui kūdikių padeda nurimti ir pagerina virškinimo procesus.
- Baltasis triukšmas. Baltasis triukšmas yra itin naudingas sudirgusiems, pervargusiems, verkantiems kūdikiams.
- Kūdikio vystymas. Kūdikio nešiojimas nešioklėje.
- Dienotvarkės įvedimas ir pakankamas poilsis. Pakankamas poilsis, ramybė ir aiškesnė dienotvarkė.
- Vaistai nuo diegliukų ir pilvo pūtimo. Jeigu visos minėtos priemonės nepadeda, ir esate tikri, kad vaikas nerimsta ir dėl to kaltas dėl pilvo pūtimas bei kūdikių diegliai, galima mažyliui duoti lašų nuo pilvo skausmo ar įdėti specialią žvakutę, šie preparatai palengvina būklę - padeda dujoms ir orui pasišalinti iš žarnyno. Įrodyta, kad dėl per didelio dujų susikaupimo atsirandančius pilvo dieglius gali palengvinti simetikonas. Jis nėra absorbuojamas į sisteminę kraujotaką, veikia tik vietiškai, todėl tinkamas nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Įrodyta, kad simetikonas gali suretinti verkimo epizodų dažnį ir sutrumpinti jų trukmę. Jis gali padėti pagerinti ne* not tik mažylio, bet ir tėvų miegą.
Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis „alergiškas mamos pienui“, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga.
Kartais susidaro įspūdis, kad tai pati madingiausia šių laikų liga, o beglitimė dieta skiriama visiems iš eilės: nuo mažiausio iki vyriausio žmogaus. Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!
Deja, kalbėdami apie pilvo dieglius negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2 - 4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4 - 10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Taigi kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laikti, kol juos “išaugs”: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų. Nereikia mamai misti tik duona ir vandeniu: o gal vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Viena iš galimų kūdikio pilvo diegliukų priežasčių yra nebrandi nervinė sistema. Kartais vienintelis kiek guodžiantis suvokimas yra tai, kad pilvo dieglius kūdikiai išauga. Dažniausiai diegliai baigia kamuoti vaikeliui sulaukus 3-4 mėn.
Pilvo diegliai - neišsemiama tema: mamos džiaugiasi, kai kūdikis tik “valgo ir kakoja”, ir eina iš proto, kai mažylis verkia kamuojamas spazmų. Išvargę ir nevilties apimti tėveliai vardina ant vienos rankos pirštų nebesuskaičiuojamą lašų ir lašiukų sąrašą.
Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai. Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 - 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4 - 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su “kūdikių diegliais”. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas. Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15 - 20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos - tegul dar truputėlį pažinda. Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos. Na, o neišsprendus aukščiau minėtų žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa “labai geri”: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100 - 200 g. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį.
Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia.
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę.
Pastebėta, kad pilvo diegliai labiau kamuoja berniukus, bet kodėl - paaiškinimo kol kas nėra.
Pasak specialistų, dažniausiai pūsti pilvą kūdikiams pradeda sulaukus maždaug vieno mėnesio ir tai tęsiasi iki trijų ar keturių mėnesių. Tačiau kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Pavieniais atvejais pilvą pūsti gali ir praėjus kelioms dienoms ar savaitei po gimimo.
Dujos kūdikių žarnyne gali kauptis dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - jie prisiryja oro, taip gali atsitikti netaisyklingai žindant krūtį, neteisingai laikant buteliuką ar tiesiog jiems leidžiant daug garsų. Kūdikiai prisiryja oro ir verkdami, ypač kai ilgai ir garsiai klykia. Jeigu jiems aprimus pasigirdo purptelėjimas, abejonių nebėra. Kita vertus, galbūt jie verkė dėl to, kad skaudėjo pilvą dėl susikaupusių dujų? Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dar viena prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų. Tai paaiškintų, kodėl po poros mėnesių daugeliui vaikų pilvo skausmai ir diegliai praeina. Taip gali atsitikti ir susirgus virusine žarnyno infekcija, tačiau tada paprastai yra kitų simptomų - pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Maitinimo metu svarbu stengtis, kad nepatektų oro. Jei kūdikis neatsirūgsta, jam pradeda pūsti pilvuką. Gydytoja V. Blinstrubienė pataria reguliariai, iki vienerių metukų amžiaus, lankytis pas vaikučio gydytoją.
Tvitas emocinis ryšys, šiluma, darna gali padėti išvengti pilvo diegliukų ar bent jau juos sumažinti.
Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams.
Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. Stresuoti ar labai nerimauti dėl dieglių tikrai nereikėtų. Tėvams pravartu stebėti vaiko žindymą ir valgymą, nes jis dar nemoka tinkamai maitintis ir neskubėdamas ryti. Galbūt buteliukas nėra geras, čiulptuko skylutė yra per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Specialaus tyrimo nustatyti diegliams nėra, iš bendros simptomatikos yra nusprendžiama ir taikomas gydymas, o jeigu jis nepasiteisina, būtina ieškoti kitų priežasčių. Diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.
Pasak vaistininkės, pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę.
Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėvams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką.
Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai.
Pasak specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą.
Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.
Viena iš galimų priežasčių - netinkamas maitinimas. Gali būti, kad mama, maitinanti krūtimi, pati valgo produktus, pučiančius jai pilvą (pvz.: kopūstus, obuolius, svogūnus, česnakus, pupeles, žirnius, riešutus, rūgpienį ir kt.). Vaikas gali netoleruoti tokio mamos valgomo maisto, todėl mamos turi skirti labai daug dėmesio savo mitybai - tik taip jos gali atsirinkti sau ir savo mažyliui tinkamus maisto produktus. Jei mama vartoja daug karvės pieno bei jo produktų ir pati maitina kūdikį krūtimi tai gali būti viena iš diegliukų priežasčių, nes nemažai kūdikių yra jautrūs karvės pienui. Tokiu atveju derėtų pasitarti su gydytoju dėl kitokio maistelio parinkimo. Kita galima priežastis susijusi su bioritmu ir centrine nervų sistema. Sutrikdytas bioritmas (vidinis laikrodis), svarbus kiekvieno individo gyvenime, taip pat gali sukelti dieglius. Labai svarbu, kokia centrinė vaiko nervų sistema, kaip ji vystosi po gimimo. Dirglius, jautrius vaikus pilvo diegliai kamuoja dažniau.
Yra įvairių būdų, padedančių nuraminti diegliukų kamuojamą kūdikį: galima jį paimti ant rankų, švelniai kalbinti, sūpuoti, glausti prie savo šilto kūno. Bet kuriuo atveju, kai tik diegliukai prasideda, reikia konsultuotis su vaikučio gydytoju, nes tik jis gali nuspręsti, ar šio negalavimo priežastis nėra kokia nors rimta liga.
Gydytoja V. Blinstrubienė pataria tėvams nesiblaškyti, o būti pastabiais ir stebėti vaikų elgesį diegliukų metu (kada ir kiek jie trunka, kaip tai susiję su maitinimu). Yra pastebėta, kad diegliukai greičiau praeina tuomet, kai mažylis paguldomas kniūbsčias. Kitas būdas sumažinti diegliukus - pilvo masažas: sukamaisiais judesiais, pagal laikrodžio rodyklę, švelniai masažuokite pilvą.
