Gimdymo Terminas Ateina: Nepakeičiami Patarimai Ir Rekomendacijos Sėkmingam Gimdymui

Nors kiekvienai gimdyvei yra nustatyta gimdymo data, gimdymo terminas yra gana lankstus. Jis priklauso nuo kelių veiksnių. Nuo senų senovės visos žinome, kad gimdome tada, kai mažylis „pasiprašo” į šį pasaulį, tada ir mūsų organizmas būna jau pasiruošęs. Jau seniai medikai apskaičiavo, kiek trunka nėštumas, tačiau ne kiekviena moteris žino, kurią tiksliai dieną pastojo. Taigi atskaitos taškas dažniausiai yra sąlyginis.

Norint apskaičiuoti gimdymo terminą, pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos. Bet negalima pamiršti, kad mėnesinių ciklas ne visų moterų būna vienodas ir ne visos pastojo 14 ciklo dieną, kaip yra skaičiuojama. Vidutiniškai nėštumas trunka 280 dienų, tačiau jis gali trukti dvi savaites ilgiau ir tai nieko bloga. Vadinasi, nėštumas vidutiniškai trunka 40 savaičių, bet iki 42 savaičių, jeigu vaisius gyvas, jaučiasi gerai, pakInfo pakanka maisto, vaisiaus vandenų, vis dar nieko bloga nešioti kūdikį. Nieko bloga, jei gimdymas prasideda ir nuo 37 savaičių. Vadinasi, normalu gimdyti ir 37, ir 42 nėštumo savaitę.

Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės. Iš tiesų suklysti nustatant terminą yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.

Data - tik sąlyginė

Laikas gimdyti yra ne tada, kai ateina gydytojo nustatytas terminas, nes jis yra „popierinis”, reikalingas labiau formaliems dalykams, pavyzdžiui, moters nedarbingumui apskaičiuoti. Aišku, dažniausiai nėščioji pagimdo panašiu laiku, kaip buvo nustatyta. Bet, ko gero, 20 proc. gimdyvių tą numatytą dieną vis dėlto dar negimdo. Nereikia panikuoti, trukdyti savo organizmui ir kūdikiui ruoštis didžiajai dienai, nes pats geriausias gimdymas būna tada, kai „pasiruošia” nėščiosios gimdymo takai.

Nuo 37 nėštumo savaitės nėščioji turi kas savaitę ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar jai ir kūdikiui viskas gerai. Kūdikio savijautą stebi gydytojas ir būsima mama, kuri išmokoma kasdien stebėti, kaip jos mažylis juda, skaičiuoti judesius. Ir jeigu vaikučio judesiai silpnėja, jis liaujasi judėjęs arba tiesiog kyla įtarimas, kad juda ne taip, kaip įpratsa, būtina tučtuojau kreiptis arba į ligoninę, arba į savo gydytoją.

Kada reikia skatinti gimdymą?

Kartais vis dėlto prireikia paskatinti gimdymą, bet tai gali spręsti tik gydytojas, kuris mato, ar kyla grėsmė kūdikiui arba mamai. Jeigu pavojaus nėra, leidžiama dar negimdyti ir laukti, kol pats organizmas pradės „veikti”. Nereikia šokinėti, mylėtis ar dar ką nors daryti, nes pati gamta geriausiai žino, kada „paleisti” kūdikį į pasaulį.

37 nėštumo savaitę gimęs kūdikis jau gali gyventi be mamos, bet nei tada, nei vėliau skatinti kokiais nors iš interneto prisiskaitytais būdais nėra gerai. Sakote, tai natūralūs skatinimo būdai, bet negi apskritai yra gerai skatinti gimdymą? Bet koks kišimasis į šį procesą nėra natūralus, net jei tiesiog šokinėsite nuo lovos.

Pernešioti gimsta sunkiau

Statistika rodo, kad pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Todėl jeigu nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Tačiau grindų plovimas ir tapetų klijavimas nepadės. Būtina pasitikėti gydytoju, nes pernešiotas kūdikis yra daug jautresnis, todėl jo būklę medikai turi nuolatos stebėti. Galbūt gydytojas nuspręs leisti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį. Jokia saviveikla neleistina, nes klausydamos, ką sakė „viena bobutė”, rizikuotumėte kūdikio, o galbūt ir savo gyvybe.

Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.

Pasitikėkite gydytoju

Yra aplinkybių, kai būtina įsikišti į gimdymo procesą ir jį paskatinti. Bet labai blogai, kai mama pati nusprendžia būti sau gydytoja ir nori paveikti kūdikio atėjimą į šį pasaulį. Mes juk nesiuvame sau drabužių, nesikerpame plaukų, o tokį rimtą procesą kaip vaiko gimimas norime reguliuoti senais būdais, kurie gali būti pavojingi. Kas bus atsakingas, jeigu ne laiku prasidės gimdymas? Metas pradėti pasitikėti gydytojais.

Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.

Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai.

Liaudiški būdai ir medicininis skatinimas

Iš tiesų dauguma tų liaudiškų būdų ir lieka liaudiškais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. O medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.

Medikamentinio arba instrumentinio gimdymo sužadinimo dėka suintensyvėję sąrėmiai greičiau atveria gimdos kaklelį. Sėkmingam natūraliam gimdymui svarbu, kad jis būtų subrendęs, t.y. Jeigu reikia, gimdos kaklelis yra brandinamas dirbtinai. Yra Rh izoimunizacija, t.y. Gimdymo sužadinimas yra pakankamai dažna procedūra, kuri pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Gimdymo skatinimas yra laikomas nepavykusiu, jeigu gimdymas neprasideda per 24-48 val.

Ką pasakytų žvaigždės?

Apie žvaigždes užsiminiau toms, kurios tiki astrologija. Kas bus, jeigu kūdikis gims ne tada, kaip jos numatė? Gal visą likusį gyvenimą jausis tarsi būtų ne savimi? Gimdymas - ne pageidavimų koncertas ir negalima savanaudiškai lemti jo vien dėl to, kad norime, jog vaiko gimimo data būtų „graži”, būtų geras oras ar dėl kitų dalykų.

Dar kartą pabrėžiu, kad gimdymas bus sklandus tik tada, kai jam „pasiruoš” gimdymo takai ir viskas prasidės natūraliai. Kartais moterys pradeda gimdyti apsilankiusios pas gydytoją ginekologą, kuris vos vos sudirgina gimdos kaklelį.

Pernešiojimo priežastys ir komplikacijos

Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.

Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.