Kūdikio priežiūra - tai ne tik maitinimas ir miegas, bet ir dėmesys jo sveikatai bei vystymuisi. Nuo pat gimimo svarbu stebėti, kaip kūdikis reaguoja į aplinką, ar tinkamai vystosi jo organizmas. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į naujagimio išmatas, vėmimą, ašarojimą, žvairumą ir kitus rodiklius, kurie gali signalizuoti apie sveikatos problemas.

Naujagimio priežiūra ir pirmaisiais mėnesiais

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei tik leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu.

Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.

Mažylio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa vos 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje jau 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti.

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti.

Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz. 4-8 mėn. kūdikiams per parą galima duoti 60 - 120 ml, o 8-12 mėn. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi.

Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės.

Kai kūdikis vemia keletą kartų dienos bėgyje; daugkartinį vėmimą gali sąlygoti kai kurios medžiagų apykaitos ligos (pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz.

Kūdikių verksmas ir diegliai

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti.

Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.

Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą, pvz. maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn.

Kūdikio akių priežiūra

Kūdikio akys - vienas jautriausių organų, todėl tėvai dažnai pastebi, kad jos traiškanoja, ašaroja ar limpa. Nedidelis sekreto kiekis - ypač rytais - yra visiškai normalus, nes tai natūralus būdas akims apsivalyti. Tačiau jei traiškanos tampa gelsvos, tirštos ar akytės limpa dažnai, tai gali rodyti užsikimšusį ašarų lataką arba lengvą infekciją. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kada galima padėti namuose, o kada reikalinga gydytojo apžiūra.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti, kai traiškanoja kūdikio akys

• Kas tai? - Akių traiškanos - tai sekreto sankaupos, atsirandančios dėl ašarų latako užsikimšimo ar lengvo uždegimo.
• Kada tai normalu? - Jei traiškanos yra skaidrios, mažos ir pasirodo retkarčiais, ypač po miego.
• Kada sunerimti? - Kai traiškanos tampa tirštos, gelsvos ar akys dažnai limpa.
• Ką galima daryti namuose? - Valyti akis virintu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu, atlikti švelnų ašarų latako masažą.
• Kada kreiptis į gydytoją? - Jei traiškanos kartojasi kasdien, akys parausta arba kūdikis tampa neramus.

Kodėl traiškanoja kūdikio akys?

Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikio ašarų sistema dar tik formuojasi. Dėl to ašarų latakai gali būti susiaurėję arba laikinai užsikimšę, ir ašaros neturi kur nutekėti. Jos kaupiasi akyje, susimaišo su dulkėmis bei gleivėmis - susidaro traiškanos. Maždaug kas penktas naujagimis turi užsikimšusį ašarų lataką - tai natūralu ir dažniausiai praeina savaime. Svarbiausia - švelni akių higiena ir masažas.

Dažniausios priežastys, kodėl traiškanoja kūdikio akys

Šios priežastys dažniausiai nėra pavojingos, tačiau svarbu stebėti kūdikio akis kasdien. Jei traiškanos tampa lipnios, pūlingos ar abi akys limpa vienu metu, verta pasirodyti vaikų oftalmologui.

Kaip atpažinti, ar traiškanos pavojingos?

Ne visos akių traiškanos rodo ligą. Daugeliu atvejų jos susidaro dėl neužsivėrusio ašarų latako ar dulkių, patekus į akis. Tačiau kai traiškanos keičia spalvą, tampa tirštos ar atsiranda paraudimas, patinimas, tai jau signalas, kad akis gali būti uždegusi. Kūdikių akys labai greitai reaguoja į infekcijas. Net lengvas uždegimas per dieną gali tapti pūlingu, todėl svarbu stebėti spalvą ir kiekį.

Palyginimas: normalios ir pavojingos traiškanos

Jei traiškanos tampa pūlingos, akys limpa viena po kitos arba kūdikis tampa neramus - būtina kreiptis į vaikų gydytoją arba oftalmologą. Ankstyva apžiūra padeda išvengti komplikacijų ir dažnai leidžia išspręsti problemą paprastu masažu ar higiena.

Ką daryti namuose?

Kai kūdikio akys traiškanoja, svarbiausia - švara, švelnumas ir kantrybė. Dauguma atvejų išsprendžiami be vaistų, jei akys tinkamai prižiūrimos. Kasdienė akių higiena ir ašarų latako masažas padeda atkimšti lataką bei išvengti infekcijos.

Akių priežiūros žingsniai

1. Plaukite rankas prieš kiekvieną prisilietimą prie kūdikio akių.
2. Naudokite švarų vatos tamponą arba marlės gabalėlį, suvilgytą virintu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
3. Valykite nuo išorinio akies kampo į vidų - švelniai, be spaudimo.
4. Kiekvienai akiai naudokite atskirą tamponą, kad infekcija neplistų.
5. Valykite akis 2-4 kartus per dieną, ypač ryte ir vakare.

Ašarų latako masažas

1. Pasiruoškite - plaukite rankas ir naudokite švarų pirštą ar mažą servetėlę.
2. Raskite tašką - tai mažas guziukas prie vidinio akies kampo, šalia nosies šaknies.
3. Švelniai spauskite ir braukite žemyn link nosies. Judesys turi būti lengvas, be skausmo.
4. Kartokite masažą 2-3 kartus per dieną, po akių valymo.

Jei traiškanos mažėja po kelių dienų - tęskite masažą dar savaitę. Reguliarus valymas ir švelnus masažas padeda daugumai kūdikių per kelias savaites. Jei traiškanos nepraeina per mėnesį arba atsiranda paraudimas bei patinimas, būtina kreiptis į gydytoją - gali prireikti lašų ar specialaus ašarų latako praplovimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų akių traiškanos kūdikiams praeina savaime per kelias savaites. Tačiau jei simptomai užsitęsia arba pablogėja, reikalinga pediatro ar oftalmologo apžiūra. Kūdikio akys jautrios, todėl infekcijos gali išplisti labai greitai.

Simptomai, kuriuos turi pamatyti gydytojas

Jei gydytojas nustato, kad traiškanas sukelia bakterinė infekcija, jis gali paskirti akių lašus ar tepalą. Esant ašarų latako užsikimšimui, kartais atliekama paprasta praplovimo procedūra, kuri padeda latakui atsiverti ir leidžia ašaroms nutekėti normaliai.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

Dauguma kūdikių akių traiškanų priežasčių yra natūralios ir laikinos, tačiau kai kurios gali sukelti komplikacijas, jei neprižiūrimos. Žemiau pateikti dažniausi atvejai ir veiksniai, galintys didinti riziką.

Dažniausios priežastys

• Nevisiškai atsivėręs arba užsikimšęs ašarų latakas (dažniausia priežastis).
• Lengvas bakterinis ar virusinis konjunktyvitas.
• Per sausas oras namuose, dirginantis akių gleivinę.
• Alerginės reakcijos į skalbimo priemones ar aplinkos dirgiklius.
• Peršalimo ar slogos metu padidėjęs ašarų gaminimasis.

Rizikos veiksniai

• Per mažas kūdikio imunitetas ar neseniai buvusi infekcija.
• Nereguliarus akių valymas arba naudojami nešvarūs tamponai.
• Užterštas oras, dulkės ar cigarečių dūmai namuose.
• Perkaitimas ar per sausas patalpų oras (ypač žiemą).
• Paveldėtas polinkis į ašarų latako siaurumą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kūdikių akių traiškanas

• Ar normalu, kad kūdikio akys traiškanoja? Taip, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tai dažna. Daugeliu atvejų priežastis - neužsivėręs ašarų latakas, kuris paprastai atsiveria iki 6 mėnesio.
• Ką daryti, jei traiškanos pasirodo kasdien? Valykite akytes fiziologiniu tirpalu ir atlikite švelnų ašarų latako masažą. Jei traiškanos nesumažėja per 1-2 savaites, pasitarkite su pediatru.
• Ar galima naudoti ramunėlių nuovirą akių valymui? Ne. Ramunėlių nuoviras gali dirginti akis arba sukelti alergiją. Geriausias pasirinkimas - sterilus fiziologinis tirpalas arba virintas vanduo, atvėsintas iki kambario temperatūros.
• Kada reikalingi akių lašai? Jei traiškanos tampa geltonos, tirštos arba akys parausta. Lašus skiria tik gydytojas - jų nereikėtų naudoti savarankiškai.
• Ar traiškanos gali būti užkrečiamos? Taip, jei priežastis - bakterinė ar virusinė infekcija. Svarbu nenaudoti to paties rankšluosčio ar vatos tamponų abiem akims.
• Kiek laiko gali traiškanoti kūdikio akys? Lengvas ašarų latako užsikimšimas gali trukti kelias savaites ar net iki kelių mėnesių. Jei po 6 mėn. nepraeina - gydytojas gali pasiūlyti latako praplovimą.
• Ar reikia masažuoti abi akis, jei traiškanoja tik viena? Taip, masažas gali padėti abiem akims. Dažnai ašarų latakai būna siauresni abiejose pusėse, nors simptomai matomi tik vienoje akyje.

Žvairumo problema ir jos sprendimai

Viena iš didžiausią susirūpinimą mamoms keliančių ligų yra žvairumas. Žvairumas - vienos akies nukrypimas nuo žiūrimo objekto: kai regėjimą reikia sukoncentruoti į vieną objektą, pavyzdžiui, į padėtą obuolį, žvairuojant viena akis žiūri tiesiai į jį, o kita - kažkur į šoną. Žvairuoja 3-4 proc. vaikų. Neišnešioti ir neurologinių problemų turintys vaikai žvairuoja dažniau. Pavyzdžiui, net kas antras sergantis cerebriniu paralyžiumi vaikas žvairuoja.

Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Apie 60-80 proc. • Paveldimumas. • Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai. • Neteisingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas. Gali net visai nebūti raumens, arba jis gali būti dvigubas. • Akį judinančių raumenų paralyžius. • Aklumas viena akimi ar labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienos pusės. • Netaisyklinga raumenų inervacija. Nervas gali įaugti ne į tą raumenį. • Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).

Koks gali būti žvairumas?

Įgimtas

Įgimto žvairumo priežastys dar nėra tiksliai žinomos. Jis pasimato iki 6 mėnesių amžiaus. Galima įtarti, kai mažylio akytės stipriai krypsta į nosies pusę, žiūri kiekviena sau, o ne tiesiai. Gali atrodyti, kad kūdikis nepasuka akies į išorę lyg ji būtų paralyžiuota. Nustatant žvairumą į mažylį žiūrima iš priekio, o jo galvytė turi būti laikoma tiesiai. Sveiki mažyliai gali žvairuoti iki trijų mėnesių, o paskui regėjimas sunormalėja. Kai pradeda žvairuoti tik po trijų mėnesių - tai jau liga, ir būtina parodyti vaikų akių gydytojui, kad pasižiūrėtų mažylio akių judesius, nustatytų žvairumo, jei jis yra, kampą. Vėliau gali reikėt išplėsti vyzdžius. Dėl to gali tekti vaikučiui sulašinti specialių lašelių, kad gydytojas galėtų ištirti akių dugną.

Labai svarbu žvairumą atskirti nuo pseudožvairumo. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja, o gydytojai sako, kad ne. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies.

Įgytas

Juuo dažniausiai suserga vaikai nuo 2 iki 4 metų. Šio amžiaus vaikai pradeda daugiau domėtis knygutėmis, piešti, o taip dirbant iš arti, reikia daugiau įtempti akių raumenis. Gali žvairuoti viena kuri nors akis arba abi pakaitomis. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita - nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas), į smilkinį (divergentinis žvairumas), rečiau - neproporcingai aukštyn arba žemyn. Žvairuojantieji vaikučiai skundžiasi greitu akių nuovargiu, galvos svaigimu, vaizdo dvejinimusi. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, vaikutis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi, gali būti platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas.

Kaip gydytojas įvertina vaikų žvairumą?

Atvykus į oftalmologo kabinetą, pirmiausiai gydytojas apklaus tėvelius, kada vaikas pradėjo žvairuoti, gal jo žvairavimą nulėmė kokie nors veiksniai (liga, išgąstis, trauma), ar akytės nukrypsta daugiau antroje dienos pusėje, ar kas šeimoje žvairuoja ir pan. Žvairumo gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ankstyvos diagnozavimo ir gydymo. Anksti pradėjus gydyti, galima ne tik atstatyti kosmetiką, bet ir akių funkcijas, kurios labai svarbios gyvenime mokantis, pasirenkant profesiją, dirbant.

Vaikų žvairumas pradedamas gydyti iš karto jį nustačius. Kuo anksčiau ši liga nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Dažniausiai žvairumą lemia didelio laipsnio trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas. Tuomet reikia nuolat nešioti akinukus.

Kartais vaikams sunku priprasti prie akinių. Čia svarbus vaidmuo tenka tėvams. Tėvai turi įsisąmoninti: gydant žvairumą, pirmas vaistas - akiniai. Okulistas paskiria tinkamus akinukus, gydomųjų pratimų kompleksą, švitinimą įvairiais aparatais. Jų tikslas ne tik priversti akių raumenis dirbti taisyklingai, bet ir pagerinti regėjimą. Akinukus vaikai gali pradėti nešioti ir nuo 6 mėnesių. Kūdikiams gaminami specialūs rėmeliai iš minkštos plastmasės, o kojelės sujungtos gumia. Su tokiais akiniais kūdikis gali gulėti, vartytis.

Kartais geriau matanti mažylio akis uždengiama, kad žvairuojanti akytė po truputį stiprėtų ir pradėtų žiūrėti taisyklingai. Padedant akių gydytojui, būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį - jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis - abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Gydyti reikia nuolat, nes, nenešiojant akinukų nors dvi savaites, visas darbas gali nueiti veltui.

Jei neužtenka akinių, gydoma chirurginiu būdu - operuojami akį judinantys raumenys. Jie pailginami arba sutrumpinami. Kartais prireikia kelių operacijų. Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausia - iki dvejų metų. Operacijos tikslas - ištiesinti akis taip, kad susiformuotų abiejų akių regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti.

Žvairumo profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų akis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams akis būtina patikrinti tris kartus (6 mėnesių, 3 metų ir prieš mokyklą).

Retinoblastoma - reta, bet pavojinga akių liga

Hubertas nuo gimimo serga piktybine akių liga retinoblastoma, tačiau apie tai niekas neįtarė net keturis mėnesius. Ilgai lauktas berniukas Beišių šeimoje gimė pernai balandžio 29-ąją. 32 metų V. Beišienės nėštumas buvo normalus, vaikas gimė išsivystęs, jo sveikata niekam nekėlė įtarimų. Ligoninėje kūdikis buvo atidžiai apžiūrėtas, ištirta klausa, netgi padarytas galvos ultragarso tyrimas, nes berniukas svėrė šiek tiek mažiau nei vidutiniškai - apie 2,8 kilogramo. Tačiau akių niekas netikrino. „Skubėkite auginti svorį, vykitės bendraamžius”, - palinkėjo gydytoja, išlydėdama laimingą motiną su kūdikiu į namus.

Žvalus berniukas augo kaip ant mielių. Tėvams ramybės nedavė tik tai, kad sūnus šiek tiek žvairavo. Vieną mėnesį jiems atrodydavo, kad žvairumas nyksta, o kitą - kad regėjimo yda stiprėja. Beišiai guodėsi, kad žvairumas išnyks kūdikiui sulaukus trijų mėnesių. Vilniečių šeima ramiai laukė trečio mėnesio. Buvo vasara, atostogų metas, daugelis gydytojų taip pat atostogavo. Niekas net nenujautė, kas Huberto laukia ateityje. Beišiams buvo neramu tik dėl to, kad nė vieno jų giminėje niekas nesiskundė regėjimo sutrikimais. „Su vyru Mindaugu pasikalbėdavome, ką darysime, jeigu Huberto žvairumas neišnyks, jeigu jam reikės nešioti akinius. Ar sugebėsime apsaugoti sūnų nuo bendraamžių patyčių, išleisdami į kiemą, mokyklą?” - pasakojo V. Beišienė.

Pernai rugsėjo pirmąją, kai Hubertui buvo keturi mėnesiai, jį apžiūrėjo akių ligų gydytoja. Be jokio medicinos prietaiso žvilgtelėjusi į kūdikio akis ji prasitarė, kad padėtis - labai rimta. „Ar suprantate, kad jūsų vaikas nemato? Ar tai žinote?” - klausinėjo sutrikusią Huberto motiną gydytoja. „Ne, nes jis reaguoja į žaislus”, - teisinosi V. Beišienė. Dėl dešinės vaiko akies gydytoja neteikė jokių vilčių - ji svarstė, ar būtina šalinti akį tuoj pat ir į jos vietą įdėti protezą, ar galima dar šiek tiek palaukti. Kairėje akyje išplitę augliai taip pat buvo smarkiai pažeidę tinklainę.

Beišiai sužinojo, kad balti Huberto vyzdžiai nuotraukose - ne dėl prastos fotoaparato kokybės, bet dėl piktybinės ligos. Blykstė apšviečia susidariusius auglius, kurie dažniausiai būna blyškios ar balzganos spalvos. Tai vadinama katės akies atspindžiu. „Nieko apie tai nežinodami juokavome, kad Hubertas nuotraukose atrodo kaip vilkas - ligai pažengus, abu jo vyzdžiai švytėte švytėjo”, - prisiminė V. Beišienė. Vėliau atidžiai apžiūrinėdama sūnaus nuotraukas V. Beišienė aptiko, kad dešinę akį retinoblastoma galėjo pažeisti praėjus vos mėnesiui nuo gimimo. To meto nuotraukose jau matyti akių dugno pakitimų - viename vyzdyje yra nedidelė balta dėmelė, o kitas vyzdys raudonas.

Sunkios sūnaus ligos diagnozę sužinojusią V. Beišienę gydytoja guodė sakydama: „Susitaikykite su tuo, kad vaikas galės skirti šviesą nuo tamsos. Tai jam padės orientuotis aplinkoje.” Motinai tokie patarimai lyg peilis smigo į širdį, ji nenorėjo jų klausytis, žinojo, kad jos vaikas pasveiks ir matys. Juk gydytojai taip pat klysta, o vadovėlius tenka perrašyti. Toks požiūris padėjo vilnietei ištverti skaudžiausias akimirkas.

Krioterapiją, kai auglys šaldomas azotu, chemoterapiją - pirmąjį vėžio gydymo etapą Hubertas sėkmingai įveikė. Abiejų akių augliai susitraukė. Jau po dviejų chemoterapijos kursų gydytojas džiaugėsi, kad įvyko stebuklas - pavyko išsaugoti Huberto regėjimą. Dabar didžiausią pavojų berniukui kelia peršalimas, sloga, gripo virusai, mat po šešių chemoterapijos kursų Huberto imunitetas labai nusilpęs. Tai žinodama V. Beišienė nekviečia į namus svečių, stengiasi niekur su sūnumi neiti, kad jis neužsikrėstų nuo sergančių žmonių. Prieš savaitę sulaukusi gydytojų onkologų patikinimo, kad retinoblastomą pavyko pristabdyti, V. Beišienė nusiramino. Hubertas dabar jaučiasi neblogai, mato aplinką, pažįsta tėvus, septintus metus einančią seserį Jorūnę. Šįkart mūšis su vėžiu laimėtas. Tačiau kūdikio medžiagų apykaita yra intensyvi, todėl piktybinės ląstelės gali ilgai nesnausti. Bent kartą per du mėnesius gydytoja turės tikrinti Huberto akių dugną.

Beišiai niekada nebuvo susidūrę su akių ligomis - nei Vaivos, nei Mindaugo giminėje niekas nenešioja netgi akinių. Todėl vilniečiams nekilo minties prašyti gydytojos apžiūrėti ką tik gimusio vaiko akis. Anksčiau visų ką tik gimusių vaikų akis apžiūrėdavo specialistas. Jis išplėsdavo vyzdžius ir patikrindavo akių dugną. Dabar šio reikalavimo nebeliko. Todėl kūdikių regėjimas iš esmės patikrinamas tik sulaukus trijų keturių mėnesių. „Manau, kad reikėtų grąžinti senąją tvarką - tikrinti ką tik gimusių kūdikių akių dugną. Tai padėtų užbėgti piktybinei ligai už akių”, - teigė skaudžios patirties pasisėmusi V. Beišienė. Dabar vilnietė neklausytų patarimų nefotografuoti ką tik gimusio kūdikio - ji būtų įamžinusi sūnų, vos tik išvydusį pasaulį.

Ligą gydytojai atpažįsta ir be prietaisų

Rasa Bagdonienė, Akių priežiūros ir gydymo centro „Rega” gydytoja konsultantė: „Retinoblastoma - dažniausiai vaikams pasitaikantis piktybinis akių navikas. Šia liga serga maždaug vienas iš 20 tūkst. naujagimių. Trečdaliui pacientų išsivysto abiejų akių retinoblastoma. Liga neretai diagnozuojama 2-4 mėnesių kūdikiui. Vienos akies retinoblastoma nustatoma vyresniems - nuo vienerių iki trejų metų vaikams. Baltas vyzdys - pagrindinis piktybinio auglio požymis. Taip pat mažylis gali žvairuoti, prastai matyti. Kol akies dugnas sveikas, fotografuojant vaiką su blykste nuotraukoje matyti rausvas atspindys. Tinklainėje susidarius baltos ar kreminės spalvos augliui, nuotraukoje vietoj raudonų akių efekto matyti baltas vyzdys. Tokį vyzdį galima pastebėti ir be fotoaparato, kai į akį tam tikru kampu krinta intensyvi šviesa. Laiku neskyrus gydymo, auglys gali išplisti į smegenis, plaučius, kaulus. Anksčiau gydytojai turėjo vienintelę išeitį - šalinti akį. Dabar maži augliai naikinami šalčiu (krioterapija) arba lazeriu, o kai jie tampa dideli, skiriama chemoterapija. Lietuvoje tik prieš dešimtmetį imta taikyti kombinuotą gydymą - krioterapiją su chemoterapija. Kartais taikomas vietinis spindulinis gydymas. Akyje įtvirtinama radioaktyvioji plokštelė, kuri tam tikrą laiką švitina auglį. Ne visi pasveikę vaikai užaugę gali būti šauliai. Dėl gydymo gali apmirti tam tikri akies dugno plotai. Mažamečių vyzdys tampa baltas ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, įgimtos kataraktos, vaikų akių toksokarozės. Būtų idealu, jeigu akių ligų gydytoja apžiūrėtų naujagimį išleisdama į namus. Dar viena patikra būtina vaikui, sulaukusiam metų, - tada galima nustatyti žvairumą, refrakcijos ydas. Jei gydytojas, apžiūrėdamas mažylį, neplečia vaistais vyzdžių, manau, reikėtų užsukti pas kitą gydytoją.

Kūdikio regėjimo vystymasis

1 mėnesis. Vaizdas lyg pro rūką

Pirmosiomis gyvenimo dienomis vaikas mato tik labai iš arti, maždaug 20-30 cm. Iš pradžių mato lyg pro rūką ir skiria tik labai ryškius bei kontrastingus objektus. Gana greitai, jau kelių savaičių, ima skirti spalvas. Pirmiausia raudoną, žalią, geltoną. Šiek tiek sunkiau sekasi atskirti mėlyną ir violetinę. Dažniausiai naujagimiai gimsta toliaregiai (2 -3 dioptrijos) ir augant rega vystosi. Pirmą gyvenimo mėnesį neskubėkite virš lovytės kabinti muzikinės karuselės ar pirkti barškučių - tai nėra labai reikalinga ar įdomu vaikui. Jei labai norite, pirmuoju vaiko „žaislu“ galėtų būti ant didelio popieriaus lapo juodai nuspalvinti kvadratėliai (tarsi šachmatų lenta) - ji mažyliui padės geriau sutelkti žvilgsnį.

2-3 mėnuo. Mieliausias vaizdas - mama

Sulaukęs dviejų mėnesių mažylis jau mato 50 cm atstumu. Jo akies centrinės tinklainės dalis nėra visiškai išsivysčiusi, tad spalvas atskirti dar sunkoka. Geriausiai skiria itin kontrastingus daiktus, o kadangi juodos ir baltos spalvų derinys ypač kontrastingas, tai itin priimtina mažyliui. Sunkiau atskiria nekontrastingas spalvas - raudoną, oranžinę. Trijų mėnesių kūdikis atskiria mamą pagal jos veido išraišką, akis, lūpas, o ne tik iš balso ar kvapo, kaip vos gimęs. Jeigu tokio amžiaus kūdikiui rodysite žaisliuką ir vesite jį į kairę ar dešinę, vaikas seks jį akimis. Sunkiau jam seksis akimis lydėti žaisliukus į viršų (vertikaliai). Du trys judesiai ir pavargs, neišlaikys dėmesio. Šiuo metu jau galite virš lovytės pakabinti muzikinę karuselę ar stovą su žaislais. Svarbu, kad nuo akių jie būtų 50 cm ir toliau. Jei žaislai nuolat kabės pernelyg arti akių, gali vystytis žvairumas (ypač pavojinga turintiems didesnę, negu leidžia normos, toliaregystę). Tačiau atminkite, kad tokio amžiaus mažyliai labiausiai domisi žmonių veidais, o ne žaislais. Tad geriausias tokio amžiaus mažylių „žaislas“ - mamos ar tėčio veidas. Apie trečią mėnesį kūdikis kalbinamas mamos jau šypsosi.

4 -5 mėnuo. Žvairuoja ar ne?

Keturių mėnesių kūdikis mokosi skirti, kaip toli vienas nuo kito yra daiktai. Šiuo laiku jis „atranda“ savo rankas, prisikišęs apžiūrinėja žaislus ir taip pažįsta pasaulį. Iki penkių mėnesių kūdikiams būdingi nekoordinuoti akių judesiai, jos kartais lyg „nuplaukia“ į vieną ar kitą pusę. Nesibaiminkite, tai nėra tikrasis žvairumas, taip gali nutikti iki 5 mėn. Maždaug nuo 5 mėn. susiformuoja stereo matymas. Penktą-šeštą mėnesį atsiranda binokulinis regėjimas, tai yra, kai abi akys žiūri tiesiai ir sugeba į abi puses judėti vienodai. Išnyksta prieš tai buvę „plaukiojantys“ akių judesiai, kūdikis turi nustoti žvairuoti. Taip pat žrNetikro žvairumo svarbu nesupainioti su tikruoju. Jei mažylis žvairuoja nuolat, tarkim, viena ar abi akys nukrypusios į nosį, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją. Į jį kreipkitės ir tada, jei akys akivaizdžiai nevienodo dydžio. Ta, kuri gerokai mažesnė už kitą, gali blogiau matyti. Kai vienos akies vyzdys yra baltas (tai ypač gerai matyti nuotraukose, fotografuojant vaiką tiesiai iš priekio), galima įtarti įgimtą kataraktą.

6-12 mėn. Akys seka greitai judantį objektą

Toliau tobulėja akių ir rankų koordinacija, vaikas pats ima norimą daiktą. Aštuonių mėnesių kūdikis atpažįsta žmones per kambario ilgį, o artėjant pirmajam gimtadieniui mato ir seka greitai judantį objektą. Susiruošę pirkti pirmą knygą vaikui, atkreipkite dėmesį ne tik į storus jos lapus, bet ir į tai, kas ir kaip joje pavaizduota. Kūdikiui tinkamiausia knyga su dideliais ir ryškiais piešiniais. Geriausia, kai viename puslapyje vienas piešinys.

tags: #kudikio #vyzdyje #balta

• Kaip ugdyti kūrybiškumą darželyje
• Tinkamos sauskelnės naujagimiui
• Monikos Marijos kelias į muzikinę sceną
• TENA Men Pants Plus vyrams
• Sielos gimimo paaiškinimas