Jonas Vileišis (gimė 1872 m. sausio 3 d. Medinių kaime, Pasvalio rajone - mirė 1942 m. birželio 1 d. Kaune) buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje - teisininkas, politikas, publicistas, vienas iškiliausių tautinio atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjų.
Jis gimė pasiturinčių ūkininkų Vincento ir Agotos Vileišių šeimoje, buvo jauniausias iš vienuolikos jų vaikų. Vileišių šeima turėjo gilias lietuvybės tradicijas, kurios formavo ir Jono Vileišio asmenybę.
Jonas Vileišis nuo 1884 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1891 m. jis pradėjo studijas Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, o 1898 m. baigė Teisės fakultetą. Studijų metais aktyviai dalyvavo lietuvių studentų veikloje, vadovavo Petrapilio lietuvių studentų draugijai.
1899 m. Jonas Vileišis studijavo Berlyno, Briuselio ir Sorbonos universitetuose. Nuo 1900 m. advokatavo Vilniuje. Jo visuomeninė veikla prasidėjo nuo dalyvavimo „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugijoje, kuri rūpinosi lietuvių kalbos ir kultūros išsaugojimu. Jonas Vileišis buvo vienas iš Lietuvos demokratų partijos (1902 m.) ir jos programos kūrėjų. Aktyviai rėmė draudžiamosios lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą.
Jonas Vileišis buvo vienas iš savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ steigėjų ir leidėjų (1905-1906 m. redaktorius), taip pat 1907-1909 m. „Vilniaus žinių“ leidėjas ir vienas iš redaktorių. 1909 m. įsteigė laikraštį „Lietuvos žinios“, kurio buvo leidėjas ir redaktorius 1909-1910 m.
Nuo 1917 m. Jonas Vileišis aktyviai dalyvavo kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis buvo Lietuvos Tarybos narys (1917-1920 m.) ir 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Nepritardamas kai kuriems Tarybos sprendimams, laikinai pasitraukė iš jos, tačiau vėliau grįžo ir prisidėjo prie Nepriklausomybės Akto priėmimo be sąlygų Vokietijai.
Jonas Vileišis buvo vienas iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos (1918-1922 m.) ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (1922-1929 m.) steigėjų ir vadovų.
1918-1919 m. jis užėmė svarbias pareigas pirmojoje Lietuvos Vyriausybėje: buvo vidaus reikalų ministras (1918 m. gruodžio mėn. - 1919 m. kovo mėn.) ir finansų ministras (1919 m. balandžio-spalio mėn.).
1919-1921 m. Jonas Vileišis vadovavo pirmajai Lietuvos diplomatinei misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur organizavo Amerikos lietuvių finansinę paramą Lietuvai ir prisidėjo prie jos tarptautinio pripažinimo.
1921-1931 m. Jonas Vileišis buvo laikinosios sostinės Kauno burmistras. Jo vadovavimo laikotarpiu Kaunas transformavosi į modernų Europos lygio miestą: buvo įrengta vandentiekio ir kanalizacijos sistema, pastatyta daugybė naujų pastatų, rekonstruotos gatvės, plėtota miesto infrastruktūra.
1922 m. gruodžio 7 d. - 1923 m. kovo 13 d. Jonas Vileišis buvo I Seimo narys. Vėliau, 1932-1940 m., jis dirbo Valstybės Tarybos nariu ir parengė Civilinio kodekso projektą.
Jonas Vileišis aktyviai dalyvavo daugelio visuomeninių, kultūrinių ir ekonominių organizacijų veikloje, buvo jų steigėjas ar narys. Tarp jų - Lietuvių mokslo draugija, Lietuvių dailės draugija, Lietuvių kredito draugija, Lietuvos miestų sąjunga.
Už savo nuopelnus valstybei Jonas Vileišis buvo apdovanotas aukščiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių ordinais, tarp jų - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1929 m.) ir Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu (1934 m.).
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Jonas Vileišis liko gimtinėje ir tęsė slapta veikusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veiklą. Politinės permainos ir artimųjų trėmimai sunkiai paveikė jo sveikatą. Jonas Vileišis mirė 1942 m. birželio 1 d. Kaune ir buvo palaidotas Rasų kapinėse, Vilniuje, Vileišių šeimos koplyčioje.
Jo atminimas įamžintas memorialinėmis lentomis, paminklais, gatvėmis ir premijomis. Jonas Vileišis minimas kaip vienas svarbiausių Lietuvos valstybės kūrėjų, nepriklausomybės signataras ir aktyvus visuomenės veikėjas.
Išsilavinimas:
- 1884-1891 m. - Šiaulių berniukų gimnazija.
- 1891-1898 m. - Sankt Peterburgo imperatoriškojo universiteto Fizikos ir matematikos bei Teisės fakultetai.
- 1899 m. - studijos Berlyno, Briuselio, Sorbonos universitetuose.
Pagrindiniai politinės ir visuomeninės veiklos etapai:
- 1895-1897 m. - Petrapilio lietuvių studentų draugijos vadovas.
- 1898 m. - vienas iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų“ draugijos steigėjų.
- 1902 m. - vienas iš Lietuvių demokratų partijos steigėjų.
- 1905 m. - Didžiojo Vilniaus Seimo Organizacinio komiteto narys.
- 1905-1906 m. - savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ redaktorius ir leidėjas.
- 1907 m. - vienas iš Lietuvių mokslo draugijos steigėjų.
- 1907-1909 m. - „Vilniaus žinių“ leidėjas.
- 1909 m. - laikraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas, leidėjas ir redaktorius.
- 1917-1920 m. - Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras.
- 1918-1919 m. - Vidaus reikalų ministras, Finansų ministras.
- 1919-1921 m. - Lietuvos atstovas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
- 1921-1931 m. - Kauno miesto burmistras.
- 1922-1923 m. - I Seimo narys.
- 1932-1940 m. - Valstybės Tarybos narys.
Apdovanojimai:
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas (1929 m.).
- Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas (1934 m.).
- Latvijos valstybės Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas (1932 m.).
- Estijos valstybės Erelio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (1937 m.).
- Kiti apdovanojimai ir medaliai.
