Gimdymo skausmas - vienas stipriausių, kokį patiria žmogus. Nors daugelis bijo šio proceso, medicinos mokslas siūlo įvairius skausmo malšinimo būdus, nuo nemedikamentinių iki pažangių medikamentinių procedūrų. Vienas iš tokių būdų, nors ir nepopuliarus Lietuvoje, tačiau užsienyje dažnai siūlomas, yra skausmo malšinimas dujų inhaliacija, kitaip dar vadinamomis „juoko“ arba „linksminančiomis“ dujomis.
Šios dujos, cheminiu pavadinimu diazoto monoksidas (N2O), medicinoje naudojamos jau daugiau nei 150 metų. Iš pradžių jos buvo pritaikytos dantų gydymui, o vėliau ir anestezijai, chirurgijoje, gimdymo metu bei atliekant kitas skausmingas procedūras. Diazoto monoksidas veikia greitai ir patikimai, beveik neturi šalutinio poveikio, o nuo jo poveikio greitai atsigaunama. Šis junginys veiksmingai malšina skausmą, sutrikdydamas smegenų skausmo impulsus.
Istorinė perspektyva ir atradimas
Diazoto monoksidą 1772 m. atrado anglų mokslininkas Josephas Priestley, kuris taip pat atrado ir deguonį. Vėliau, 1799 m., Humphry Davy pradėjo eksperimentuoti su azoto oksidu, siekdamas ištirti jo poveikį žmonėms. Jis pats vartojo šias dujas ir aprašė savo pojūčius kaip itin malonius ir kūrybingus. Dėl šių dujų sukeltų juoko priepuolių jos ir gavo pavadinimą „juoko dujos“.
Nors potencialus medicininis pritaikymas buvo pastebėtas, daugiau nei 50 metų šios dujos buvo naudojamos tik rekreaciniais tikslais. 1844 m. stomatologas Horace Wells, stebėdamas vieną iš pasirodymų, pastebėjo, kad pavartojęs dujas aktorius nejautė skausmo, netgi susitrenkęs koją. Jis sėkmingai pritaikė šias dujas skausmui malšinti danties rovimo metu, tačiau viešas eksperimentas Harvardo medicinos mokykloje nepavyko, o jo reputacija nukentėjo. Nepaisant to, vėliau jo pasiekimai buvo pripažinti.
Didelį indėlį į azoto suboksido panaudojimą anestezijoje įnešė prancūzų mokslininkas Polis Bertas, kuris nustatė, kad azoto oksidą sumaišius su deguonimi, galima pašalinti asfiksiją, nors analgezinis poveikis nebuvo pakankamas. Tuo tarpu neskiestas diazoto monoksidas davė gerą skausmą malšinantį rezultatą.
Lietuvos mokslininkas, gimęs Vilniuje, Stanislovas Klikavičius, 1880-1881 m. tyrė diazoto monoksido tirpumą vandenyje ir kraujyje, jo poveikį organizmo funkcijoms. Jis nustatė, kad grynas diazoto oksidas sukelia asfiksiją, tačiau pridėjus 20% deguonies, mišinys tapo saugus. S. Klikavičius sėkmingai išbandė šias dujas skausmui malšinti gimdymo metu. Jis pirmasis atliko išsamius tyrimus apie diazoto monoksido ir deguonies mišinio poveikį žmogaus organizmui, siekiant numalšinti skausmą.
Kaip veikia juoko dujos?
Juoko dujos priskiriamos disociatyvų klasei. Tikslus jų veikimo mechanizmas nėra iki galo žinomas, tačiau manoma, kad azoto oksidas slopina NMDA receptorius, opioidinius, GASR ir noradrenerginius neuronus, taip pat adrenoceptorius. Raminantis ir atpalaiduojantis poveikis siejamas su GASR A tipo receptorių aktyvavimu. Taip pat tikėtina, kad N2O centrinėje nervų sistemoje imituoja NO (azoto oksidą), kuris veikia kaip signalinė medžiaga.
Įkvėpus azoto oksidą, jis išstumia orą iš plaučių, ir vietoj deguonies į smegenis bei kraują patenka azotas. Tai skatina dopamino išskyrimą, o didelė jo koncentracija sukelia euforiją ir nesuvaldomą juoką. Poveikis yra grįžtamas ir baigiasi, nustojus kvėpuoti azoto oksidą ir įkvėpus gryno oro.
Juoko dujos gimdymo metu: patirtis ir praktinis pritaikymas
Viena iš gimdyvių dalijasi savo patirtimi: „Kas karta prisiminusi savo gimdymo istorija pradedu juoktis, gal čia man vis dar tos pasakiskos juoko dujos veikia?“. Ji pasakoja, kad gimdymo metu jai buvo pasiūlyta išbandyti juoko dujas, kurios jai labai padėjo atsipalaiduoti ir sumažinti sąrėmių sukeliamus skausmus. „Tai puikus metodas atsipalaiduoti, ne taip yra juntami sąrėmio sukialiami skausmai.“
Ji taip pat mini, kad kartais per stipriai įtraukdavo dujas, todėl „kelioms sekundėms tekdavo „atsijungti““. Tačiau bendrai patirtis buvo teigiama. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad Lietuvoje šis metodas nėra populiarus, tačiau užsienyje jis siūlomas pakankamai dažnai. Kauno klinikose šios dujos taip pat yra taikomos, kai negalima pasiūlyti efektyvesnių skausmo malšinimo metodų. Jos teikiamos aparatu ir kvėpuojamos pro specialią kaukę.
Galimi pavojai ir atsargumo priemonės
Nors juoko dujos laikomos gana saugiomis, jos gali sukelti ir nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tarp jų - pykinimas, vėmimas, mieguistumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, dezorientacija, kvėpavimo sutrikimai. Ilgalaikis ir intensyvus vartojimas gali sukelti neurotoksiškumą, vitamino B12 trūkumą, kraujo sutrikimus, trombozę ir netgi širdies smūgį. Ypač pavojinga kvėpuoti dujomis tiesiai iš balionėlio ar maišelio be pakankamo deguonies kiekio, nes tai gali sukelti uždusimą ir mirtį.
Dėl šių priežasčių svarbu laikytis atsargumo priemonių:
- Nevartokite gryno azoto oksido. Jei įmanoma, rinkitės 50% mišinį su deguonimi arba oru.
- Niekada neįkvėpkite tiesiai iš kanistro - tai gali sukelti nušalimus ir uždusti. Visada pripildykite oro balioną ir kvėpuokite per jį.
- Nevartokite ilgai ir dažnai. Siekiant išvengti deguonies trūkumo, prieš įkvėpdami azoto oksidą, giliai ir dažnai įkvėpkite gryno oro.
- Vartokite sėdėdami, kad išvengtumėte kritimo ir susižeidimo.
- Vartokite gerai vėdinamose patalpose, ramioje ir saugioje aplinkoje.
- Neskubėkite kartoti dozės, stebėkite savo būseną ir darykite pertraukas.
- Niekada nesumaišykite su kitomis medžiagomis, ypač su alkoholiu, opioidais - tai gali būti gyvybei pavojinga.
- Jei pastebėjote, kad kas nors prarado sąmonę pavartojęs azoto oksido, nedelsdami kreipkitės į medikus.
Lietuvoje nuo 2020 m. rudens uždrausta mažmeninė prekyba linksminančiomis dujomis, siekiant sumažinti riziką ir žalą, susijusią su šios medžiagos vartojimu. Tačiau, nepaisant to, svarbu žinoti apie šį skausmo malšinimo būdą ir jo ypatumus.
„Jos nulaužė evoliucijos kodą“: apie stulbinančiai besijaučiančias moteris, kurioms per 50-imt
Alternatyvūs skausmo malšinimo būdai
Be juoko dujų, egzistuoja daugybė kitų skausmo malšinimo būdų gimdymo metu:
- Nemedikamentiniai metodai: judėjimas, kvėpavimo pratimai, vandens terapija, masažas, aromaterapija, TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija).
- Medikamentiniai metodai:
- Epidurinė nejautra: populiariausias būdas, paveikiantis tik apatinę kūno dalį.
- Spinalinė nejautra: veikia greitai ir visiškai nuslopina pojūčius apatinėje kūno dalyje.
- Vietinė infiltracinė nejautra: veikia paviršinius audinius, bet nealsina sąrėmių skausmo.
- Sisteminio skausmo malšinimas opioidais: gali sukelti šalutinių poveikių gimdyvei ir naujagimiui.
Kiekvienos moters gimdymas yra individualus, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią skausmo malšinimo metodą, atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir medicinines rekomendacijas.
