Arbatos gėrimas nėštumo metu daugeliui moterų yra malonus ritualas, padedantis atsipalaiduoti, atsigauti po dienos rūpesčių ir papildyti organizmą skysčiais. Tačiau laukiantis kūdikio, ypač svarbu atidžiai rinktis, ką dedame į savo puodelį. Nors daugelis arbatų laikomos natūraliomis ir naudingomis, nėštumo metu kai kurios iš jų gali kelti riziką tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Todėl svarbu suprasti, kokios arbatos yra saugios, kokios - ribotinai vartotinos, o kurių reikėtų vengti visiškai.
Kofeino svarba nėštumo metu
Viena pagrindinių rekomendacijų nėštumo metu - riboti suvartojamo kofeino kiekį. Kofeinas gali praeiti pro placentos barjerą ir patekti į vaisiaus kraujotaką. Kadangi vaisiaus organizmas dar nesugeba efektyviai metabolizuoti kofeino, didelis jo kiekis gali jam pakenkti. Nors saugiu paros kofeino kiekiu nėščiajai laikomas kiekis, atitinkantis du puodelius nestiprios kavos (ne daugiau kaip 200 mg per dieną), svarbu atsiminti, kad kofeino yra ne tik kavoje, bet ir juodojoje bei žaliojoje arbatoje.
Didelis kofeino kiekis nėštumo metu gali būti susijęs su neigiamais vaisiaus vystymosi rezultatais, įskaitant persileidimą ar per mažą gimimo svorį. Vaikams, gimusiems su per mažu svoriu, vėliau gali kilti didesnė rizika susirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas ar širdies ligos. Taip pat pastebėta, kad nėščių moterų organizme kofeino metabolizmas yra lėtesnis, todėl poveikis vaisiui gali būti didesnis.
Svarbu sekti bendrą kofeino suvartojimą iš visų šaltinių - kavos, arbatos, šokolado ir kitų produktų.
Žalioji arbata nėštumo metu: nauda ir rizika
Žalioji arbata, lyginant su kava, turi mažiau kofeino, tačiau vis tiek jį kofeino turinčių gėrimų kategorijoje. Medicinos ekspertai žaliajai arbatai nėštumo metu duoda „žalią šviesą“ tik jei ji vartojama saikingai. Nepaisant kofeino, žalioji arbata turi daug naudingų savybių. Joje gausu antioksidantų, tokių kaip katechinai, kurie gali skatinti širdies sveikatą ir mažinti uždegimą bei cholesterolio kiekį. Taip pat žaliojoje arbatoje esanti aminorūgštis L-teaninas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, o tai ypač naudinga nėštumo metu.
Tačiau žalioji arbata gali kelti ir tam tikrą pavojų. Ji gali trukdyti įsisavinti folio rūgštį, kuri yra būtina maistinė medžiaga vaisiaus vystymuisi, ypač pirmuoju nėštumo trimestru. Dėl šios priežasties ankstyvu nėštumo metu patariama vengti žaliosios arbatos. Standartiniame 240 ml puodelyje žaliosios arbatos yra apie 30-50 mg kofeino, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir paruošimo laiko.
Apibendrinant, žalioji arbata laikoma saugia nėščioms moterims, jei ji vartojama saikingai - mažiau nei 200 mg kofeino kiekvieną dieną, ir ypač atidžiai pirmuoju trimestru.
Vaistažolių arbatos nėštumo metu: nauda ir atsargumas
Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis, yra senas ir populiarus gydymo būdas. Nors daugelis moterų linkusios pasitikėti natūraliomis priemonėmis, medikai ypač nėštumo metu ragina būti atsargioms. Nėra pakankamai mokslinių tyrimų, kurie garantuotų visų vaistažolių saugumą nėštumo metu. Vienas augalas gali turėti daugybę farmakologiškai aktyvių komponentų, kurių poveikis nėščiai moteriai ir vaisiui gali būti neprognozuojamas.
Kai kurios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, aviečių lapų arbata (nuo 24 savaitės, vienas puodelis per dieną), gali būti naudingos dėl juose esančio kalcio ir magnio, kurie padeda palaikyti gimdos tonusą ir gali sumažinti kraujavimo po gimdymo riziką. Imbiero, pipirmėčių, raudonųjų arbatų (Rooibos), dilgėlių, kiaulpienių arbatos taip pat minimos kaip galimai naudingos, tačiau visada svarbu vartoti saikingai ir pasitarus su gydytoju.
Saugumo sumetimais reikėtų vengti tokių vaistažolių kaip:
- Alijošius (Aloe vera)
- Dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba)
- Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis)
- Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra)
- Sena (Senna)
Taip pat reikėtų riboti ar visiškai atsisakyti tokių žolelių kaip čiobrelis, rūta, rozmarinas, kadagys, jonažolė, pelynas.
Liepžiedžių arbata
Liepžiedžių arbata dažnai vertinama dėl savo švelnaus, raminančio poveikio. Ji gali padėti nuo streso, nemigos ar peršalimo simptomų. Arbatoje esantys flavonoidai, gleivės ir eteriniai aliejai pasižymi priešuždegiminėmis, raminamosiomis savybėmis. Nors liepžiedžių arbata laikoma viena švelnesnių ir saugesnių, nėštumo metu ją reikėtų vartoti atsakingai. Pirmąjį trimestrą rekomenduojama gerti tik pasitarus su gydytoju. Dideli kiekiai gali skatinti prakaitavimą ir mažinti kraujospūdį, todėl vengti jos turėtų moterys, linkusios į žemą spaudimą. Rekomenduojamas kiekis - iki 1 puodelio per dieną pirmąjį trimestrą ir iki 2 puodelių nuo antrojo trimestro, vartojant ne ilgiau kaip 7-10 dienų iš eilės.
Ramunėlių arbata
Ramunėlių arbata, žinoma dėl savo raminančių savybių, gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti miego kokybę. Ji taip pat gali palengvinti virškinimo problemas, tokias kaip pykinimas ar pilvo pūtimas. Nors ramunėlių arbata paprastai laikoma saugia, svarbu neperžengti rekomenduojamo kiekio - vieno ar dviejų puodelių per dieną. Per didelis vartojimas gali sukelti gimdos susitraukimus ar padidinti persileidimo riziką. Jei esate alergiška astrinių šeimos augalams, ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją.
Mitybos svarba ir papildų poreikis
Nėštumo metu moters organizmo poreikis vitaminams ir mikroelementams išauga. Sveika ir subalansuota mityba yra pagrindinis būdas užtikrinti reikiamų maistinių medžiagų gavimą tiek motinai, tiek vaisiui. Ypač svarbūs yra:
- Folio rūgštis (Vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi, mažina raidos ydų, priešlaikinio gimdymo ir mažo gimimo svorio riziką. Jos gausu kepenėlėse (vartoti saikingai), grybuose, lapinėse daržovėse, kiaušiniuose, juodoje duonoje, citrusiniuose vaisiuose, lęšiuose, pupose.
- Vitaminas D: Svarbus kaulų vystymuisi, imunitetui ir mineralinių medžiagų apykaitai. Jo poreikis nėštumo metu padvigubėja. Gaunamas su riebia žuvimi, kiaušinio tryniu, saulės šviesa. Trūkumas gali didinti preeklampsijos riziką.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus skeleto ir dantų formavimuisi, taip pat mamos kaulams ir dantims. Jo poreikis nėštumo metu išauga. Pagrindiniai šaltiniai - pieno produktai, žuvis su kaulais, lapinės daržovės, sėklos, riešutai.
- Geležis: Svarbi kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Antruoju nėštumo trimestru jos poreikis gerokai padidėja dėl didėjančio kraujo tūrio. Geležies trūkumas sukelia mažakraujystę ir deguonies trūkumą vaisiui, didina priešlaikinio gimdymo riziką. Gausu mėsoje, grikiuose, kiaušiniuose, burokėliuose, pomidoruose, granatų, spanguolių, juodųjų serbentų sultyse. Vengti stiprios juodos arbatos ir kavos po valgio, nes taninai trukdo įsisavinti geležį.
- Magnis ir cinkas: Padeda mažinti priešlaikinio gimdymo riziką ir palaikyti sklandų nėštumą. Magnis svarbus raumenų veiklai, gimdos tonusui, kaulų tvirtumui. Jo trūkumas gali sukelti mėšlungį ir priešlaikinius sąrėmius. Cinko trūkumas, nors ir retesnis, gali sutrikdyti vaisiaus augimą. Magnio šaltiniai - riešutai, grūdai, pupos, žirniai, lapinės daržovės, moliūgų sėklos. Cinko - gyvūninės kilmės produktai, jūros gėrybės, kruopos, pupos, žuvis, moliūgų sėklos.
Kai kuriais atvejais, kai subalansuotos mitybos nepakanka (pvz., vegetariška ar veganiška dieta, rūkymas, nepakankama mityba), gali prireikti papildomai vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, specialiai skirtus nėščiosioms. Tačiau bet kokių maisto papildų vartojimą reikėtų derinti su gydytoju ar vaistininku.
Vitamino A svarba nėštumo metu – dr. Berg apie vitamino A šaltinį ir trūkumą
Svarbu atsiminti, kad net natūralios priemonės, tokios kaip vaistažolių arbatos, turi farmakologinį poveikį organizmui, todėl atsakingas ir informuotas jų vartojimas nėštumo metu yra būtinas. Visada pasitarkite su gydytoju ar akušeriu, jei abejojate dėl konkretaus gėrimo ar maisto papildo saugumo.
