Sodo ir daržo darbus planuokite priklausomai nuo darbų prioriteto. Sode visada atsiras darbų, kuriuos reikia padaryti tuoj pat ir kurie dar gali palaukti. Piktžolių ravėjimas - neišvengiama daržo priežiūros dalis, tačiau šis darbas jau šį sezoną gali tapti lengvesnis ir reikalauti mažiau pastangų.
Prieš ką nors sėdami ar sodindami, būtinai, laikydamiesi instrukcijų ir specialistų rekomendacijų, paruoškite dirvą. Kai kurie augalai mėgsta rūgščią dirvą, kiti gi - šarminę. Geriau iš anksto pasodinti augalą taip, kaip yra rekomenduojama, negu vėliau stebėti, kad jis auga netinkamai arba visai nyksta. Pavyzdžiui, kai kurie augalai mėgsta pavėsį, o kiti priešingai - saulėtą vietą. Sodinimo duobių dydis ir gylis, priklausomai nuo augalo rūšies, būna skirtingas. Kodėl tai svarbu?
Jei sėklas sėsite tiesiai į dirvą, jos išdygs kartu su piktžolėmis, bus sunku atskirti vienus augalus nuo kitų. Sunku ir ravėti nepažeidžiant daržovės šaknų. Vietoje to, kad sėtumėte daržoves tiesiai į lysvę, auginkite daigus daigyklose ar dirvožemio blokeliuose ir tik tada juos sodinkite į nuolatinę augimo vietą. Daigus auginkite daigyklose ir persodinkite vėliau.
Viena dažniausių klaidų darže - per tankus sodinimas. Matote, kokiais dideliais 25 cm tarpais salotos susodinamos.
Reguliarus piktžolių ravėjimas yra vienas svarbiausių dalykų, norint turėti tvarkingą daržą. Tiksliau pasakius, tai net ne ravėjimas, o dirvos supurenimas su kauptuku ar kultivatoriumi. Piktžolių ravėjimas - patogus, kai ravėjimo įrankis laisvai telpa tarp augančių daržovių.
Neravėkite lysvių ir gėlynų, kol piktžolės yra dar visai mažos. Palaukite, kol žolė bus kiek didesnė, tada ne tik lengviau ravėti, bet ir pats ravėjimas būna efektyvesnis, nes lengviau ištraukti šaknis. Jeigu atėjo metas ravėjimui, piktžoles raukite neskubėdami, stengdamiesi jas ištraukti su šaknimis.
Nusibraižykite ar nusipieškite savo sodo, daržo ir gėlynų schemas.
Jeigu jūsų sode auga beržas, nesodinkite šalia jo kokių nors gėlių ar vaiskrūmių.
Apie įvairių augalų auginimo ypatumus galite pasiklausti pardavėjo arba rasti informacijos internete.
Taip, turint sodą tuos pačius darbus tenka daryti vėl ir vėl. Kartais tai gerokai atsibosta, todėl pasistenkite į tai žiūrėti kaip į laisvalaikio praleidimo būdą ir gauti kuo daugiau malonumo.
Darbo rinka ir uždarbis
Socialiniuose tinkluose paplitus informacijai, kad ūkininkas už daržų ravėjimą siūlo 15 eurų už 13-14 val. darbo dieną, pasidomėjome, kaip iš tiesų ūkininkams sekasi rasti laikinų darbininkų šiam darbui. Kaip žinia, ūkiams, sertifikuotiems pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemą, herbicidų naudojimas yra ribojamas, todėl mechaninis daržų ravėjimas yra neišvengiamas.
Šakių rajono ūkininkas Martynas Laukaitis sakė besistengiantis dirbti taip, kad kuo mažiau reikėtų ravėti burokėlius. „Bulves auginant suformuojamos vagos, jas nereikia ravėti. O auginant burokėlius be mechaninio ravėjimo nepasieisi. Kasmet tenka samdyti laikinų darbuotojų ravėti daržams. Dažniausiai žmonės patys skambina ir klausia, ar galėtų laikinai padirbėti. Sulaukiu tiek jaunimo, tiek vyresnių žmonių skambučių, kurie ieško laikino darbo. Kiek galima uždirbti? Tai labai priklauso nuo rezultatų. Realiai užmokestis prasideda nuo 20 eurų per dieną ir kyla aukščiau, priklausomai nuo padaryto darbo. Jaunimas ateina padirbėti konkrečiam daiktui nusipirkti. Jaunuoliai, užsidirbę naujam telefonui, paprastai daugiau ir nepasirodo“, - sakė M. Laukaitis.
Ekologinio ūkio savininkė Vitalija Morkūnienė per sezoną daržoves turi ravėti kelis kartus. Sezonas prasideda maždaug nuo birželio 10 dienos ir tęsiasi iki rugpjūčio vidurio. „Purkšti chemikalais negaliu, turime ravėti. Paprastai vienas ravėjimas užtrunka apie savaitę, vienu metu laukuose dirba iki 50 žmonių. Per vasarą nemažai mokinių nori padirbėti, yra ir žmonių, kuriems aktualus laikinas darbas. Nemažai tokių, kurie gavę uždarbį už kelias dienas daugiau ir nepasirodo“, - neslėpė ūkininkė. Jos teigimu, ravėtojų uždarbis prasideda nuo 3 eurų už valandą „į rankas“. „Daugiau padarantys gauna ir po 4 eurus. Kai ravime, visada pati būna laukuose ir stebiu darbą, kad žmonės ne tik į laikrodį žiūrėtų“, - juokiasi V. Morkūnienė.
Ūkyje paprastai dirbama nuo 8 val. iki 16.30 val. „Kai būna labai karšta, darbus pradedame ir 6 val. ryto, bet taip būna retai. Dažniau tiesiog baigiame anksčiau, kai saulė kaitri“, - sakė ūkininkė.
Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas teigė, kad darbuotojų klausimas yra labai opus, o jį aštrina valstybės politika. „Europoje ir pas mus rūpinamasi etatiniais darbo biržos klientais. Jie nenori dirbti. O kam, jei gauni pašalpą, nuolaidas, nemokamą maitinimą. Kai pritrūksta pašalpų, tokie ateina padirbėti, užsidirba bambaliui ir dingsta. Nesuprantu politikos, kai daromos problemos dėl užsieniečių įdarbinimo. Koks skirtumas, ar aš įdarbinsiu ukrainietį, moldavą, baltarusį ar lietuvį, vis tiek visus mokesčius Lietuvai mokėsiu. Dabar atėję dirbti darbo biržos klientai po pusdienio jau skundžiasi nervų šaknelių uždegimu, gauna nedarbingumą 2 savaitėms, paskui vėl pusdienį dirba, kol kitoje pusėje „užsidega“ nervų šakneles. Taip ir dirba, kol išdegina visas tas nervų šakneles ir baigiasi jų įdarbinimo laikotarpis, o tada ateina laikas vėl gauti pašalpas“, - ironizuoja V. Girdzijauskas.
Jis sutinka, kad darbas žemės ūkyje sunkus. „Pas mane nuolat dirba apie 100 žmonių, stengiuosi juos išlaikyti, kad nereikėtų laikinų darbuotojų ieškoti. Moksleiviai? Nedaug jų norinčių užsidirbti pinigėlį, jiems rūpi tik išmaniųjų įrenginių mygtukų spaudinėjimas“, - sakė V. Girdzijauskas. Jo ūkyje laikiniems darbininkams, pasamdytiems ravėti daržus, taip pat mokama apie 3 eurus „ į rankas“ už valandą.
