Renginių organizatorius ir vedėjas Jogaila Morkūnas, žinomas dėl savo aktyvios veiklos pramogų pasaulyje, savo gyvenime sulaukė ypatingo pasididžiavimo - jo šeima pasipildė dar vienu nariu. Nors pagrindinė tema, kuria remiamės, yra apie naują šeimos narį, svarbu paminėti ir kitus reikšmingus įvykius jo gyvenime, kurie atskleidžia jo kaip asmenybės ir tėvo daugialypį paveikslą.
Šeimos pagausėjimas: džiaugsmas ir naujas vardas
Žaviąją Indrės ir Jogailos šeimą papildė dar vienas narys - porai gimė sūnus. Netrukus džiugia žinia Jogaila Morkūnas pasidalijo ir socialiniame tinkle. Neslėpęs džiaugsmo, jis atskleidė, kad šeima sūnui suteikė Aleksandro vardą. „Kovo 8-ą tapau dvigubai jaunesnis tėtis ir pats laimingiausias vyras. Esu dėkingas savo žmonai Indrei Kavaliauskaitei-Morkūnienei ir Dangui už didžiausias gyvenimo dovanas“, - rašė J. Morkūnas. Jis taip pat pasidalijo vyresniąja sese tapusios pirmagimės Marijos Barboros nuotrauka, kuriai tuo metu tebuvo septynios dienos. Morkūnų pirmagimė dukra Marija Barbora pasaulį išvydo 2016 metų kovą. Jogaila dar turi sūnų iš pirmos santuokos.
„Galite sveikinti“, - naujieną 15min patvirtino Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė. „Mums su Indre (abu esame vienturčiai) kol kas bus sunku suprasti, ką reiškia dalintis su broliu/ seserimi dėmesiu, žaislais ar lova. Bet būtinai suprasime! P.S. nuo šiol kovo 8-oji mums bus tikra šventė!“, - rašė Jogaila Morkūnas. Netrukus šeimyną apipylė draugų sveikinimai.
Asmeninis gyvenimas ir svarbūs sprendimai
15min primena, kad Indrė Kavaliauskaitė ir Jogaila Morkūnas susituokė 2015 metų rugsėjo 5-ąją Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, puoštoje šermukšnių medžiais. Įspūdingą vestuvių puotą jaunavedžiai iškėlė Vilniaus oro uoste. Apie 150 svečių prieš sėsdami prie vaišių stalų turėjo galimybę paskraidyti specialiai vestuvėms užsakytu lėktuvu, kuris virš sostinės apylinkių skrido širdies formos trajektorija. Medų jaunavedžiai kopinėjo kelionėje po Aziją.
Renginių organizatorius ir vedėjas Jogaila Morkūnas spalio 22 d. 50-ąjį gimtadienį atšventė su gausybe draugų ir bičiulių. „Kai bičiuliai pradėjo kviesti į 50-mečius, galvodavau, Dieve Dieve, čia juk viskas. Bet prabudau vakar, šiandien ir žiūriu, kad viskas taip pat, galvą tiek pat skauda, kiek ir neskauda, tas pats noras gyventi, džiaugtis, šaltas šampanas vis dar skanus, tai tik gyventi ir džiaugtis“, - LRT.lt sakė J. Žinomas renginių vedėjas teigė, kad minčių nešvęsti gimtadienio niekada neturėjo. Galbūt ne visada gimtadienis turi būti grandiozinis, tačiau vienaip ar kitaip paminėti reikia: „Manau, jis [gimtadienis] atsitiko. Mėgstantiems sakyti, kad pabėga nuo gimtadienio, sakau: o tave kas nors labai vejasi, kad turi pabėgti? Dirbu pramogų industrijoje ir skatinu žmones švęsti, negalėjau neorganizuoti savo šventės, ji turėjo būti mega, super, vau.
Oranžinė spalva mena jaunystės laikus: „Ji lydi mane visą gyvenimą. Baisiai nemėgstu drabužių parduotuvių. Ankstyvoje jaunystėje turėdavau vieną kriterijų, vieną pjūvį - jei daiktas oranžinis, turi ką nors oranžinio, pirkdavau tą daiktą. Ir mano pavardė asocijuojasi su morkų spalva, tai buvo vyriškas, pragmatiškas pasirinkimas“, - apie gyvenime įsivyravusią oranžinę spalvą pasakojo J. Tačiau, kad ir kokia saldi bebūtų jaunystė, ne viskas taip saldu, kad norėtųsi grįžti. LRT archyvų vaizdo medžiagoje galima pasižvalgyti po laikus, kai J.
Tiesa, kol kas užfiksuoti Jogailą su naująja drauge pasisekė tik vos vienam kitam fotografui. „Lietuvos ryte“ publikuotoje nuotraukoje nei Jogaila, nei Nerija nerodo bundančių jausmų, tačiau kalbėdamasis su laikraščio žurnaliste J. Morkūnas neslėpė, jog Nerijai jaučia kažką daugiau nei paprastą bičiulystę. „Dar anksti kalbėti apie mūsų santykių ateitį, viskas yra labai trapu“, - sakė pramogų industrijos vilkas. Žavusis J.Morkūnas, ne kartą vedęs gražuolių konkursus, gali pasigirti, kad jam moterų dėmesio niekada netrūko. Nors jo santuoka su pianiste Audra Budryte ilgai netruko, Jogaila džiaugiasi, kad ši moteris jam padovanojo sūnų Adomą - jam dabar vienuolika metų. Po to, kai televizijos eteryje pasirodė laida „Pusryčių klubas“, kurią vedė dabartinis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, Jogaila Morkūnas ir tuo metu dar šeimos nesukūrusi Aistė Stonytė, žiniasklaida ilgai įtarinėjo, jog Jogailą ir Aistę sieja ne tik darbiniai, bet ir romantiški santykiai. Maža to, kai kurie leidiniai spėliojo, jog artimai bendrauja visa trijulė. Tačiau visa tai buvo tik blefas - Jogaila jau tuo metu bandė užkariauti žaviosios verslininkės Ingos Bytautės širdį. Pora draugavo trejus metus, tačiau vėliau santykiai atvėso. „Lietuvos rytas“ rašo, kad Jogaila ir jo naujoji simpatija Nerija susipažino Majamyje, kur prieš dešimt metų iš Kauno išvykusi mergina dirbo „Prados“ gaminiais prekiaujančioje parduotuvėje.
Gyvūnų gerovė ir visuomenės dėmesys
Nors tiesiogiai straipsnyje nenurodoma, kad Jogaila Morkūnas pasiėmė šunį iš globos namų, tačiau temos kontekste svarbu aptarti gyvūnų gerovės klausimus ir visuomenės požiūrį į juos. Šuo yra geriausias žmogaus draugas, o jų likimai - įvairūs ir dažnai jaudinantys. Nuo tarnybos policijoje iki pagalbos šeimoms ir netikėtų išgelbėjimų - šunys nuolat demonstruoja savo ištikimybę ir meilę. Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ prašo skubios neabejingų žmonių pagalbos - Kėdainių rajono miške buvo rastas beveik mirtinai sušalęs šuo. Du jauni vyrai, radę šunį, iš pradžių galvojo, kad šis nebegyvas - šuo nejudėjo, buvo be jokių gyvybės ženklų. Tačiau po kurio laiko buvo pastebėta, kad šuo šiek tiek juda, taigi vyrai nedelsdami šunį atgabeno į „Pifo“ klinikėlę.
Gelbėtojai beveik savaitę mėgino sugauti ypatingo grožio keturkoję. Auksinio retriverio veislės kalytė slampinėjo pavojingoje vietoje - šalia geležinkelio bėgių. Anot gelbėtojų, kalytė anksčiau gyveno šeimoje. Tačiau šeimininkas ja nesirūpino - smurtavo, neduodavo maisto, tyčiojosi. Galop gyvūnas ėmė nepasitikėti žmonėmis. Todėl gelbėtojams retriverį pagauti buvo be galo sunku. JAV Pensilvanijos valstijoje į namus sugrįžo prieš 10 metų pradingusi kalytė. Debros Suierveld šeima manė, kad 2008 metais iš jų namų Apole pabėgusi augintinė, vardu Ebi, žuvo. Dideliam šeimos džiaugsmui šeštadienį moteris sužinojo, kad prapuolęs šuo atsirado. George'as Speiringas sako, kad juoda labradoro mišrūnė pasirodė jo namų, esančių už 16 km į vakarus nuo Apolo, verandoje.
Televizijos laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė kreipėsi pagalbos į vilniečius. Sniegingą dieną iš namų pabėgo mylimas šeimos augintinis, baltos spalvos bišonas, Makas. Tikėdamasi, kad socialinė erdvė pagelbės ieškant keturkojo, I. Kavaliauskaitė-Morkūnienė paprašė kuo plačiau paskleisti šią žinią ir nurodė išsamesnius duomenis.
Susipažink su Molly, tai terjerų kalytė, kuri neseniai sužinojo, kad jos šeimoje atsiras dar vienas narys, nes šeimininkai laukiasi vaikelio. Kadangi Molly buvo šiek tiek išlepusi savininkai nenorėjo, kad ji jaustųsi pamiršta, todėl jie nusprendė padaryti Molly jos pačios šunų kambarį.
Sakoma, kad šuo - geriausias žmogaus draugas, besąlygiškai mylintis ir visuomet laukiantis. Savo meilę keturkojams gyvūnams žmonės reiškia įvairiais būdais, tačiau viena vokietė savo šuniui yra pasiruošusi atiduoti daugiau nei kai kuriems savo artimiesiems. 565 eurai - tokią sumą savo mopsui Max‘ui Kalėdų proga skyrė iš Frankfurto kilusi Lilly Lemberg.
Bankoke šunys policininkai dėvi išmaniąsias liemenes su mikrofonais, kameromis ir garso jutikliais, kurie nustato, ar lojantis šuo signalizuoja apie gresiantį pavojų. Tai suteikia galimybę per specialią programėlę matyti tai, ką regi šuo. Didžiosios Britanijos, Brightono mieste užfiksuota dramatiška šuns gelbėjimo operacija. Su keturkoju pasivaikščioti išėjusi moteris pateko į bėdą, kai šios augintinį į jūrą pradėjo traukti galingos bangos. Nors šuo visaip bandė išsikapanoti į krantą, tačiau jo pastangos buvo bergždžios. Tada į vandenį puolė šuns šeimininkė, kuriai bangos pasidavė neiškart.
Sekmadienį Visagine sulaikomo įtariamojo šuo įkando policijos pareigūnui. Kauno apylinkės teismas kauniečiui, palikusiam sesers šunį prie konteinerio, pirmadienį paskyrė 300 eurų baudą. Kinijoje du vyrai atsidūrė už grotų už tai, kad įžeidė vieną policininką ir internete paskelbė jo asmeninės informacijos, išplitus visuomenės pasipiktinimą sukėlusiam vaizdo įrašui, kuriame matoma, kaip tas pareigūnas mirtinai primušė šunį.
Laimei, policijos pareigūnai spėjo laiku sureaguoti - gyvūnas buvo išgelbėtas ir skubiai nugabentas į veterinarijos kliniką. Šuo, vardu Gausas, išgyveno, tačiau patyrė didžiulį stresą ir šoką - jo būklė tebėra sunki. Prieglaudos darbuotojai neslepia emocijų - pamačius šunelį jų rankos drebėjo, o akys buvo pilnos ašarų. Prie pagalbos gyvūnui taip pat prisideda radijo stotis „Power Hit Radio“. Jie pranešė, kad šiandien 9 valandą vykusioje „Auksinės valandos“ laidoje dalijosi šunelio Gauso istorija, o tie, kurie nespėjo jos išgirsti, tai galės padaryti įsijungę „Power Hit Radio“ šeštadienį 20 valandą. Visa radijo stoties komanda kviečia prisidėti prie pagalbos sunkiai sužalotam šuneliui.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su vienu žinomiausių Lietuvos veterinarų Pauliumi Morkūnu, kuris įvertino situaciją, papasakojo apie galimas pasekmes gyvūnui ir griežtai pasisakė apie šiuo metu taikomas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Siūlo griežtinti bausmes už nežmogišką elgesį su gyvūnais Veterinaras sako, kad svarbiausia šiuo metu - suteikti Gausui visą reikalingą pagalbą. Tačiau jis taip pat pabrėžia, jog tokiu atveju žmogus, padaręs šį žiaurų nusikaltimą, turėtų būti iškart sulaikomas. „[Turėtų būti] nelaukiama, kol kažkas kažką išsiaiškins, bet jeigu yra pagrįsti įrodymai, kad tai tas žmogus, kuris taip pasielgė su gyvūnu, jis turėtų būti sulaikomas, nes, kiek žinau, gyvūnas ne tik sumuštas, sužalotas, bet ir gyvas užkastas buvo. Vargu, ar įmanoma sunkesnė situacija“, - sako jis. Anot P. Morkūno, Lietuvoje už tokius atvejus dažnai skiriamos švelnios, realybės neatitinkančios bausmės. „Maksimum nuo 50 eurų iki 1000 eurų. Yra juokinga. Visada ateina tokia informacija, yra paskiriama bauda ir daugiau niekas apie tai nesidomi, kokia yra situacija. Tiems žmonėms, kuriems priskiriamos baudos, jie vis tiek jų nemoka“, - aiškina veterinaras. Jo teigimu, dažnai tokie asmenys net nesupranta savo veiksmų rimtumo, o finansinės bausmės jų neveikia. „Žmogus būna tokioje „duobėje“, kad neturi iš ko sumokėti baudos ir nesupranta, ką jis padarė. Didžiausias dalykas, kaip tokį žmogų pamokyti, yra kalėjimas. Kitas atvejis - jis turėtų viešuosius darbus daryti, kad jis suprastų, ką jis padarė, jei tai įmanoma. Taip pat psichologo pagalba turėtų būti skiriama, kad ištirtų, ar jis yra psichiškai sveikas, nes panašu, kad tai nėra psichiškai sveikas žmogus, gal jam reikia gydymo“, - atskleidžia P. Morkūnas. Veterinaras pažymi, kad tokios situacijos Lietuvoje kartojasi nuolat, tačiau teisės aktai nekeičiami, o gyvūnų apsauga išlieka prioritetu tik nedaugeliui. „Kiek yra situacijų nematomų, kurios nepatenka į viešą erdvę. Žmonės elgiasi visaip, jie nebijo bausmių, kad gaus 1000 eurų baudą. <...> Nežinau, ar nors vienas žmogus dėl sužaloto augintinio yra atsidūręs kalėjime, man atrodo, kad ne“, - sako veterinaras. Prakalbo apie galimą šunelio būklę Paklaustas apie tai, kokia šiuo metu yra gyvo užkasto šuns būklė, veterinaras P. Morkūnas pateikė viltį teikiančią informaciją. Jis pridūrė, kad telefonu kalbėjo su gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotojais, kurie atskleidė daugiau detalių apie šunelio būklę. „Naktį šuo išgyveno. Iš veterinarinės pusės tai, kad gyvūnas išgyveno naktį, jau yra gerai. Jeigu būtų stiprūs vidaus organų pažeidimai, šunelis būtų nesulaukęs ryto“, - aiškina pašnekovas. Veterinaras viliasi, kad Gausas ne tik pasveiks, bet ir suras mylinčius šeimininkus. „Tas žmogus, kuris taip padarė, jis tikrai turi sėsti į kalėjimą, kad jis suprastų, ką padarė. <...> Tačiau pas mus įstatymas yra toks, kur gyvūnų apsauga nelabai yra kam šiai dienai svarbi. Duok Dieve, kad ji keistųsi. Reikia dėti ant stalo ir peržiūrėti įstatymus, kad tai griežtėtų“, - priduria veterinaras. „SUMUŠTAS IR UŽKASTAS GYVAS. Tikriausiai, visi pamenate per visą Lietuvą nuaidėjusią žiaurią Pipiro istoriją, kaip sveikas ir gyvas šuo smagumo dėlei filmuojant buvo numestas nuo tilto. Šuo išgyveno. Tada galvojome, kad tai žiauriausia, ką gali padaryti žmogus. Tuomet po to sekė galingas daugyklų skandalas, kai galvojome, kad nusiristi žemiau neįmanoma - tačiau, šį vakarą mums dreba rankos ir byra ašaros kaip pupos… Atskubėję policijos pareigūnai šunį atkasė ir išgelbėjo - šuo gyvas. Atskubėjome mes ir skubiai nugabenome į kliniką. Šuo gyvas, kvėpuoja, bet dideliam šoke. Kaip ir mes. Įdomiausia dalis: šuo čipuotas. Vardas GAUSAS. Šeimininką žinome, jis bus perduotas policijai, bet dabar prašome visų suremti pečius ir melstis, kad GAUSAS išgyventų šią naktį. Gausui reikės jūsų. www.nuaras.lt/parama“, - rašoma įraše.
Geros gyvūnų prieglaudos yra svarbios: Chloe iš TEDxYouth@IsaacDickson
Šunys Policininkai ir Gelbėjimo OperacijosBankoke šunys policininkai dėvi išmaniąsias liemenes su mikrofonais, kameromis ir garso jutikliais, kurie nustato, ar lojantis šuo signalizuoja apie gresiantį pavojų. Tai suteikia galimybę per specialią programėlę matyti tai, ką regi šuo.Didžiosios Britanijos, Brightono mieste užfiksuota dramatiška šuns gelbėjimo operacija. Su keturkoju pasivaikščioti išėjusi moteris pateko į bėdą, kai šios augintinį į jūrą pradėjo traukti galingos bangos. Nors šuo visaip bandė išsikapanoti į krantą, tačiau jo pastangos buvo bergždžios. Tada į vandenį puolė šuns šeimininkė, kuriai bangos pasidavė neiškart.
Apie gyvenimą, karjerą ir šeimos vertybes
Nuo ko prasidėjo jūsų, kaip dirigento, kelias?- Šeima iš mamos pusės labai muzikali: mama - pianistė, senelis - klarnetininkas, teta - vargonininkė. Taigi vaikystėje teko girdėti daug muzikos ir augti su ja, tačiau kaip būsimas muzikas nebuvau ugdomas.Priešingai - daug artimų žmonių kaip tik norėjo mane apsaugoti nuo sunkaus muzikų gyvenimo. Todėl mama leisdavo daryti man tai, ką noriu, jokios prievartos eiti groti nebūdavo. Bet grodavau net keliais instrumentais, kurdavau muziką.Savo noru iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos 9-oje klasėje perėjau į M.K.Čiurlionio menų mokyklą. Matyt, smalsumo ir užsidegimo vedamas atėjau iki čia, kur esu dabar, ir žygiuoju toliau.- Kaip suprantu, bilietą į Ciurichą nusipirkote lengva ranka. Koks tas gyvenimas svetur, toli nuo tėvų?- Tikriausiai lemtingas sprendimas buvo išvažiuoti studijuoti į užsienį - ypač pirmieji metai buvo savotiškas ėjimas iš komforto zonos. Tobulėjau ir stiprėjau greičiau nei įprastai.Atvykusį į Šveicariją mane labai stebino gana nuoširdus bendravimas tarp studentų ir profesorių - beveik kaip su draugais! Ten kreipimasis į profesorius „tu“ yra įprastas ir priimtinas.Mūsų dirigavimo klasė labai internacionali, kiekvienas - labai savita ir įdomi asmenybė. Daugiau nuotraukų (14) Adomas prisipažįsta, kad artimieji jį bandė apsaugoti nuo sunkaus muziko kelio, tačiau smalsumas padarė savo. G.Jauniškio nuotr.Gyvenimas Šveicarijoje labai ramus, pedantiškai tvarkingas ir organizuotas, o tai mano charakteriui yra labai priimtinas bruožas. Be to, gamta nuostabi!- Pasaulį užvaldžiusi pandemija palietė ir meno pasaulį. Ar buvo planų, kuriuos dėl susiklosčiusios padėties teko atidėti?- Pandemija, be abejo, smarkiai sujaukė muzikos pasaulį. Dėl privalomo atstumo tarp žmonių išlaikymo publikos skaičius gerokai apribojamas, o tai sukelia nemažai finansinių rūpesčių. Taip pat dėl tos pačios priežasties ribojamas ir orkestro dydis, o nuo jo dydžio priklauso ir repertuaras.Be to, klasikinės muzikos renginių paklausa gerokai sumažėjusi - garbaus amžiaus žmonės bijo eiti į viešus renginius. Nemažai koncertų atšaukiama. Labai tikiuosi, kad taip neatsitiks per ateinantį sausį numatomą mano debiutą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Daugiau nuotraukų (14) „Gyvenimas Šveicarijoje labai ramus, pedantiškai tvarkingas ir organizuotas, o tai mano charakteriui yra labai priimtinas bruožas“, - sako Adomas Morkūnas. J.Šopos nuotr.Džiaugiuosi, kad laiku spėjome suorganizuoti „Future Symphony“ konkursą praėjusį rugsėjį, į kurį galėjo atvykti net keturi iš penkių finalininkų užsieniečių.- Skeptikai, nesidomintys rimtu menu, dažnai simfoninę muziką aplenkia - vyrauja nuomonė, kad ji nėra šiuolaikiška. Ko, jūsų nuomone, apie šią muziką žmonės nežino?- Simfoninė muzika yra šiuolaikiška. Jokiu būdu neskirstyčiau muzikos į rimtąją ar pramoginę, nes simfoninė muzika apima viską - nuo pramogų iki filosofijos.Mano nuomone, tokie skirstymai tik dar labiau atitolina žmones nuo orkestrinės muzikos. Ar būtų galima teigti, jog, tarkime, Mozarto parašytos komiškos operos yra rimtoji muzika? Juk tai yra irgi pramoginio pobūdžio, nors ir parašyta daugiau nei prieš 200 metų.Labai gaila, kad žmonės dažniausiai nėra pakankamai su tokia muzika supažindinami. Tikiu, kad skyrus daugiau dėmesio muzikos edukacijai situacija pasikeistų ir būtų vis rečiau klijuojama etiketė simfoninei muzikai kaip snobiškai rimtam, mirtingiesiems neprieinamam menui.Be edukacijos aspekto, mano nuomone, labai svarbu plėsti simfoninį repertuarą, keisti paties orkestro bei koncertų formatą, kuris yra užsistovėjęs.Tikriausiai šiuolaikiniai koncertai nedaug kuo skirtųsi nuo koncertų, vykusių prieš, tarkime, 50 metų. Dėl tokio sąstingio žmonės jaučiasi dar labiau atitolę nuo klasikinės muzikos.Tai viena iš svarbiausių priežasčių, paskatinusių mus su kolegomis organizuoti „Future Symphony“ konkursus. Mes tikime, kad šis projektas - nors ir mažas, bet muzikinei kultūrai reikšmingas žingsnis. Daugiau nuotraukų (14) „Gyvenimas Šveicarijoje labai ramus, pedantiškai tvarkingas ir organizuotas, o tai mano charakteriui yra labai priimtinas bruožas“, - sako Adomas Morkūnas. J.Šopos nuotr.- Orkestriniame dirigavime esate jaunosios kartos atstovas. Kas šioje srityje jus džiugina, o kas liūdina?- Labai noriu pasidžiaugti jaunų, talentingų ir entuziastingų dirigentų gausa pasaulyje. Labai smagu, kad visuomet Ciuriche yra su kuo padiskutuoti ar konkuruoti, tačiau taip pat vienam kitą palaikyti ir padrąsinti. (Šypsosi.)Iš esmės jaunoji dirigentų karta linkusi būti labiau demokratiška, pozityvi ir bendradarbiaujanti su orkestru nei senoji. Diktatūra ant pakylos darosi nebemadinga!Liūdina galbūt dažnai pasitaikanti nesąžininga, politizuota ar pro pirštus vykstanti dirigentų atranka - konkursai, darbo vietos ir panašiai.- Kokios muzikos pats klausotės? Ką manote apie popmuziką ar šiuo metu išpopuliarėjusį trepą?- Laisvalaikiu muzikos klausausi gana retai. Kadangi studijuoju daug partitūrų, man muzika nuolat skamba galvoje, be to, girdžiu daug muzikos ir savo kasdienėje veikloje. Taigi ilsintis dažniausiai norisi tylos.O kai tylos nesinori, įsijungiu ir klasikos, ir repo, ir popmuzikos. Visa muzika yra jėga!Tik viena yra labiau konstruktyvi, kita destruktyvi, paviršutiniška ar gili. Pavyzdžiui, popmuzikos kuriama labai daug, žmonėms ji patinka, juos labai greit užkabina. Tačiau daugumos tokių dainų galiojimo laikas gana greitai pasibaigia - jos žmonėms atsibosta. To negali pasakyti, pavyzdžiui, apie Mahlerio simfonijas, kurios parašytos daugiau nei prieš 100 metų - jos iki šiol atliekamos ir be galo mėgstamos.Žinau, kad tokiai muzikai reikia kur kas daugiau koncentracijos - tokioje muzikoje informacijos kiekis yra nepalyginti didesnis. Nieko nuostabaus, kad tokios simfonijos dažnai suvokiamos ne iškart, tam reikia laiko. Tačiau jos suvirškintos gali sujaudinti žmogų iki sielos gelmių.Na, o kalbant apie trepą - neturiu žalio supratimo, kas tai yra! Paguglinsiu. (Juokiasi.)- Tikiu, kad pasiilgstate gimtinės, šeimos. Kada paskutinį kartą lankėtės Lietuvoje?- Pasisekė, kad šių metų kovo mėnesį, prieš pat paskelbiant karantiną, kartu su mano mylima Izabele spėjome grįžti į Lietuvą, kurioje beveik visą semestrą prasimokėme nuotoliniu būdu.Visad be galo smagu pasimatyti su šeima, susitikti su senais draugais, paprasčiausiai pasivaikščioti po Vilniaus senamiestį. Labiausiai pasiilgstu Lietuvos gamtos. Be galo gera nuvažiuoti į kaimą, dirbti daržuose, klausytis paukščių, juos stebėti ir jais stebėtis. (Šypsosi.)Nors dirigento profesinis gyvenimas yra itin nenuspėjamas, būtų labai smagu ateitį kurti Lietuvoje...- Viename interviu esate užsiminęs, kad jus su sužadėtine suvedė dirigavimas. Apie ką diskutuojate, kokių patarimų vienas iš kito sulaukiate?- Mes mokėmės toje pačioje klasėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje, į kurią įstojau būdamas 15 metų. Abu buvome chorinukai - mokėmės tos pačios choro dirigavimo specialybės, turėdavome bendras pamokas.Nesakyčiau, kad mūsų gyvenimas nuo to laiko pasikeitė iš esmės, - Izabelė, būdama labai smalsi ir itin talentinga, susižavėjusi simfonine muzika šiais metais perstojo į orkestrinį dirigavimą.Taigi gyvename kartu, mokomės toje pačioje akademijoje tos pačios specialybės ir dar pas tą patį profesorių!Kadangi mūsų interesai akivaizdžiai pernelyg nesiskiria, galime leistis į diskusijas apie viską - nuo neplautų indų, sekso iki politikos ar meno reikšmės žmonijai. (Šypsosi.)Mano mylimoji - labai graži, jautrios ir šviesios sielos žmogus, turintis milžinišką kantrybę, kuri padeda jai su manimi gyventi. Vestuves planuojame niekur neskubėdami ir laikydamos jas intymia, itin reikšminga šeimos švente.- Kokių patarimų sulaukiate iš mamos pianistės Audronės ir tėčio Jogailos?- Esu be galo dėkingas savo tėvams, pirmiausia todėl, kad visokeriopai palaiko mano veiklą, mokslus ir priimamus mano paties gyvenimo sprendimus, leidžia klysti ir ieškoti savęs.Ne ką mažiau vertinu netrukdymą ir suteikiamą laisvę gyventi savarankiškai, taigi ir patarimų iš tėvų sulaukiu tik tada, kai pats jų paprašau. Tai leidžia man itin mėgautis visiškai prisiimta atsakomybe už visus savo veiksmus ir sprendimus.Puikių gyvenimo patarimų gaunu per akis iš savo nuostabių močiučių Lelijos ir Jadvygos, o muzikinių komentarų bei dirigavimo patarimų sulaukiu iš savo senelio klarnetininko profesoriaus Algirdo Budrio.- Jūsų tėtis - ryškus ir garsus pramogų pasaulio atstovas. Kaip pats žiūrite į visą pramogų pasaulį?- Kaip ir visi kiti pasauliai, pramogų pasaulis yra labai įvairus - turi tiek labai sveikintinų, tiek ir paviršutiniškų, man morališkai nepriimtinų, destruktyvių bruožų.Tačiau be pramogų pasaulyje gyventi būtų nuobodoka, o suteikti žmonėms kokybiškas pramogas reikia turėti daug sumanumo, talento ir įdėti labai daug darbo.Už tai pramogų pasaulį aš ir gerbiu.- Ar pramogų pasaulis ir rimtas menas, jūsų nuomone, suderinama kompozicija?- Apskritai tokiam klasifikavimui nepritarčiau. Manau, kad labai daug pramogų pasaulio bruožų galime rasti vadinamajame rimtajame mene, o konstruktyvių, prasmingų dalykų pramogų pasaulyje.Na, tarkime, J.Strausso II parašyti valsai. Jų nepriskirčiau rimtajam menui! O ir patys menininkai dažniausiai nėra patys rimčiausi žmonės. „Jei norite sužinoti, koks yra geriausias Vilniaus rajonas gyventi, atsakau vienareikšmiai - Lazdynėliai! - nė neabejoja J. Morkūnas, - šio rajono infrastruktūra, aplinka, gamta, lokacija yra fantastiška - naujaisiais aplinkkeliais iki oro uosto vos 7 minutės, iki buvusio „Villono“ gali nulėkti per 15 minučių. Tiems, kas sugalvojo nutiesti tuos aplinkkelius reiktų skirti Nobelio premiją! Miško pakraštyje esanti teritorija pamažu tampa unikaliu, jaukiu gamtos apsuptu rajonu. Netrukus čia bus pradedama naujo kvartalo - „Lazdynėlių vingio“ statyba. Tai bus keturių aukštų namai su liftais, balkonais arba terasomis, uždarais vidiniais kiemeliais, požeminėmis automobilių aikštelėmis. „Kaimynų nedaug, savas kiemas, čia pat žaidžiantys vaikai, čia pat tas pats miškas, Neris. Privatumą gryname ore sukursime erdviuose balkonuose ir lauko terasose. Pasižvalgius po naujas Vilniaus statybas, vargu, ar rastume ką nors panašaus.“, - sakė „Lazdynėlių Vingio“ projekto pardavimų vadovė Vaida Remeikienė. Projektuojant kvartalą vadovautasi senu Europos miestų architektūros ir urbanistikos principu, kad aplinka yra tokia pat svarbi, kaip ir statinys. „Juk žmogui svarbu, kad aplinka, kurioje yra jo namai, būtų graži, skoningai sutvarkyta, kad žvilgsnis pro langą ar peržengus namų slenkstį galėtų gėrėtis vaizdu. Iš to susideda gyvenimo džiaugsmas, o ir gražioje aplinkoje, šalia gamtos augantys vaikai išmoksta suprasti ir vertinti grožį“, - pasakojo V. Lazdynėlių senbuvio J. Morkūno nauji kaimynai negąsdina. „Tuomet, kai bus pastatyta naujų namų, čia bus investuota ir į bendrą infrastruktūrą, bus galima vaikščioti paupiu ir grožėtis Nerimi, miškais. Pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos taršos vertinimo poskyrio vedėjos Rasos Radienės, žalieji miesto pakraščiai, jų tarpe ir Lazdynėliai, pasižymi geriausia žmonių gyvenimui aplinkos kokybe: „Prestižiniais laikomi Žvėrynas ar Senamiestis gryno, švaraus oro Lazdynėliams gali tik pavydėti“. Šioje vietoje nebuvo jokių fabrikų, gamyklų. Netoli Lazdynėlių yra vandenvietė, iš kurios vanduo pumpuojamas trečdaliui miesto. Dėl to šioje vietoje dar sovietmečiu buvo uždrausta statyti didelius namus. Lazdynėliuose, esančiuose šalia Bukčių miško ir parko, vyrauja individualūs gyvenamieji namai, mažaaukštė statyba. Pasak Vilniaus savivaldybės Vakarų poskyrio vyresniosios specialistės Dovilės Eidukaitės, naujųjų daugiabučių statytojams taikomi architektūriniai reikalavimai ne tik dėl aukštingumo - limituojamas automobilių parkavimo vietų skaičius, privaloma įrengti vaikų žaidimo aikšteles, yra apželdinimo reikalavimai. Tarkime, „Lazdynėlių vingio“ projekto apželdinimas turi sudaryti ne mažiau nei 30 procentų sklypo ploto. Aplink gyvenamuosius namus - miškų masyvai, upė, tad taikydama architektūrinius reikalavimus savivaldybė atsižvelgia ir į statytojų vizijas, ir į miesto vaizdą. „Kiekvieni statytojai yra potencialūs investuotojai į miesto tvarkymą, gražinimą“, - sakė D. Eidukaitė.
