Japonija, viena pažangiausių pasaulio ekonomikų, susiduria su rimta demografine krize - drastiškai mažėja gimstamumas ir sparčiai senėja visuomenė. Ši situacija kelia grėsmę ne tik šalies ekonomikai, bet ir socialinei gerovei. Ekspertai ir visuomenės veikėjai ieško priežasčių ir sprendimų, tačiau kelias į ateitį išlieka sudėtingas.
„Celibato sindromas“ ir santykių atsiribojimas
Japonų spauda šiandieninę meilės realiją vadina „celibato sindromu“. Tyrimai rodo, kad beveik trečdaliui vyrų ir moterų romantiniai santykiai yra neįdomūs, o daugiau nei pusė šalies gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 34 metų, niekada nėra turėję santykių. Šiek tiek mažiau iš jų niekada nesimylėjo.
Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas Aurelijus Zykas sako, kad kalbant apie Japoniją, reikia aiškiai atskirti lytinius santykius ir seksą: „Manau, kad japonai iš esmės nėra mažiau seksualūs ar mažiau susidomėję seksu nei kitos pasaulio tautos. Tai, kad jie mylisi mažiau, yra kita problema.“
A. Zykas teigia, kad Japonijos visuomenėje visuomet vyravo šeimos ir kito gyvenimo atskyrimas. „Šeima visuomet buvo kuriama kaip socialinė sutartis, vardan statuso ir gerovės. Tai dalykas, kuris buvo kuriamas vos ne per prievartą“, - aiškina A. Zykas.
Japonologas pasakoja, kad romantikos tiek Japonijos, tiek kitų konfucianistinių šalių šeimose yra mažai: „Tradiciškai ten būdavo tuokiamasi ne iš meilės, o iš išskaičiavimo. Ir visą laiką, greta šeimos, egzistuodavo kitas gyvenimas, ypač jei kalbame apie vyrą.“ Tai, anot A. Zyko, buvo visiškai legalizuota ir institucionalizuota.
Pašnekovas aiškina, kad senovės Japonijoje egzistavo sugulovės bei kurtizanės, o kadangi japonai nėra krikščionys, seksas ir visi seksualiniai dalykai jiems nebuvo tabu. Visgi, japonologas tvirtina, kad tokio suvokimo apie seksą pasekmės virsta didele demografine bomba.
Japonų „celibato sindromas“ yra susijęs ne tik su Japonija ir jos kultūriniais ypatumais, bet ir su pasaulio ekonomika. Japonijos ekonomika - trečia pagal dydį pasaulyje, ši šalis - svarbi pasaulio prekybos grandis, todėl vaidina svarbų vaidmenį visų likusių pasaulio valstybių klestėjime. „Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios pas juos vis mažiau vaikų, - jie nelabai suinteresuoti draugystėmis ar vedybomis.
Darbo kultūra ir jos įtaka
A. Zykas kalba apie ilgas japonų darbo valandas ir, kaip sako jis, žvelgiant į japonų darbo dienas, europiečiai yra atsipalaidavę. Prie dabartinių reiškinių, tvirtina jis, prisideda ir socialinės kultūros normos: „Japonijos visuomenėje yra daug socialinių ritualų. Žmogus, ypač dirbantis vyras, turi daug savo laiko ar jėgų aukoti bendravimui su kolegomis, eiti kartu išgerti ir pan.“
12 - šis skaičius yra viena esminių gimstamumo mažėjimo priežasčių. Šis skaičius parodo, kiek vidutiniškai valandų vienas žmogus dirba per dieną.
Tokijo universiteto profesorė ir darbo rinkos specialistė T. Kondo sako: „Mano požiūriu, vienas esminių faktorių yra darbo aplinka. Darbdaviai verčia darbuotojus dirbti labai ilgas valandas.“ Ji priduria, kad taip pat labai sunku neiti į darbą dėl asmeninių priežasčių ir tokia situacija automatiškai motinoms apsunkina sąlygas auginti vaikus: „Moterys, kurios nori pasiimti keletą laisvų dienų arba išeiti keliomis valandomis anksčiau, nes augina vaiką, yra nuvertinamos ir tiesiog pakeičiamos.“
Motinos negali dirbti ir kilti karjeros laiptais. Tad moterys profesionalės atsidūrusios tarsi kompiuterinio žaidimo labirinte - iš vienos pusės visuomenė jas spaudžia būti motinomis, bet vis didesnė emancipacija nuo vyrų ir noras pasiekti profesinių tikslų verčia kilti karjeros laiptais. Taip pat vis dar galioja norma, kad, jei dirbanti moteris pastoja, ji tiesiog privalo išeiti iš darbo. Taip baigiasi jų karjera.
„Nors darbdavys teisiškai privalo darbuotojui per metus suteikti 20 dienų atostogas, niekas šiomis atostogomis nesinaudoja. Darbuotojai bijo, kad jiems išėjus atostogauti, jie bus įvertinti neigiamai“, - aiškina Tokijo universiteto profesorė. Ji priduria, kad įmonių vadovai mano, jog jei darbuotojui reikia pasiimti keletą laisvų dienų, jis yra silpnas ir negeba dirbti.
Ekonomikos ir technologijų įtaka
A. Zykas sako, kad kai visuomenė turi pernelyg daug resursų ir gerai gyvena, prarandami tam tikri poreikiai, įprastai būdingi gamtai ir žmogui. Vienas tokių poreikių, anot jo, yra pratęsti giminę. „Tai rodo ir garsusis tyrimas, kai pelėms buvo sudarytos pačios geriausios sąlygos ir iš pradžių jos ėmė sparčiai daugintis. Visa tai susideda į drastiškai mažėjantį gimstamumą, darbo jėgos menkėjimą ir visuomenės senėjimą. Dėl susikūrusio „celibato sindromo“ lėtėja ekonomika, o būtent jai stimulo reikia kaip niekada anksčiau.
Ekonominės stagnacijos nuvargintai valstybei kaip siaubas atskriejo dar viena žinia. Šie metai Japonijai ypatingi tuo, kad pirmą kartą per 90 metų sumenko šalies populiacija. Japonų dabar yra vienu milijonu mažiau - tiek, kiek žmonių gyvena San Franciske.
Japonijos ekonomika - trečia pagal dydį pasaulyje, ši šalis - svarbi pasaulio prekybos grandis, todėl vaidina svarbų vaidmenį visų likusių pasaulio valstybių klestėjime. „Tai yra blogai ne tik dėl to, kad Japonijoje bus mažesnė darbinga populiacija, bet ir todėl, kad jos ekonomika taps mažiau produktyvi“, - rašoma straipsnyje.
Pagyvenusių japonų priežiūra kainuoja labai brangiai, nes jie labai daug laiko praleidžia pensijoje ir yra pripratę prie aukšto pragyvenimo lygio bei medicininio aptarnavimo. Japonijos vyriausybė - viena labiausiai prasiskolinusių pasaulyje. Šiuo metu valstybinė skola sudaro 200 proc. Japonijos BVP, tai yra daugiau net už Graikiją. Investuotojai kartą gali pažvelgti į šalies su mažėjančia populiacija ir didžiule valstybės skola mokestinę bazę ir nuspręsti, kad ji nėra toks jau patikimas investicijų objektas.
Kitos situacijos priežastys
Japonijos gimstamumas žemumas pasiekė prieš dvejus metus. Valstybei buvo šokas sužinojus, kad kasmet miršta 300 tūkst. daugiau žmonių, nei jų gimsta. Institucijos prognozuoja, kad per kelis dešimtmečius populiacija sumažės 20 mln.
Anot T. Kondo, kita situacijos priežastis - dramatiškai išaugusi vaiko auginimo kaina: „Pirmiausia, darželiai yra labai brangūs. Labai sparčiai mažėja trijų kartų šeimos, todėl tėvai nebegali seneliams palikti prižiūrėti vaikų. Kita priežastis, kaip sako specialistė, - išaugusi aukštojo išsilavinimo kaina.“
Nacionalinis gyventojų ir socialinio saugumo tyrimų institutas apklausė daugiau kaip 5 tūkst. vienišių nuo 18 iki 34 metų amžiaus ir domėjosi jų seksualiniu gyvenimu. Nustatyta, kad 42 proc. vyrų ir 44 proc. moterų niekada nėra turėję lytinių santykių. 2015 metų birželį atlikta apklausa taip pat parodė, kad tokių asmenų Japonijoje padaugėjo per pastarąjį dešimtmetį. 2005 metais atlikta panaši apklausa rodė, kad tik trečdalis jauno amžiaus vienišių buvo skaistūs, nes taip pasirinko arba dėl kitų priežasčių. Per 2015-ųjų tyrimą taip pat nustatyta, kad septyni iš dešimties vyrų nepalaikė jokių santykių ir kad partnerio neturėjo beveik 60 proc. 2010 metais minėta vyriausybinė institucija nustatė, kad 68 proc. 18-19 metų japonų sakė lytiškai nesantykiavę. Pavyzdžiui, mažiau nei 20 proc. jaunų vokiečių iki savo 20-ojo gimtadienio dar nebuvo turėję lytinių santykių. Japonų libido, vertinant skaičius, atrodo mažas ir kertasi su įspūdžiais, kurių gali susidaryti daugelis apsilankiusių Japonijoje. Krūtinę išryškinančių ir dažnai menkai apsirengusių jaunų moterų atvaizdų apstu visur esančiuose komiksuose (mangose) ir reklamose.
Valstybės reakcija ir ateities perspektyvos
Tačiau šiose prognozėse yra ir spindulys šviesos - Japonijos vyriausybė jau žengia pirmuosius žingsnius, kad padėtų žmonėms vėl kurti santykius bei susilaukti vaikų. Ministras pirmininkas Shinzo Abe siekia, kad 80 proc. moterų dirbtų.
T. Kondo sako, kad valstybė pradėjo didinti viešųjų darželių skaičių. Įdomu, svarsto ji, kad tokių darželių paklausa auga, o tai reiškia, kad vis daugiau motinų nusprendžia dirbti: „Valdžia taip pat supranta, kad ir vyrų darbo kultūroje yra didelė problema - dabar stengiamasi mažinti viršvalandžius ir leisti vyrus tėvystės atostogų.“ Pamažu į darbo rinką žengiančios motinos pradeda jausti, kad valstybė jas remia. Tačiau kol kas remia nepakankamai.
Japonijos valdininkai puikiai suvokia, kokią grėsmę kelia mažas gimstamumo lygis. Valstybinės programos skatina jaunus vyrus ir moteris susitikinėti. Vienas iš politikų gimstamumą siūlo kelti paprasčiausiu abortų draudimu.
Japan’s Population Crisis Explained (Why It’s Getting Worse)
Valstybė reaguoja lėtai. Jungtinės Tautos (JT) jau kelis kartus kreipėsi į Japoniją su prašymu išspręsti šią problemą. Naujausią įspėjimą 2016-ųjų kovą pateikė JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas. Komitetas ragino šalies vyriausybę padėti aukoms pasinaudoti teisinėmis priemonėmis, suteikti kompensacijas ir reabilitacines paslaugas. Švedijoje ir Vokietijoje, kur buvo vykdomos panašios programos, valstybė jau seniai atsiprašė visų nukentėjusiųjų ir išmokėjo jiems pinigines kompensacijas.
Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pirmininkė lietuvė Dalia Leinartė tvirtina, kad priverstinė sterilizacija yra moterų teisių pažeidimas, kurį kai kuriais atvejais galima prilyginti kankinimui. Ir nors Japonijos vyriausybė anksčiau teigė, kad visos procedūros turi būti vykdomos vadovaujantis šalies įstatymais, nors jų priėmimo nepaskubinsi, pastaruoju metu abiem pusėms jau pavyksta rasti bendrą kalbą. Praėjusį mėnesį vyriausybė pradėjo bendradarbiauti su regioninėmis valdžios institucijomis siekdama sudaryti sąlygas ateityje nukentėjusiesiems suteikti kompensacijas. Parlamentarai taip pat sudarė nepriklausomą darbo grupę, kuri prisidėtų sprendžiant šį klausimą. Aukos ateityje gali tikėtis ir viešo vyriausybės atsiprašymo.
tags: #japonijoje #leidziama #susilaukti
