Nevaisingomis laikomos poros, kurios gyvendamos aktyvų lytinį gyvenimą nepastoja per vienerius metus. Valstybė šioms poroms kompensuoja reikiamus tyrimus, medikamentus, gydymo stebėseną bei pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF). Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
Pagalbinis apvaisinimas moterims yra sudėtingas sprendimas ne tik dėl eilės procedūrų jos kūne, bet finansiškai tai didelis iššūkis, ypač neturinčioms sutuoktinio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Viktorija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasidalina patirtimi, kad Lietuvoje tikėjosi pasidaryti pagalbinį apvaisinimą, tačiau nesėkmingai. „Jeigu tau yra 23-eji, tai tu galvoji, kad tu tą gali padaryti už 10 metų. Lietuvoje vienišas moteris klinikos apgręžia atgal.“
„Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė tikina, kad kasmet klinikose apsilanko apie 10-20 neištekėjusių moterų, norinčių procedūros dėl įvairiausių priežasčių. „Moterys pasirenka gyventi vienos ir tai populiarėja, žinoma, amžius kartais spaudžia, kai kurios tiesiog neranda tinkamo partnerio, bet nori auginti vaiką“, - dažniausias priežastis, kodėl nesusituokusios moterys nori pagalbinio apvaisinimo, išvardija G. Bogdanskienė.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės G. Bogdanskienės, pagalbinis apvaisinimas dažniausiai lietuvėms atsieina apie 3,5 tūkstančio eurų, nes privalomos procedūros kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, o vaistai dar tūkstantį arba pusantro tūkstančio eurų. „Dar yra procedūrų šalia pagalbinio apvaisinimo, kurios yra neprivalomos, bet gali būti, jeigu pageidauja. O privaloma, aišku, yra embrionų užšaldymas, tai taip ir susideda sumos“, - užsimena G. Bogdanskienė.
Taigi dabar, kaip jau minėta, pagalbinį apvaisinimą Lietuvoje gali pasidaryti tik susituokusi moteris, o spermos banko naudojimas galimas tik, jeigu sutuoktinio lytinių ląstelių nepakanka arba jis gali pernešti sunkias ligas vaikeliui. Jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Tokiais atvejais reikalinga preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD).
Valstybė kompensuoja tik dvi procedūras. R. Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės teigimu, tik vienas iš dviejų nevaisingumo problemų sprendimo būdų yra kompensuojamas valstybės. „Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300-2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų. Tačiau kiekvienos poros atveju bendra suma gali siekti kur kas daugiau, priklausomai nuo to, kiek vaistų reikia moteriai, ir, žinoma, kiek porai prireiks procedūrų“, - sako Vaisingumo asociacijos vadovė.
„Didžioji dalis problemų turinčių porų, naudodamosi paskirto medikamentinio gydymo paslaugomis, chirurginėmis ar paprastesnėmis medicininėmis procedūromis, susilaukia vaikų. Daliai užtenka finansuojamo gydymo. Tačiau kai kurioms poroms tenka kreiptis į specializuotus vaisingumo centrus dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, vėliau net ir kelerius metus lankytis pas medikus, o daliai - tiesiog nuleisti rankas. Pastarąjį sprendimą poros dažnai priima dėl per didelių finansinių išlaidų“, - atsiųstame pranešime tikina Vaisingumo asociacijos vadovė.
Vis dėlto, pasak asociacijos vadovės, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyvi 30-40 proc. porų, vadinasi, yra nemažai porų, kurioms, siekiant susilaukti vaiko, dviejų kompensuojamų IVF procedūrų neužteks. „Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros kaina, remiantis vaisingumo klinikų kainoraščiais, siekia 2500-2800 Eur, tačiau tai yra tik procedūros kaina. Vaistai, papildomi tyrimai, gydymo eigos stebėsena sudaro beveik dar tokią pačią sumą, tad bendra suma gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau. Deja, remiantis asociacijos organizuotos psichologinės pagalbos grupes lankančių šeimų apklausa, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti“, - apgailestauja pašnekovė.
Tenka važiuoti į Latviją ar Estiją kas kelias dienas. Viktorija pamini, jog jai ir finansiškai tai sunkus sprendimas. Gydytojos teigimu, 50 proc. pacienčių išvažiuoja į kaimynines šalis dėl šios procedūros, nes Lietuvoje tai nelegalu. O štai, vien važinėjimas į kaimynines šalis gerokai padidina išlaidas. „Žmonėms pasunkinam gyvenimą ir, taip sakant, pinigus iš Lietuvos ekonomikos išvežam. Apie pusantro tūkstančio išvažiuoja į Latviją ar Estiją. Kaip sakau, žmonėms gyvenimas pasunkėja, kai reikia važinėti kas kelias dienas į Latviją arba Estiją, kuomet vyksta moters stebėjimas klinikoje“, - sako „Gražinos Bogdanskienės vaisingumo centro“ vadovė.
Tačiau Viktorija dar nėra apsisprendusi, kurioje šalyje atliks apvaisinimą pagalbiniu būdu. Kadangi tai nėra greitas procesas, ji renkasi užsienio kliniką atsižvelgdama į kainas ir kur lengviau būtų nuskristi. „Pati esu tuose apmąstymuose, paieškose ir sprendimuose, kurie kartais gali būti liūdni ir linksmi, bet čia nėra taip, kad nuvažiuoji, pasidarai ir grįžti, viskas gali užtrukti metus laiko. Procedūrą, kurią pradedi, tam tikras etapas gali būti, pavyzdžiui, nesėkmingas, tada tą patį reiktų kartoti. Moters organizmui čia eilė procedūrų“, - sprendimo sudėtingumą paaiškina Viktorija.
Praėjusių metų spalį „4finance“ užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa, parodė, kad dažniausiai sveikatos paslaugoms žmonės skolinasi iki 1000 eurų (19 proc.). 7 proc. apklaustųjų skolinosi daugiau - iki 5000 eurų ir 3 proc. apklaustųjų - per 5000 eurų. O iš nesiskolinusių asmenų tik 16 proc. rinktųsi kreditą, skirtą sveikatinimuisi. Anot G. Štuopės, tai rodo, kad žmonės sveikatos paslaugoms pirmiausia yra linkę kaupti iš savo lėšų, kartais nežino, kur pasiskolinti ar gėdijasi tai daryti.
Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, poros Lietuvoje vis dar nedrąsiai skolinasi vaisingumo paslaugoms. „Pastebime, kad žmonės vis dar nedrįsta prisipažinti ir skolintis pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nors, pavyzdžiui, dantų gydymui ar kitoms sveikatinimosi paslaugoms lietuviai skolinasi drąsiau. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turėtų būti lygiai tokia pat svarbi, be to, susidūrus su vaisingumo problemomis, laikas yra ypač brangus“, - teigia G. Štuopė.
„Nėra partnerystės įstatymo. Visi labai akcentuoja šitą, jeigu partnerystės įstatymas tai būtinai homoseksualioms poroms, tai partnerystės įstatymo ir hetero poroms nėra. Tai kuo tie žmonės nusikalto Lietuvai, kad negali gauti gydymo? Katalikų Lietuva tokia“, - praktiškai neveikiantį įstatymą komentuoja G. Bogdanskienė.
R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė priduria, kad svarbu nepamiršti, jog gydant nevaisingumą, neįmanoma numatyti visų žingsnių į priekį, todėl geriau galvoti tik apie tą etapą, kuriame šiuo metu pora yra. „Žinoma, taip pat ne mažiau svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks. Niekas tiksliai negali pasakyti, nei kiek laiko užtruks gydymas, nei kiek tai kainuos. O svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras“, - sako specialistė.
Kaip veikia apvaisinimas in vitro (IVF)? Žingsnis po žingsnio paaiškinimas
Nevaisinga laikoma pora, kuri negali sulaukti nėštumo ar pagimdyti kūdikio gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą ilgiau nei vienerius metus.
