Auginti itin jautrų vaiką - tai ypatinga patirtis, reikalaujanti supratimo, kantrybės ir meilės. Kai kurie vaikai nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų yra tarsi daug kartų įjautrinti. Tai nėra diagnozė ar sutrikimas, o įgimta temperamento savybė, būdinga maždaug 15-20% pasaulio populiacijos. Nors šie vaikai kartais gali būti neteisingai apibūdinami kaip sunkūs ar probleminiai, iš tiesų jiems tereikia mylinčių tėvų, kurie juos priimtų ir saugotų. Itin jautrūs vaikai bus nepaprastai empatiški, sąžiningi, sumanūs, matys daugiau, ieškos prasmės ir mylės visa širdimi.
Pasaulyje vaikšto 15-20% tokių vaikų, tačiau kartais iš nežinojimo tai nurašoma sunkiam charakteriui. Su kiekvienu mėnesiu jautrumas ryškėjo ir galutinai atsiskleidė 6-12 mėn. Kai viskas ko šiam mažyliui reikia yra tiesiog mylintys tėvai, kurie priimtų juos ir kiek labiau pasaugotų.
Kas yra itin jautrus vaikas?
Itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ir ne sutrikimas. Tai įgimta temperamento savybė, kurią turi apie 15-20 procentų pasaulio populiacijos. Kadangi su šia savybe vaikai jau gimsta, mes, kaip tėvai ar ugdytojai, negalime jos nei sukurti, nei panaikinti - itin jautrus vaikas vėliau būtinai bus ir itin jautrus suaugęs, todėl labai svarbu dar vaikystėje atpažinti šią vaiko ypatybę ir padėti jam kaip įmanoma tinkamiausiai prisitaikyti su šia savybe gyventi ir suklestėti. Labai dažnai, nežinant ar neatpažįstant, kad vaikas yra itin jautrus, jis apibūdinamas kaip sunkaus, probleminio elgesio ar net ieškoma psichologinių raidos problemų. Tačiau itin didelis jautrumas nėra nei viena, nei kita - itin jautrūs vaikai, kai mes prie jų prisitaikome ir padedame jiems iškelti jų stiprybes ir sumažinti trūkumus, yra labai empatiški, atsakingi, gerašidžiai, jautrūs aplinkai ir kitiems - tokius žmones vadina tikra dovana pasauliui ir žmonijai!
Itin jautrus vaikas - tai vaikas, kuris pasižymi sustiprintu emociniu ir jutiminiu jautrumu. Jis intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius, garsus, šviesą ir kitų emocijas. Apie 15-20 % vaikų pasižymi didesniu emociniu ir jutiminiu jautrumu - tai nėra sutrikimas, o įgimtas temperamento bruožas. Sąvoką „labai jautrūs vaikai“ (angl. Highly Sensitive Children) įvedė psichologė Dr. Elaine Aron. Itin jautrus vaikas - tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Itin jautrūs vaikai dažnai pavadinami droviais, užsisklendusiais, nervingais ar net įnoringais.
Visas vaiko organizmas nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų yra, tarsi, daug kartų įjautrintas. Itin jautrūs vaikai pasižymi stipria intuicija, yra žingeidūs, pastabūs smulkmenoms, empatiški, daug kalba ir klausinėja, turi polinkį į perfekcionizmą. Jie gali būti irzlūs triukšme, stipriuose kvapuose, sunkiai išgyventi permainas, greičiau susijaudinti net ir nuo įprastinių stimulų. Jautriems vaikams reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jie mylimi, saugūs, jie gali sunkiau užmigti po įspūdžių pilnos dienos, kartais norėti pabūti vieni ar stipriai ir garsiai reikšti emocijas.
Pagrindiniai itin jautraus vaiko bruožai
Visų pirma tai liečia jausminį, emocinį jautrumą. Tokie vaikai intensyviau išreiškia ne tik nerimą, baimę, pyktį, nusivylimą, bet ir džiaugsmą ir džiaugsmingą susijaudinimą. Jų išreiškiamos emocijos yra ženkliai stipresnės. Jautrūs vaikai lengviau užsigauna psichologiškai. Suaugusieji tokius vaikus gali paprastai įvardija droviais, atsiribojusiais, besigėdijančiais, arba gerais, ramiais vaikais. Prie tokio vertinimo gali prisidėti ir šių vaikų gebėjimas empatizuoti, t.y. didele empatija.
Antra - didele empatija, t.y. Visų pirma tai liečia jausminį, emocinį jautrumą. Tokie vaikai intensyviau išreiškia ne tik nerimą, baimę, pyktį, nusivylimą, bet ir džiaugsmą ir džiaugsmingą susijaudinimą. Jų išreiškiamos emocijos yra ženkliai stipresnės. Jautrūs vaikai lengviau užsigauna psichologiškai. Suaugusieji tokius vaikus gali paprastai įvardija droviais, atsiribojusiais, besigėdijančiais, arba gerais, ramiais vaikais. Prie tokio vertinimo gali prisidėti ir šių vaikų gebėjimas empatizuoti, t.y.
Yra ir daugiau požymių, kurie rodo padidėjusį mūsų vaikų jautrumą. Tai pat gali būti ryškesnis poreikis dažnesniam poilsiui ir atsitraukimui nuo stimulų. Šie vaikai nori pabūti vienumoje, ramybėje, nes kitaip jie greičiau ir labiau išvargsta. Jie gali jautriau miegoti ir sapnuoti labai ryškius sapnus. Jie kartais mąsto, kalba ir elgiasi ne pagal savo amžių, tarsi, protingiau negu būdinga jų amžiui.
Tokie vaikai yra jautresni visų rūšių stimulams ir gali vengti jų arba pasijunta greičiau išvarginti, jeigu šių stimulų išvengti nepavyksta. Stimulais gali būti bet kas: nauji žmonės, naujos vietos, naujos aplinkos, naujos veiklos, siurprizai, netikėtumai, gali būti ir kvapai, garsai, kūną liečiančiančios medžiagos. Net ir malonūs stimulai šiuos vaikus vargina lygiai tiek pat kiek ir nemalonūs ir jie vienodai pradeda jų vengti.
Jautrūs vaikai labai subtiliai vertina aplinką ir žmones. Jie daug subtiliau mato negu kiti tokio paties amžiaus vaikai. Jie gali nenorėti tam tikro maisto, arba maisto rūšies, savitos jo formos. Gali pastebėti tai, ko kiti nepastebi.
Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius. Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi. Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje.
Dėl šio jautrumo vaikai greitai pervargsta, ypač chaotiškoje aplinkoje. Labai jautrūs vaikai į emocijas reaguoja stipriau nei dauguma. Jie lengvai nusivilia, jei nepavyksta įgyvendinti aukštų savo lūkesčių. Jų jautrumas apima ir socialinę sritį - jie greitai pastebi tonacijos ar nuotaikos pokyčius, jautriai reaguoja į neteisybę ir kito žmogaus skausmą. Jautrūs vaikai stipriai reaguoja į garsus, šviesą, kvapus, tekstūras ir socialinę aplinką. Jų dirgiklių toleravimo slenkstis yra žemas, todėl net smulkūs aplinkos veiksniai sukelia kumuliacinį stresą.
Itin jautrūs vaikai dažnai kelia sau aukštus standartus ir bijo juos nuvilti. Šie vaikai linkę vengti iššūkių, kad išvengtų nesėkmės. Jautrūs vaikai dažnai remiasi griežta rutina, kad sumažintų nerimą ir pajustų kontrolę.
Kaip auginti ir palaikyti itin jautrų vaiką?
Augindami itin jautrų vaiką, stenkitės sukurti kuo stabilesnę aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę. Dažniausiai vaikai ir jų šeimos žino, kokie dirgikliai juos paveikia labiausiai. Saugi, nuspėjama ir raminanti aplinka padeda jiems jaustis geriau.
Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi. Labai jautrūs vaikai giliai išgyvena kitų emocijas ir intuityviai pastebi aplinkos pokyčius. Emocinis jautrumas kyla iš nervų sistemos ir genetinių veiksnių.
Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams. Jie gali jautriau miegoti ir sapnuoti labai ryškius sapnus.
Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę. Griežta drausmė išprovokuos tokią reakciją ir elgesį, kurių stengiatės išvengti. Nustatykite taisykles, kurios turi būti nustatomos švelniai, atsižvelgiant į jo poreikius.
Pritaikyta mokymosi aplinka: sukurkite vaikui kuo palankesnę mokymosi aplinką. Visi itin jautrūs vaikai (IJV) turi tarpusavio panašumų, bet tuo pačiu nėra nei vieno vienodo. Jie gali būti irzlūs triukšme, stipriuose kvapuose, sunkiai išgyventi permainas, greičiau susijaudinti net ir nuo įprastinių stimulų.
Pasitikėjimo savimi - kritinis veiksnys, ypač svarbus itin jautriems vaikams. Labai jautrių vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas yra esminis jų emocinio ir socialinio vystymosi aspektas. Šie vaikai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia didelis jautrumas dirgikliams. Jautrūs vaikai gali išsiugdyti atsparumą, sumažinti patiriamą jautrumą ir įgyti pasitikėjimo savimi. Atminkite, kad pasitikėjimo savimi ugdymas yra nuolatinis procesas, o kiekvienas vaikas yra unikalus.
Nors drovumas ir jautrumas kartais sumaišomos savybės, buvimas itin jautriu - kur kas rimčiau nei drovumas. Labai jautrūs vaikai dažnai kur kas asmeniškiau įsisavina grįžtamąjį ryšį, o konstruktyvi kritika jų atžvilgiu gali būti suvokiama kaip puolimas. Pateikdami pastabą ar kritiką sutelkite dėmesį į konkretų elgesį ir suformuluokite ją tinkamai.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad itin jautrūs vaikai kasdienybėje patiria daugiau iššūkių negu malonumo, tačiau IJV su savo jautrumu tikrai išmoksta gyventi ir atranda būdų kaip neperdegti, pailsėti, o su laiku pamato, kiek jautrumas atneša privalumų. IJV gerokai stipriau jaučia aplinkos dirgiklius ir juos gali varginti tai, ko kiti net nepastebi, tačiau jautrūs vaikai mato daugiau prasmės kasdienybėje, nes yra labai pastabūs ir pastebi tai, pro ką kiti tiesiog prabėga.
IJV labai atsidavę šeimai, draugams, kartais atrodo, kad jie tarsi gyvena dėl kitų. Jie moka užmegzti stiprius santykius ir juos palaikyti, jiems tai labai svarbu. Itin jautrūs vaikai labai gerai jaučia save, taigi ir savo jausmus, poreikius, dėl to gali puikiai savimi pasirūpinti iš esmės. IJV yra empatiški, lojalūs, o tai tikrai reikalinga tiek kuriant santykius, tiek renkantis gyvenimo kelią ir profesiją. IJV turi stiprią intuiciją, kuri jiems tarnauja kaip asmeninė krypties ir prasmės šaltinis, sprendimų priėmimo įrankis ir netgi asmeninės apsaugos sistema.
Neretai tėvai nežino, ką su vaiko jautrumu daryti - ar saugoti jį nuo atšiauraus pasaulio ar nekreipti į jautrumą dėmesio. Reikėtų suprasti, kad IJV nervinės sistemos jautrumas yra įgimtas ir negali būti keičiamas, bet tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Tėvai tikrai gali IJV dienotvarkę ir aplinką pritaikyti taip, kad ji atlieptų jų jautraus vaiko poreikius. Tėvai taip savo IJV gali skatinti bendrauti ir megzti santykius su bendraamžiais, taip kantriai, kiek reikia, neskubinant ir nebandant vaiko „perlaužti“.
Išmečiau pro langą visas miego viename kambaryje rekomendacijas ir vedina intuicijos priėmiau sprendimą miegoti atskirai.
ITIN JAUTRUS VAIKAS. Kaip atpažinti itin jautrius vaikus ir ką svarbu žinoti auginant juos?
Testas: Ar jūsų vaikas itin jautrus?
Norėdami sužinoti, ar jūsų sūnus ar dukra yra itin jautrus vaikas galite pasinaudoti testu, kurį pristatysime šiame įraše. Antra - didele empatija, t.y. Visų pirma tai liečia jausminį, emocinį jautrumą. Tokie vaikai intensyviau išreiškia ne tik nerimą, baimę, pyktį, nusivylimą, bet ir džiaugsmą ir džiaugsmingą susijaudinimą. Jų išreiškiamos emocijos yra ženkliai stipresnės. Jautrūs vaikai lengviau užsigauna psichologiškai. Suaugusieji tokius vaikus gali paprastai įvardija droviais, atsiribojusiais, besigėdijančiais, arba gerais, ramiais vaikais. Prie tokio vertinimo gali prisidėti ir šių vaikų gebėjimas empatizuoti, t.y.
O dabar norime pristatyti testą, kuris padės nustatyti, ar mūsų vaikas yra itin jautrus?
Mokymosi ir tobulėjimo galimybės
Ši labai svarbi tema, kaip auginti jautrius vaikus ir padėti jiems prisitaikyti gyvenime, išsamiai nagrinėjama Žmogaus instituto seminare, kurį veda psichologė - psichoterapeutė Asta Jakonienė ir dr. Seminare gausite tik tikslingą ir svarbiausią konspektyvią informaciją, lengvai pritaikomą praktikoje pasiekiamiems pokyčiams. Dar daugiau jūs galite sužinoti praktiniame psichologės - psichoterapeutės Astos Jakonienės ir dr. Klinikinės psichologės Elaine N. Tai nėra emocinis trapumas ar nerimo požymis. Jautrūs vaikai gali vengti chaotiškos aplinkos, tačiau tai gynybinė reakcija, o ne socialinis nerimas. Bandymai slopinti šį bruožą tik padidina stresą.
Norint suprasti ir palaikyti labai jautrius vaikus, būtina suvokti jų unikalumą. Jautrumą priimkite kaip dovaną. Įžvelkite įgimtus talentus, būdingus jūsų vaikui. Jautrumas - neatsiejama kiekvienos kūrybiškos asmenybės ir lyderio savybė.
Pripažinkite vaiką tokį, koks jis yra. Nebandykite jo pakeisti, kad jis taptų toks, kaip didžioji dauguma vaikų. Jautrūs vaikai yra unikalūs ir vertingi. Jų jautrumas yra jų stiprybė, kuri padeda jiems giliau suprasti pasaulį ir žmones.
