Vis daugiau šeimų domisi galimybe gimdyti ne ligoninėje, o saugioje ir jaukioje namų aplinkoje. Šis noras kyla iš siekio patirti kuo natūralesnį, intymesnį gimdymo procesą. Tačiau kokia yra reali situacija Lietuvoje kalbant apie planuotą gimdymą namuose su specialistų pagalba?

Teisinis reglamentavimas: gimdyti namuose leidžiama

Po ilgų diskusijų, Lietuvoje planuotas gimdymas namuose yra įteisintas priėmus atitinkamus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimus bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymus (pakeitimai įsigaliojo palaipsniui maždaug nuo 2018-2019 m.). Nuo 2019 metų Lietuvoje suteikta teisė moterims gimdyti ne ligoninėje, o su specialia priežiūra savo namuose. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai, tarnybos duomenimis, licenciją teikti tokias paslaugas šiandien turi dvi gydymo įstaigos: MB „Mamisėlis“ ir VšĮ „Tęstinė akušerija“. Pasak SAM, gimdymas namuose galimas tik įsigyjant gimdymo namuose priežiūros paslaugą, teikiamą pagal sutartį, sudarytą tarp gydymo įstaigos ir nėščiosios. Vadovaujantis minėtu tvarkos aprašu, gimdymo namuose priežiūros paslaugą teikia nėščiosios pasirinktas akušeris, dirbantis gydymo įstaigoje, teikiančioje gimdymo namuose priežiūros paslaugą. Gimdymo namuose priežiūros tvarka Lietuvoje buvo patvirtinta dar 2019 m. sausį, tačiau ilgą laiką liko neįgyvendinta. Dabar ji pirmą kartą oficialiai taikoma praktikoje.

Tačiau tam, kad gimdymas namuose būtų legalus ir saugus, turi būti įvykdytos labai aiškios sąlygos:

• Mažos rizikos nėštumas: Namuose gali gimdyti tik tos moterys, kurių nėštumas yra įvertintas kaip mažos rizikos. SAM yra nustačiusi konkrečius kriterijus (pvz., vienvaisis nėštumas, vaisiaus galvinė pirmeiga, laiku prasidėjęs gimdymas (37-42 sav.), nėra sunkių motinos ar vaisiaus ligų ir kt.). Riziką viso nėštumo metu ir prieš gimdymą vertina gydytojas ir akušeris. Atsiradus bet kokiems rizikos veiksniams, gimdymas turi vykti ligoninėje.
• Licencijuoto akušerio priežiūra: Gimdymą namuose privalo priimti licencijuotas akušeris.

Reikalavimai akušeriui: ne tik licencija

Svarbu suprasti, kad neužtenka vien turėti galiojančią bendrąją akušerio praktikos licenciją. Akušeris, norintis legaliai teikti gimdymo namuose paslaugą, turi papildomai atitikti griežtus SAM nustatytus reikalavimus:

• Turėti nustatytą darbo patirtį akušerijos srityje ligoninėje.
• Turėti visą būtiną įrangą gimdymui priimti ir pirmajai pagalbai suteikti (tiek mamai, tiek naujagimiui).
• Privalomai turėti bendradarbiavimo sutartį su ligonine, turinčia akušerijos ir neonatologijos skyrius, dėl pagalbos teikimo ir pacientės pervežimo komplikacijų atveju.
• Atitikti kitus kvalifikacinius ir veiklos organizavimo reikalavimus.

Šie reikalavimai sukurti siekiant maksimaliai užtikrinti gimdyvės ir naujagimio saugumą ne ligoninės aplinkoje.

Praktiniai iššūkiai įgyvendinimui

Nors teisinis pagrindas gimdyti namuose Lietuvoje egzistuoja, reali situacija yra visiškai kitokia. Šeimos, norinčios pasinaudoti šia teise, susiduria su beveik neįveikiamomis praktinėmis kliūtimis:

• Praktiniai sunkumai akušeriams: Šiuo metu Lietuvoje yra labai mažai (jei išvis yra) akušerių, kurios būtų įvykdžiusios visus SAM reikalavimus ir galėtų legaliai teikti gimdymo namuose paslaugą. Problema yra ne bendras akušerių skaičius šalyje, o tai, kad labai nedaugelis specialisčių atitinka visus keliamus kriterijus ir/arba nori dirbti pagal nustatytą tvarką.
• Bendradarbiavimo sutarčių problema: Pati didžiausia kliūtis - itin sudėtinga ar neįmanoma gauti privalomą bendradarbiavimo sutartį su ligonine, be kurios akušerio veikla priimant gimdymus namuose yra negalima. Ligoninės dažnai nesutinka sudaryti tokių sutarčių dėl įvairių priežasčių (atsakomybės baimės, administracinės naštos ir kt.).

Dėl šių priežasčių susidaro paradoksali situacija: įstatymas lyg ir leidžia, bet sistema neveikia. Praktiškai rasti licencijuotą akušerį, kuris legaliai ir pagal visus reikalavimus priimtų gimdymą jūsų namuose Lietuvoje, šiuo metu yra beveik neįmanoma. Higienos institutas pažymi, kad nuo 2019 metų Lietuvoje nebuvo nei vieno planuoto gimdymo namuose. SAM komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio teigimu, kol kas šia galimybe nepasinaudojo nė viena gimdyvė.

Saugumo aspektas ir valstybės garantija

Svarbu pabrėžti, kad griežtas teisinis reglamentavimas ir reikalavimai yra skirti apsaugoti motinos ir vaiko sveikatą bei gyvybę. Gimdymas, nors ir natūralus procesas, kartais gali komplikuotis labai staiga, ir tokiu atveju gyvybiškai svarbi tampa skubi kvalifikuota medicininė pagalba, kurią užtikrinti gali tik ligoninė. Gimdymai namuose be kvalifikuotos medikų priežiūros ar neatitinkant saugumo reikalavimų kelia labai didelę riziką. Reikia atminti ir tai, kad net jei gimdymas namuose būtų praktiškai įmanomas, tai yra mokama paslauga. Valstybė (per PSDF) garantuoja ir apmoka saugias bei kokybiškas gimdymo paslaugas gydymo įstaigose (ligoninėse) visoms moterims.

Visgi, yra ir teigiamų pokyčių. 2025 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje veiklą pradėjusi akušerių pribuvėjų komanda „Unda”, dirbanti viešojoje įstaigoje „Tęstinė akušerija”, iki šiol prižiūrėjo penkis planuotus gimdymus namuose. Dalies gimdymų atveju, įvertinus klinikinę situaciją, priežiūra buvo tęsiama stacionare, bendradarbiaujant su stacionaro specialistais. Visų mamų ir naujagimių būklė gera. „Unda” komanda dirba pagal tęstinės akušerinės priežiūros modelį, kuris tarptautinėje praktikoje laikomas auksiniu standartu ir yra rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos. Šio modelio esmė - priežiūros tęstinumas, kai ta pati komanda lydi šeimą nėštumo, gimdymo metu ir po jo. Gimdymo namuose saugumas užtikrinamas laikantis reglamentuotos tvarkos ir vadovaujantis tarptautinėmis gerosios praktikos rekomendacijomis, todėl gimdymo priežiūroje dalyvauja dvi akušerės iš tęstinę priežiūrą teikiančios komandos. VšĮ „Tęstinė akušerija” turi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis.

Gimdymo vandenyje aspektai

Vanduo palengvina sąrėmių skausmą dėl plūduriavimo dėsnio (Archimedo dėsnis). Remiantis šiuo dėsniu, vanduo pakelia moterį, nes kūną, pasinėrusį į vandenį, veikia išstumiančioji jėga, kuri yra proporcinga kūno išspausto vandens tūriui. Kai moteris pasineria į šiltą vonią ar baseiną, vanduo palaiko jos kaulus bei raumenis ir ji beveik nejaučia savo kūno. Šilta vonia gali padėti, kai sąrėmiai tampa skausmingi, bet neefektyvūs. Moteriai panirus į vandenį tampa lengviau ištverti sąrėmius, mažiau skauda, o atsipalaidavus ir gimdymas paspartėja. Vandenyje moteris nejaučia savo svorio, todolėmų metu jos nevargina kūno masė. Šiltas vanduo sumažina adrenalino išsiskyrimą ir atpalaiduoja raumenis, o tai lemia greitą gimdos kaklelio vėrimąsi. Manoma, kad netgi čiaupo atsukimas, bėgančio vandens vaizdas ir garsas padeda pagimdyti. Dažniausiai gimdyti vandenyje nori tos moterys, kurias traukė prie vandens ir nėštumo metu. Tyrimai rodo, kad vandenyje gimdančios moterys beveik visada pagimdo greičiau ir lengviau.

Cezario pjūvis gimdant vandenyje atliekamas tris kartus rečiau nei gimdant tradiciškai. Gimdymas vandenyje gali padidinti vandens embolijos (vanduo patenka į mamos kraujotaką) riziką mamai. Britų medicinos žurnale nurodoma, kad 95 proc. gimdyti vandenyje yra saugu, tačiau akcentuojama vandenų aspiracijos rizika naujagimiui. Jeigu vaisius, eidamas gimdymo takais, patiria stresą arba virkštelė turi mazgą ar yra apsisukusi apie vaisių, naujagimis gali kvėptelti anksčiau laiko ir aspiruoti vandenį. Bet toks atvejis yra labai retas, nes naujagimiai, esant normaliai būklei, neįkvepia tol, kol nėra ištraukiami iš vandens. Jie deguonį gauna per virkštelę tol, kol ima kvėpuoti patys arba virkštelė yra nukerpama. Naujagimį iškeliant iš vandens virkštelė gali nutrūkti.

Vandens temperatūra turi būti apie 36 °C (kūno temperatūros ar šiek tiek žemesnė). Moterys gali pageidauti aukštesnės vandens temperatūros, nes karštas vanduo labiau atpalaiduoja, tačiau per karštas vanduo ne tik moteriai, bet ir naujagimiui gali sukelti dehidrataciją. Gimdyvė, siekdama išvengti dehidratacijos, turi gerti pakankamai vandens. Dažniausiai specialūs gimdyti pritaikyti baseinai įrengti taip, kad palaikytų tą pačią vandens temperatūrą. Be to, vandens temperatūrą visada galima pamatuoti termometru. Jeigu gimdoma vandenyje, patalpoje turėtų būti 21-22 °C. Kai gimdyvė klūpi ar tupi, jos pilvas turi būti vandenyje, taigi vandens gylis turėtų būti ne mažiau kaip 60 cm. Į vandenį lipti geriausia, prasidėjus aktyviai gimdymo fazei (gera gimdymo veikla ir gimdos kaklelis atsivėręs apie 5-8 cm). Į vandenį įlipus per anksti gimdymo veikla gali sustoti. Latentinės fazės (gimdos kaklelis atsivėręs iki 4 cm) metu naudinga lipti į vandenį tada, kai moteris pavargsta nuo sąrėmių ir negali užmigti. Vanduo gelbėja ir tada, kai sąrėmiai tampa labai dažni, beveik be pertraukų. Vanduo gali padėti išjudinti sustojusį gimdymą. Nutekėjus vaisiaus vandenims padidėja infekcijos rizika, todėl reikia dažniau matuoti moters kūno temperatūrą.

Jeigu gimdymo namuose nėra vonios, galima pasinaudoti dušu. Kamuojant skausmui nugaroje, galima nukreipti šilto vandens srovę į kryžkaulį. Taip pat galima pamėginti sukti vandens ratus ir ant pilvo. Gimdant vandenyje reikėtų atsižvelgti į žinduolius, kurie po gimdymo jauniklius iškart ištraukia iš vandens. Placentą gimdant vandenyje rekomenduojama po 40 min. skatinti moterį pasistanginti. Jeigu pasitelkiama aktyvi placentinė priežiūra (su vaistais), tai pagimdžius naujagimį ir po 3-4 min. Gimdymo metu kilus įtarimui dėl pečių užstrigimo, reikia pakeisti padėtį: giliai pritūpti arba atsistoti keturpėsčiomis. Jeigu tai negelbėja, reikia lipti iš vandens. Taip pat vandenyje sunkiau įvertinti moters netekto kraujo kiekį, nes vanduo jį praskiedžia.

Dulos vaidmuo gimdyme

Lietuvos Dulų asociacijos pirmininkė Milda Briskman priduria, kad pagal veiklos standartą duloms nerekomenduojama dalyvauti planuotame gimdyme namuose be medicininės priežiūros. Kalbant apie pasirinkimus, svarbu suprasti, kas yra dula. Tai moteris, teikianti nemedicininę pagalbą nėštumo, gimdymo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Taigi, dulos veikla pirmiausia siejama su emocine, fizine ir informacine pagalba šeimai, besiruošiančiai gimdymui ir tėvystei. Deja, dulos vis dar dažnai yra tapatinamos su pribuvėjomis, tačiau tai yra labai skirtingos sritys. Dula nevykdo jokių medicininių intervencijų, nepriima su gimdymo eiga susijusių sprendimų. Lietuvoje yra virš 100 dulų, o 44 iš jų priklauso Dulų asociacijai. Moterys ir šeimos į dulas kreipiasi dėl palaikymo - jos ieško ramybės, stiprybės, supratimo ir nuolatinio buvimo šalia.

Kroatija niekada nereglamentavo gimdymų namuose, todėl dabar tai yra pilka zona. Tai vyksta, bet kadangi tai nėra nei legalu, nei nelegalu, moterims labai sunku rasti profesionalią pagalbą. Vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų. Sveikatos apsaugos ministerija tik kartoja, kad tai sudėtingas klausimas.

tags: #iteisintas #gimdymas #namuose

• Priežastys ir simptomai: inkstų ligos naujagimiams
• Gyvenimas ir Darbai
• Sudėtingas abortų klausimas
• Naujagimio sveikatos įvertinimas
• Apie Nata Dūdele ir vaikų muzikinį ugdymą