Menu Close

Naujienos

Kompensuojamųjų sauskelnių skyrimas ir parama asmenims, susiduriantiems su šlapimo ir išmatų nelaikymu Lietuvoje

Šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymas yra sveikatos sutrikimas, kuris gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, tačiau jis ypač dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Ši problema gali būti susijusi su įvairiomis priežastimis, įskaitant lėtines ligas, tokias kaip onkologinės ligos ir jų gydymas, neurologinius sutrikimus ar amžiaus pokyčius. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, o tai reiškia, kad su šia problema susiduria kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras. Tačiau, deja, tik nedidelė dalis šią problemą turinčių žmonių drįsta apie tai kalbėti su artimaisiais, kreiptis į gydytoją ar prašyti pagalbos. Dar mažiau žmonių kreipiasi dėl išmatų nelaikymo. Daugeliui apie tai kalbėti yra gėda, todėl dažniausiai stengiamasi problemą nuslėpti ar ignoruoti, o tai lemia neišspręstą situaciją.

Nors išties neretai šlapimo arba išmatų nelaikymą galima sumažinti, pastebimai palengvinti simptomus, o kartais ir visai išgydyti. Svarbu suprasti, kad neslepiant savo intymios problemos, galima gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių (MPP), kurios padeda užtikrinti kokybiškesnį kasdienį gyvenimą.

PSDF kompensuojamos medicinos pagalbos priemonės: kaip gauti ir kokie ypatumai?

Dėl kompensuojamųjų įklotų ir sauskelnių pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šis specialistas, įvertinęs šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, diagnozuoja sutrikimą ir gali išrašyti receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Prireikus nuodugnesnio ištyrimo, šeimos gydytojas gali pacientą siųsti pas ginekologą ar urologą, kad būtų patvirtinta diagnozė.

Pirmą kartą skiriamų kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų arba vienkartinių paklodžių receptą išrašo gydytojas, nes jis diagnozuoja paciento ligą, dėl kurios jam gali būti paskirtos kompensuojamosios priemonės. Vėliau šiuos receptus turi teisę išrašyti ir slaugytojai, ypač tie, kurie lankosi pas neįgalius pacientus namuose.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pernai dėl inkontinencijos priežasčių buvo išrašyta 289 tūkst. receptų sauskelnėms, įklotams ir vienkartinėms paklodėms įsigyti. Tai yra 15 proc. daugiau nei 2021-aisiais. VLK skaičiavimai rodo, kad praeitais metais Lietuvoje kompensuojamąsias šlapimo ir išmatų sulaikymui skirtas priemones naudojo 77 tūkst. pacientų, o tai yra 10,5 tūkst. daugiau žmonių nei užpernai. Vien šioms priemonėms kompensuoti prireikė 13,6 mln. eurų PSDF lėšų, o dar 7,6 mln. eurų pernai buvo skirta iš valstybės biudžeto beveik 60 tūkst. pacientų priemokoms už inkontinenciją sulaikančias priemones padengti.

Infografika: Statistika apie šlapimo ir išmatų nelaikymą Lietuvoje ir kompensuojamų priemonių panaudojimą.

Kompensuojamųjų sauskelnių, įklotų ir vienkartinių paklodžių skyrimo tvarka

Nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvoje pasikeitė medicinos pagalbos priemonių kompensavimo tvarka. Gydytojas, įvertinęs paciento šlapimo arba išmatų nelaikymo sutrikimo rizikos veiksnius ir laipsnį, diagnozuoja sutrikimą ir išrašo receptą kompensuojamoms priemonėms gauti. Pagal egzistuojančią sistemą, valstybė kompensuoja sumą, kuri atitinka pigiausią medicinos pagalbos priemonę grupėje.

Sauskelnės yra grupuojamos pagal du kriterijus: dydis ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai grupuojami į 2 grupes: šlapimo nelaikymui ir išmatų nelaikymui, o vienkartinės paklodės grupuojamos pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį.

Kiek ir kokių priemonių galima gauti?

Gydytojui nustačius šlapimo ir (arba) išmatų nelaikymą, per mėnesį galima gauti šias PSDF lėšomis kompensuojamas priemones:

  • Esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui: kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį. Šios sauskelnės gali būti pakeičiamos įklotais (sugeriančiais nuo 300 ml) arba vienkartinėmis paklodėmis (120 vnt. įklotų arba 120 vnt. paklodžių).
  • Esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui: kompensuojama 60 vnt. sauskelnių.
  • Esant išmatų nelaikymui (R15): išrašoma 45 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų (60 vnt.) arba vienkartinėmis paklodėmis (90 vnt.).
  • Esant ir sunkiam šlapimo nelaikymui, ir išmatų nelaikymui: išrašoma 90 vnt. sauskelnių per mėnesį, kurios gali būti pakeičiamos įklotais nelaikantiems išmatų (120 vnt.) arba vienkartinėmis paklodėmis (180 vnt.).

Žmonėms, naudojantiems kompensuojamąsias sauskelnes dėl šlapimo arba išmatų nelaikymo, reikėtų žinoti, kad nustatytą sauskelnių kiekį galima pasikeisti į įklotus arba vienkartines paklodes, pastarųjų įsigyjant daugiau. Kai skiriami įklotai šlapimo nelaikantiems žmonėms, vadovaujamasi santykiu: 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes. Kai skiriami įklotai pacientams, nelaikantiems išmatų, vadovaujamasi santykiu: 3 vienetai sauskelnių atitinka 4 įklotus arba 1 vienetas sauskelnių atitinka 2 vienkartines paklodes.

Schema: Kaip keičiami kompensuojamųjų sauskelnių kiekiai į įklotus ar paklodes.

Papildoma finansinė parama ir kitos pagalbos formos

Be kompensuojamųjų sauskelnių, vyresni nei 85 metų asmenys gali pretenduoti į kitas paramos formas. Nuo 2020 m. liepos mėnesio valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos vaistų ir MPP priemokos 75-erių metų ir vyresniems asmenims.

Slaugos išlaidų kompensacija

Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. Kompensacijos dydis priklauso nuo nustatyto slaugos lygio:

  • Asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skiriama 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (2,6 x 114 EUR = 296,40 EUR).
  • Asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, skiriama 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (1,9 x 114 EUR = 216,60 EUR).

Vienkartinės pašalpos

Vienkartinę pašalpą galima gauti tuo atveju, jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir siekiama kompensuoti medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidas, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 Eur) dydį.

Gyvenantys Šakių rajono savivaldybėje vienkartinę tikslinę pašalpą gali gauti ligos, operacijos ar traumos atvejais. Operacijos ar traumos atveju pašalpa gali būti skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos. Pašalpos dydis - iki 6 BSI (228 Eur).

Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur). Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur). Ši pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.

Reabilitacija

Reabilitacinis gydymas gali būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe, reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu. Vadovaujantis jo išvada, pacientui gali būti paskirta ambulatorinė, pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija. Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis. Palaikomoji reabilitacija gali būti skiriama nuo ketvirtų metų. Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Kada galima išvengti kelio raiščių ar menisko operacijų?

Praktiniai patarimai ir rekomendacijos

Svarbu ne tik gauti kompensuojamas sauskelnes, bet ir tinkamai jas naudoti bei prižiūrėti odą. Tam, kad žmogus būtų sausas, per parą paprastai reikia 3 vienetų įklotų arba sauskelnių, o teisingai parinkta priemonė turi tarnauti 8 valandas.

Tinkamas priemonių pasirinkimas

Svarbu išsiaiškinti, kiek šlapimo žmogus nelaiko, ar naudoja šlapimą varančius vaistus, ar geria daug skysčių. Įprastai žmogus per parą netenka 1,5- 2 l šlapimo. Jei jis negeria daug skysčių, nevartoja diurezę skatinančių vaistų, jam visiškai pakanka sauskelnių, kurios per 8 val. sugeria iki 1,5 l. Dažniausia klaida renkantis sauskelnes - maišomas sauskelnės dydis su sugėrimo dydžiu. Per parą žmogui, jeigu nėra viduriavimo, reikalingi 2-3 vnt. sauskelnių.

Reikalingas sauskelnių dydis nustatomas pagal klubų apimtį. Sauskelnių dydis yra nurodytas ant sauskelnių pakuotės.

Odos priežiūra

Vartojant šlapimą sugeriančias priemones, reikia itin atidžiai prižiūrėti tarpvietės odą, o jei pacientas yra gulintis, tuomet - ir viso kūno odą. Jei nėra galimybės kasdien paciento nuprausti vandeniu, tuomet rekomenduojama naudoti valymo kremus ar putas, skirtus specialiai odai valyti. Po valymo jų nuplauti nereikia. Rekomenduojama kremą spausti ant specialios valymo pirštinės ar popierinės servetėlės. Nerekomenduojama naudoti kartu su lateksine pirštine.

Kitos priemonės ir gydymo galimybės

Jei jaučiate pratekėjimą fizinio krūvio metu, mankštinkite dubens dugno raumenis atlikdami Kėgelio pratimus. Šie pratimai gali būti atliekami gulint, sėdint, stovint. Dubens dugno raumenys yra sutraukiami, keliami į viršų, sėdmenų ir pilvo preso raumenys turi likti atsipalaidavę. Sutrauktus dubens dugno raumenis laikykite tiek sekundžių, kiek galite išlaikyti, tuomet atpalaiduokite.

Jei nespėjate nueiti iki tualeto ir šlapimas prateka, tuomet:

  • Nevartokite arba mažinkite šlapimo pūslę dirginančių produktų vartojimą: kavos, kakavos, šokolado, gazuotų gėrimų, alkoholio, citrusinių vaisių, neskiestų sulčių, pomidorų.
  • Būtinai gerkite pakankamai vandens - koncentruotas šlapimas dirgina šlapimo pūslę ir sukelia skubos nelaikymo simptomus.
Iliustracija: Kėgelio pratimų atlikimo technika.

Seksualinė sveikata po onkologinio gydymo

Vėžys ir jo gydymas gali sukelti lytinę disfunkciją. Vyrams erekcijos problemos gali kilti dėl pažeistų nervų, hormonų pokyčių ar medikamentų šalutinio poveikio. Moterims gali pasireikšti makšties sausumas, skausmas, uždegimas ar susitraukimas.

Psichologinė gerovė yra labai svarbi sveikam seksualiniam gyvenimui. Depresija, savigarbos stoka, bloga nuotaika, kaltė ir nerimas prisideda prie libido ir erekcijos sutrikimų.

Patarimai seksualinei sveikatai palaikyti

  • Informacijos teikimas: Svarbu suprasti galimus ilgalaikius šalutinius gydymo poveikius.
  • Dilatatoriai: Po dubens radioterapijos arba vaistų, sukeliančių makšties sausumą, vartojimo gali padėti vaginaliniai dilatatoriai.
  • Vaistai: Vyrams gali padėti PDE5 inhibitoriai, moterims - lubrikantai.
  • Pakaitinė hormonų terapija (HRT): Galima tiems, kuriems trūksta lytinių hormonų.
  • Konsultavimas: Palaikomojo konsultavimo tikslas - padėti pacientams susitaikyti su diagnoze ir gydymu, stiprinti pasitikėjimą savimi ir kūno įvaizdį.
  • Fiziniai pratimai: Nuolatinis fizinis krūvis gerina psichologinę gerovę. Dubens dugno pratimai yra naudingi.

tags: #istatymas #del #sauskelniu #skyrimo