Bobutės sakydavo, kad kūdikio užpakaliukas - tai mamos rūpestingumo sertifikatas. Jei aksominis ir lygus - vadinasi, mama stengiasi.
Dauguma mamų pasakys, kad tokie verdiktai - per griežti. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kūdikiai šunta - oda po sauskelnėmis nekvėpuoja, yra drėgna. Nuolat drėgmės veikiama oda pakinta, tampa jautri, lengvai pažeidžiama. Ją dirgina trynimasis į sauskelnes, irstantis šlapimas ir išmatos. Kol kūdikis valgo tik mamos pieną, išmatos būna rūgštesnės, jų enzimai mažiau aktyvūs. Vaikas smarkiau šunta. Viduriuojančio vaiko išmatos irgi „agresyvios“.
Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kūdikių ir mažų vaikų užkaliuko iššutimą atpažinti nėra sunku. Jam būdinga: odos paraudimas, odos suskeldėjimas, kartais būna su žaizdelėmis.
Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Naujagimių ir kūdikių oda - net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Kūdikių oda yra labai jautri, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tad iššutimų išvengti būna gana sunku. Beveik kiekvienam kūdikiui nutinka, kad užpakaliukas iššunta, atsiranda žaizdelės. Tai būna skausminga kūdikiui, ir nemalonu tėvams.
Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus. Kūdikio odelė parausta, tampa ypač jautri, šerpetoja, peršti, gali patinti, atsirasti bėrimų, pūslelių, mazgelių, įtrūkimų. Jie gali būti pavieniai, bet sudirgimas gali išplisti ir ant nugaros, pilvo, apimti didelius odos plotus. Negydant uždegimo arba gydant netinkamai žaizdelės gali pradėti kraujuoti, supūliuoti.
Priežasčių atsirasti iššutimams yra daug. Kaikuriems vaikams užpakaliukas šunta dygstant dantukams. Taip pat tai gali būti susiję su kūdikio mityba. Tam gali turėti įtakos citrusiniai vaisiai ir rūgštūs gėrimai, prieskonių naudojimas. Krūtimi maitinančios mamos atsiradus kūdikio iššutimams, turėtų vengti rūgščių vaisių, riešutų, šokolado ir kavos. Motinos pieno pakeitimas nujunkomu maistu ar vaiko liga (pvz. viduriavimas) taip pat gali sukelti užpakaliuko bėrimus. Kai kurie kūdikiai netoleruoja tam tikrų sauskeklnių sudėties elementų, odos priežiūros produktų, vonios priedų.
Vienas iš reikalingiausių daiktų gimus kūdikiui - sauskelnės. Keičiant jas, kartais laukia nemalonus siurprizas - raudoni spuogeliai ant kūdikio odos, kurie kelia diskomfortą. Šis dermatito tipas - tai viršutinio odos sluoksnio sudirginimas sauskelnių srityje. Dažniausiai dermatitą sukelia per didelė drėgmė, jei sauskelnės retai keičiamos. Pasak specialistų, sauskelnių dermatito priežastimi gali būti ir, pavyzdžiui, kokia nors liga ar dantukų pasirodymas, nuo kurių gali prasidėti viduriavimas.
Labiausiai paplitęs sutrikimas, sukeliantis nepageidaujamą vaiko odos reakciją, yra sauskelnių kontaktinis dermatitas. Jis išsivysto tuomet, kai kuri nors sauskelnių sudėtyje esanti medžiaga sudirgina odą. Būklė dar labiau pablogėja, jei kūdikiui sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai. Mazgeliai ar pūslelės gali pratrūkti ir imti kraujuoti. Iššutimų gali atsirasti ir užsikrėtus grybeline infekcija, ją galima įtarti, jei iššutimai vis kartojasi, o vaikas buvo neseniai gydytas antibiotikais. Mielių grybelis, kurio yra kiekvieno sveiko žmogus organizme, ypač linkęs daugintis tokiose probleminėse vietose kaip kirkšnys, sėdmenys.
Kūdikių ir maži vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, taip pat dažnai kenčia nuo iššutimų. Atopinis dermatitas, pasireiškiantis niežinčiais bėrimais, rausvomis dėmėmis gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Šių mažylių iššutimai būna stipresni, dažniau komplikuojasi, jų sunkiau išvengti ir gydyti. Ypač jeigu sauskelnės keičiamos nepakankamai dažnai, nesilaikoma higienos. Didesnę iššutimų riziką patiria neišnešioti naujagimiai, nes tiek jų odos barjerinės funkcijos, tiek imunitetas yra silpnesni. Be to, jų oda turi mažiau kolageno, yra plonesnė, jos blogesnė kraujotaka, todėl greičiau oda pažeidžiama. Kai vaiko oda iš prigimties sausa, ji būna plona, persišviečianti, pleiskanojanti, jautresnė. Tokiems vaikams iššutimus gali sukelti bet koks dirgiklis - per ankštos, per retai keičiamos sauskelnės, drėgnos kūdikių servetėlės, muilai, prausikliai, skalbikliai.
Pastebėjus pirmuosius odos sudirgimo požymius reikėtų pasirūpinti, kad odelė būtų sausa - kuo dažniau keisti sauskelnes. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus. Po prasimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu. Sausą odelę profilaktiškai galima patepti specialiu apsauginio kremu, o užpakaliukui paraudus ir iššutus jį reikėtų tepti kiekvieną kartą keičiant sauskelnes.
Dauguma frotinių rankšluosčių gali būti per grubūs, tada sausinkite minkšta medžiaga, pavyzdžiui, flanele. Nuprausę užpakaliuką nusausinkite švelniu rankšluosčiu. Jokiu būdu negalima trinti, o tik apspausti. Specialus nusausinimas.
Visiškai sausą odelę patepate specialiu kremu.
Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą).
Sauskelnės turi būti tinkamo dydžio - jokiu būdu ne per mažos. Sauskelnės turi gerai priglusti, tačiau jų nereikia užsegti labai tampriai.
Jei kūdikis šunta, gali būti, kad jam netinka sauskelnių rūšis.
Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu - muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština.
Kūdikį dažniau palaikykite nesuvystytą. Oro vonios.
Iššutusių vietų nevalykite drėgnomis higieninėmis servetėlėmis: jose esančios medžiagos gali dar labiau sudirginti jau suerzintą odelę. Drėgnos servetėlės netinka.
Savamoksliškai negydykite vystyklų bėrimo antibiotikų, hormonų tepalais. Netinkamai naudojami tokie tepalai gali tik dar labiau pakenkti. Jokios saviveiklos.
Iššutus labiausiai tinka kremai ar tepalai, turintys cinko oksido. Kasdienei priežiūrai tokio tepalo nebūtina vartoti, pakaks kokybiško apsauginio tepaliuko.
Jei Jūsų kūdikio užpkalaiukas paraudęs, stenkitės, kad jis kiek įmanoma būtų sausesnis, kad gautų kuo daugiau oro. Gijimo procesą palengvina dažnas sauskelnių keitimas. Kiekvieno sauskelnių keitimo metu pažeistas odos vietas užtepkite kremu, kuriame yra cinko. Toks kremas skatinant naturalų gijimą, yra priešuždegiminis ir daro odelę atsparesnę. Iššutimai.
Jei kūdikio odelė yra labai skausminga ir matomas uždegimas - kūdikio higienai skirkite ypatingą dėmesį. Jei Jūs laikotės visų odos priežiūros rekomendacijų, o kūdikio užpakaliukas vis vien yra paraudęs ar iššutęs pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
Norint, kad kūdikio užpakaliukas būtų sveikas, būtina reguliariai keisti sauskelnes. Norint lengviau nuplauti užpakaliuką, į vandenį, su kuriuo prausite vaikutį, įlašinkite kelis lašus aliejaus. Specialistai nerekomenduoja naudoti muilo.
Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje.
Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių krašeliukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų.
Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėlpersistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų.
Šis dermatitaspasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Dažniausiai iššutimų pažeista oda būna ne tik drėgna, bet ir sudirgusi, pleiskanojanti.
Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Yra kūdikių, kurie linkę arba nelinkę šusti. Tai priklauso nuo imuninės sistemos, paveldėtų odos ypatybių. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės.
Jokia priemonė negelbės, jei ignoruosite higieną. Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas.
Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje.
Kodėl atsiranda iššutimai? Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluostėliu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Kaip išvengti iššutimų? Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių.
Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą. Nuo lengvo odos paraudimo padės įvairios priemonės nuo iššutimų - pudra, kremas, tepalas ar speciali pasta. Jas reikia tepti ant švarios odos, nuprausus kūdikį po tekančiu šiltu vandeniu ir švelniai nusausinus odą. Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams? Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Kaip ilgai gali trukti iššutimas? Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Priemonės nuo iššutimų: Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Kokias sauskelnes kūdikiui pasirinkti? Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.
Padėkime augti ( 2014 12 13) Kūdikių odos priežiūra
Visi tėveliai susiduria su kūdikių odos iššutimais: drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Taigi, kodėl kūdikių ir naujagimių oda šunta? Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku. Pastebėjus odos iššutimus, griežtai negalima naudoti drėgnų servetėlių, o rankšluostis/vystyklas, kuris naudojamas raukšlės sausinimui, turi būti labai minkštas. Esant iššutimams kakle/pažastyse: kuo dažniau guldyti mažylį ant pilvuko ir rinktis laisvesnius drabužėlius. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas pateko į raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai. Esant odos iššutimams kirkšnyse: daryti oro vonias, dažniau keisti sauskelnes ir jų stipriai nesuveržti. Daryti kuo daugiau oro vonių, o jeigu yra galimybė, leisti mažyliui pamiegoti be sauskelnių. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja.
