Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra svarbus ankstyvosios vaikystės raidos etapas, kurio metu siekiama užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą(si) ir jo pasirengimą tolimesniam mokymuisi. Tai vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, skiriamas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Ikimokyklinio ugdymo programos rengiamos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Ikimokyklinio ugdymo turinys ir pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pasiekimų sritys ir pavyzdžiai:
-
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
- A1. Mityba: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą (tepa, laužo, mirko). Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
- A2. Higiena ir savitvarka: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- A3. Sauga: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
-
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
- B1. Judėjimas ir koordinacija: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
- B2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Įvairūs ugdymo(si) kontekstai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: Lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: Skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atsiliepia prigimtiniam vaikų smalsumui, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: Kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo programų įvairovė ir organizavimo tvarka
Lietuvoje aktuali ikimokyklinio ugdymo problema yra mažų vaikų ugdymo programų ir ugdymo organizavimo tvarkos įvairovė, kaita ir plėtros galimybės. Decentralizavus ikimokyklinį ugdymą ir ikimokyklinio ugdymo programų rengimą, atsirado galimybė didesnei vaikų ugdymo programų kaitai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų parengtos programos siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programos rengiamos vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais ikimokyklinio ugdymo programų kriterijais ir ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis.
Šiaulių miesto savivaldybėje, pavyzdžiui, patvirtinti skirtingi priešmokyklinio ugdymo modeliai, skiriasi grupės veiklos trukmė per dieną: nuo 4 valandų iki 24 valandų (parai).
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ikimokykliniame amžiuje vaikų ugdymui gali būti sėkmingai naudojamos edukacinės technologijos. Planšetės yra palankios technologijos darželio studentams, nes jos yra jų kasdieniame gyvenime. Edukacinės technologijos padeda plėsti žodyną, gerinti raštingumo ir skaitymo įgūdžius, didina vaikų savarankiškumą ir ugdo draugišką požiūrį į mokymosi procesą.
Vaikų tyrinėjimo, smalsumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo skatinimui lopšelyje-darželyje yra taikomas STEAM ir STREAM ugdymas. STEAM ugdymas yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (STEAM, angl. science, technology, engineering, arts, maths) kontekste. STREAM (angl. science, technology, reading, engineering, arts, maths) ugdyme yra integruojami gamtos mokslai, technologijos, skaitymas, inžinerija, menai ir matematika.
Į lopšelio-darželio ir grupių veiklą integruojamas ekologijos ugdymo turinys (nuo 2022 m. Pagal Aktyvios mokyklos ir Sveikatą stiprinančios mokyklos statusus (šalies lygmeniu) visose grupėse organizuojamos vaikų fizinį aktyvumą skatinančios ir sveikatą stiprinančios veiklos, organizuojami fizinį aktyvumą skatinantys renginiai (akcijos, orientacinio sporto varžybos ir kt.). Specialiosios paskirties grupėse taikomas sensorinės integracijos modelis.
Valstybės ir savivaldybės ankstyvojo ugdymo įstaigos ugdymą grindžia klasikine ugdymo filosofija. Dokumentuose tai vadinama tradiciniu ugdymu. Skatinant ugdymo įvairovę, nevalstybinės įstaigos savo ugdymą gali grįsti kitomis ugdymo filosofijomis ir metodologijomis. Pavyzdžiui, M. Montessori, Š. Suzuki, Valdorfo ir kt. Valstybės, savivaldybės ugdymo įstaigos negali grįsti savo metodikos visa netradicine ugdymo sistema, bet gali naudoti jos elementus savo veikloje. Svarbu, kad švietimo įstaigų teikiamas netradicinis ugdymas atitiktų Lietuvos švietimo sistemos principus, teisės aktus. Kartu netradicinė ugdymo sistema turi užtikrinti šias vertybines nuostatas: sistema turi padėti asmeniui ugdyti(-s) toleranciją, pakantumą kitai pasaulėžiūrai, kultūrai ir religijai, puoselėti asmens orumą, gerbti ir užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas vaikų teises.
Vystant vaikystės pedagogiką, dar 1997 m. pradėti steigti Vaikystės pedagogikos centrai (VPC). Jie buvo pavadinti vaikystės pedagogikos centrais, nes juose vyko ne tik ugdymas, bet inicijuoti ir išbandyti nauji pedagoginiai procesai, metodai, modeliai. Juose pedagogikos studentai atliko praktiką. Remiantis šia praktika, dabar aukštosios mokyklos steigia savo ugdymo įstaigas vaikystės pedagogikos studijoms plėtoti, pedagogikos metodams, modeliams kurti ir išbandyti. 2020 m. Mykolo Romerio universitetas pranešė apie steigiamą mokyklą su darželiu. 2016 m. Mažėjant gyventojų miesteliuose, kaimiškose vietovėse, įvairių sričių paslaugos sutelktos vienoje įstaigoje. Daugiafunkciame centre teikiamos švietimo, kultūros, socialinės, sveikatos, sporto, užimtumo ir kitos paslaugos vaikams bei vietos bendruomenei. 2014 m. pavasarį pradėjo veikti pirmasis lauko darželis. Ši darželio koncepcija į Lietuvą atkeliavo iš Skandinavijos.
Lapkričio 28 dieną lopšelyje-darželyje ,,Rugiagėlė“ vyko respublikinė gerosios patirties sklaidos metodinė diena ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų informatinio mąstymo ugdymas“. Metodinės dienos tikslas - dalintis informatinio mąstymo ugdymo būdais ir metodais, kaip sėkmės kriterijais, užtikrinančiais efektyvų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ugdymą. Šiai dienai aktuali tema sukvietė nemažą būrį pedagogų, kurie panoro dalintis savo darbo patirtimi, įžvalgomis ar būti, tiesiog, klausytojais. Dalyvavo 50 pedagogų iš skirtingų Šiaulių miesto ir rajono ugdymo įstaigų.
Metodinės dienos dalyvius sveikino lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ direktorė R. Jarulienė, ugdytiniai, mokytojai. Šiaulių lopšelio-darželio ,,Rugiagėlė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui A. Vaškevičienė pristatė pranešimą, kuriame daugiausia dėmesio skyrė informatinio mąstymo sąvokai, jį apimančioms ugdymo sritims ir akcentavo informatinio mąstymo ugdymo svarbą ikimokykliniame, priešmokykliniame amžiuje, kaip sėkmingą startą į pradinį ugdymą. Džiugu, kad sekė ne vienas pranešimas su praktiniais pavyzdžiais, gerosios darbo patirties mintimis ir idėjomis. Nustebino Šiaulių ,,Romuvos“ progimnazijos priešmokyklinio ugdymo pedagogių aktyvumas ir jų pasiekti rezultatai informatinio mąstymo ugdymo srityje. Pedagogai mielai demonstravo technologijų naudojimo galimybes, pasakojo apie iškylančius iššūkius, patiriamus sėkmės atvejus ir vaikų daromą pažangą vienokiose ar kitokiose ugdymo srityse.
Susirinkusieji džiaugėsi pasidalinta darbo patirtimi ir pateikė išvadas, kad informatinio mąstymo ugdymas galimas kiekvienoje amžiaus grupėje ir skirtingų gebėjimų vaikams, nebūtina priemonių gausa, svarbu pedagogui degti noru pažinti technologijas, jog technologijos nėra ugdymo pakaitalas, o tik pagalbininkas tiek vaikams, tiek pedagogams ugdymo procese. Informatinio mąstymo ugdymas - galimybė pedagogams ugdyti vaikus naujoviškai, atgaivinti senas ugdymo idėjas ir pateikti naujai, turėti neribotas galimybes, imtis naujų iššūkių.
