Kūdikių oda yra itin švelni ir jautri, todėl natūralu, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ji gali būti linkusi į įvairius sudirgimus ir išbėrimus. Nors daugelis kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime, jie gali sukelti nerimą tėvams ir diskomfortą mažyliui. Svarbu suprasti galimas bėrimų priežastis, jų tipus ir tinkamai prižiūrėti vaiko odelę.
Naujagimių trumpalaikiai bėrimai
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybinės eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažniausios kūdikių odos bėrimų priežastys
Kūdikių oda yra labai jautri ir pažeidžiama, todėl bėrimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Svarbu atkreipti dėmesį į bėrimo išvaizdą, lokalizaciją ir kitus simptomus, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Išoriniai veiksniai
- Alergijos: Alerginės reakcijos yra viena iš dažniausių bėrimų priežasčių. Kūdikiai gali būti alergiški įvairiems alergenams, tokiems kaip maistas (pienas, kiaušiniai, riešutai), kosmetikos priemonės (kremai, losjonai, muilai), skalbimo priemonės, audiniai (sintetiniai pluoštai) ar net aplinkos alergenai (žiedadulkės, namų dulkės, gyvūnų plaukai). Alerginis bėrimas dažnai pasireiškia niežtinčiomis dėmėmis, pūslelėmis ar pūkšlėmis (dilgėline).
- Kontaktinis dermatitas: Šis odos sutrikimas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Kūdikiams kontaktinį dermatitą gali sukelti sauskelnės, drėgnos servetėlės, skalbimo priemonės, kremai, losjonai, metalai (pvz., nikelis drabužių užsegimuose) ar augalai. Bėrimas dažnai pasireiškia paraudimu, patinimu, niežuliu ir smulkiais spuogeliais.
- Vabzdžių įkandimai: Kojų oda yra labai jautri vabzdžių įkandimams, ypač vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke. Įkandimų vietose atsiranda niežtinčios, paraudusios dėmelės ar pūslelės.
- Prakaitas: Kūdikiai linkę prakaituoti, ypač šiltuoju metų laiku arba dėvint per daug drabužių. Prakaitas gali sudirginti odą ir sukelti bėrimą, vadinamą prakaitiniu bėrimu. Jis pasireiškia smulkiais, rausvais spuogeliais, dažniausiai susidarančiais odos raukšlėse.
- Oro sąlygos: Sausas oras, šaltis ar karštis gali išsausinti ir sudirginti kūdikių odą, sukeldami bėrimus.
Vidiniai veiksniai
- Infekcijos: Bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcijos gali sukelti bėrimus ant kūdikių odos.
- Egzema (atopinis dermatitas): Tai lėtinė odos būklė, pasižyminti uždegimu, sausumu ir stipriu niežuliu. Egzema dažnai pasireiškia ant kūdikių odos, ypač ant veido, galvos odos, alkūnių ir kelių.
- Hormoniniai pokyčiai: Hormonų disbalansas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali atsirasti spuogai ir kiti bėrimai.
- Vaistų reakcijos: Bėrimai gali būti susiję su vaistais, kurie kai kuriais atvejais sukelia alergines ar toksines reakcijas.
Dažniausi kūdikių odos bėrimų tipai
Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu.
Atopinis dermatitas (egzema)
Egzema vadinamas ilgai besitęsiantis (lėtinis), neinfekcinės kilmės odos uždegimas, kurio metu dėl nuolatinio visos odos pažeidimo, tam tikri odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys, pasireiškia alerginis bėrimas. Liga paveikia patį didžiausią mūsų kūno organą - odą, kurios pagrindinė ir svarbiausia funkcija - apsaugoti organizmą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių: bakterijų, virusų ir cheminių oro taršalų. Neabejotina, kad didelės reikšmės ligos atsiradimui turi genetika ir paveldimumas. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Tačiau tai - ne vienintelis faktorius lemiantis susirgimą. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos.
Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
Sauskelnių dermatitas
Dėl sauskelnių atsiradęs bėrimas kiekvienam vaikučiui gali atrodyti vis kitaip. Vieniems ant užpakaliuko pasirodo keletas spuogelių, kitiems stipriai parausta ne tik užpakaliukas, bet ir kirkšnių, papilvės, lytinių organų oda. Šio bėrimo išvengti padeda tinkama higiena (švarus ir sausas užpakaliukas), oro vonios, kūdikių odos priežiūrai skirti kremai. Jei dermatitas vis tiek vargina, galima išbandyti kitos firmos sauskelnes arba iš viso jų atsisakyti.
Kontaktinis dermatitas: tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t. Alergija maistui: dažniausiai šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis - ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.
Prakaitinė
Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių.
Seborėjinis dermatitas (lopšio kepurėlė)
Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
Kūdikių galvos odos bėrimas - tai dažnas ankstyvojo amžiaus vaikų odos reiškinys, kai plaukuotoje galvos dalyje atsiranda pleiskanojimas, paraudimas, šašeliai ar smulkūs bėrimai. Dažniausiai tai vadinama seborėjiniu dermatitu arba lopšio kepurėle (lot. crusta lactea). Ši būklė paprastai nėra pavojinga, tačiau gali sukelti diskomfortą ir reikalauja švelnios priežiūros. Seborėjinis dermatitas dažniausiai išryškėja pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai oda dar prisitaiko prie išorinių sąlygų, o riebalinių liaukų veikla būna suaktyvėjusi.
Pagrindinė priežastis - riebalinių liaukų hiperaktyvumas. Kūdikio riebalinės liaukos reaguoja į iš motinos per placentą perduotus hormonus, todėl gamina daugiau sebumo - odos riebalų. Kai šie riebalai susimaišo su negyvomis odos ląstelėmis, susidaro gelsvos, riebios plutos, dengiančios galvos odą. Kita dažna priežastis - atopinis dermatitas, kuris pasireiškia sausesniais, paraudusiais ir niežinčiais bėrimais. Tokiais atvejais bėrimai gali išplisti už ausų, ant veido ar kaklo. Retesniais atvejais kūdikių galvos bėrimus sukelia grybelinė infekcija (tinea capitis), kontaktinis dermatitas nuo šampūnų ar muilų, prakaitavimas, per šiltas apklotas arba nepakankamas odos vėdinimas.
Dažniausiai galvos oda pasidengia riebaluotomis gelsvomis plutelėmis ar pleiskanomis, kurios lengvai atsiskiria šukuojant. Oda po jomis paprastai nėra skausminga ar itin paraudusi, nors kai kada gali būti šiek tiek jautri. Jei priežastis - atopinis dermatitas, bėrimai būna sausesni, rausvi, niežtintys. Vaikas gali būti neramus, dažnai kasosi galvą, o bėrimai gali išplisti į veidą ar kaklą. Seborėjinis dermatitas paprastai praeina savaime per kelis mėnesius, kai susinormalizuoja kūdikio riebalinių liaukų veikla. Liga yra gerybinė ir nekelia pavojaus sveikatai, nors išvaizda gali gąsdinti tėvus.
Infekciniai susirgimai, sukeliantys bėrimus
Kai kurie infekciniai susirgimai taip pat gali pasireikšti odos bėrimais, kurie reikalauja ypatingo dėmesio.
Vėjaraupiai
Liga prasideda pakilusia temperatūra, vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega, gali skaudėti galvą. Po keleto dienų pasirodo bėrimas: iš pradžių atsiranda dėmelė, jos centre - pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų, kartais - net lytinių organų ir burnos. Išbertas vietas stipriai niežti. Bėrimas gali trukti iki 7 parų, beria bangomis. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Karščiavimui mažinti - vaistai nuo temperatūros. Taip pat vaistai, kurie dezinfekuoja ir sutraukia skysčius.
Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
Tymai
Pradžia - kaip įprastinės virusinės kvėpavimo takų ligos: temperatūra, sloga, kosulys. 1-3 dienas iki kūno išbėrimo ant minkštojo gomurio atsiranda raudonų dėmių, o ant paraudusios skruostų ir lūpų gleivinės, dantenų - pilkšvai baltų aguonos grūdo dydžio dėmelių. Po 2-5 dienų nuo simptomų pradžios temperatūra vėl pakyla, atsiranda bėrimas, kuriam būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. Dažnai prisideda ir akių junginės uždegimas. Dėl gydymo būtina kreiptis į gydytoją.
Raudonukė
Liga prasideda staiga. Pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Mažesniam vaikui gali padidėti kaklo limfmazgiai, o paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnarius. Burnos gleivinėje matomi smulkūs, blyškiai rausvi taškeliai. Paskui padidėja pakaušio limfmazgiai. Po 1-2 dienų išberia švelniai rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonukei gydyti vaistų nėra, skiriama vaistų bendrai savijautai gerinti.
Tridienė karštinė
Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra. Gydytojas įvertina vaiko sveikatą atmetimo būdu - ištiria šlapimą, apžiūri gerklę, ar kaklo raumenys neįtempti ir pan. Savijautai pagerinti duodama mažinančių karčiavimą vaistų ir kuo daugiau skysčių. Jei temperatūra vis nekrenta, prasideda traukuliai, būtina skubi gydytojo pagalba.
Meningokokinė infekcija
Pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Statistiškai ši liga nėra dažna. Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 100 jos atvejų. Pradžia primena peršalimą: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys. Jei vaikučio imuninė sistema stipri, viskas tuo ir pasibaigia. Bet jei bakterija patenka į kraują, vystosi sepsis, kurio požymis - specifinis bėrimas. Pirmiausiai išberia veiduką, ypač skruostus, sėdmenis, šlaunis. Bėrimas būna labai smulkus, mažais ploteliais, kartais primena žvaigždėtą dangų. Galima atlikti stiklinės mėginį: prie išbertos vietos reikia prispausti stiklinę permatomu dugnu. Jei prispaudus bėrimas pranyko, vadinasi, tai ne meningokokinė infekcija, o jei jis išlieka - būtina kuo skubiau vykti į ligoninę! Kiti būdingi požymiai: galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa (pabandžius galvytę smakru prilenkti prie krūtinės, jaučiama raumenų įtampa, kuri sukelia skausmą), galvytės padėtis (vaikas instinktyviai lošiasi atgal, riečia prie savęs kojytes).
Skarlatina
Būdingas karščiavimas, galvos skausmas. Vaiką gali pykinti, jis gali vemti. Dažnai kartu prasideda angina. Po 1-2 parų pasirodo bėrimas: veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų: pažastis, kirkšnis, pilvą, kojų bei rankų lenkiamąjį paviršių. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda, ji tampa šiurkšti, pleiskanoja. Skarlatina gydoma antibiotikais.
Rankų, kojų ir burnos liga
Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Užkrečiamasis moliuskas
Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.
Kaip prižiūrėti kūdikio odą ir išvengti bėrimų
Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi norint išvengti bėrimų ir palengvinti jau esamus simptomus.
Higienos svarba
Dažnai keiskite sauskelnes. Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Tiesa, keitimo intervalo dažnis gali priklausyti ir nuo naudojamų sauskelnių rūšies bei kokybės. SVARBU: Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys.
Švariai nuprauskite. Geriausia apkapoti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.
Leiskite „prasivėdinti“. Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
Tinkamų priemonių pasirinkimas
Pakeiskite sauskelnių rūšį. Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes. Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
Visus daiktus, kurie liečiasi su kūdikio oda, skalbkite švelniais, bekvapiais skalbikliais - nuo patalynės iki rankšluosčių ir net savo drabužių.
Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje.
Naudoti apsauginius kremus ar ne - nuolatinis klausimas tėvams. Iš tiesų - ne. Kontaktinis dermatitas - t.y. reakcija į vienas ar kitas medžiagas, yra tik viena iš dermatito rūšių. Vieni laikosi nuostatos, kad apsauginius kremus reikia naudoti profilaktiškai ir nuolat, kiti - kad tik tais atvejais, kai jo tikrai reikia. Pasisakančių prieš manymu, ši plėvelė - nėra natūrali odos būsena, trukdanti odai kvėpuoti ir normaliai funkcionuoti. Svarbu paminėti ir tai, kad kremų sudėtis ir veikimo principas gali skirtis. Tepalai cinko oksido pagrindu: suriša drėgmę, esančią odos paviršiuje, veikia sutraukiančiai ir antiseptiškai. Tepalai dekspantenolio (pantenolio) pagrindu: pantenolis stimuliuoja epidermio ir tikrosios odos ląstelių augimą ir atsinaujinimą (pagreitina lipidų ir baltymų sintezę odoje bei skatina epidermio ląstelių dalijimąsi), pagreitina paviršinių žaizdelių gijimą. Hormoniniai, priešgrybeliniai tepalai: šie tepalai skirti atitinkamų infekcijų gydymui.
Kosmetikos priemonės - Bepanthol® Baby tepalas, Bepanthen SensiControl® drėkinamasis kremas ir prausimosi gelis.Medicinos priemonės - Bepanthen® Anti-Exem kremas, Bepanthen® Eye ir Bepanthen® Eye Intensive akių lašai.Nereceptiniai vaistiniai preparatai - Bepanthen® tepalas, Bepanthen® kremas ir Bepanthen® Plus kremas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis kūdikių bėrimų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:
- Bėrimai plinta už galvos ribų - ant veido, už ausų ar kaklo.
- Oda stipriai paraudusi, šlapiuojanti ar padengta pūlingomis plutelėmis.
- Kūdikis neramus, dažnai kasosi ar blogai miega.
- Bėrimai nepraeina per kelias savaites, nors oda prižiūrima tinkamai.
- Įtariama alergija ar grybelinė infekcija.
Jei kūdikio oda aplink vystyklų zoną parausta, greičiausiai tai yra vystyklų bėrimas. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.
Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.
Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
Jeigu vaikui atsirado odos problemų - nieko nelaukus būtina kreiptis į gydytojus. Gydytojai paskirs reikiamus preparatus ir tinkamą gydymą.
