Lenkijoje, kurioje katalikybė yra giliai įsišaknijusi visuomenėje, diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo (in vitro) ilgą laiką buvo itin emocingos ir sudėtingos. Katalikų Bažnyčia, turinti didelę įtaką visuomenėje, ilgainiui ieškojo būdų suderinti savo doktriną su modernios medicinos galimybėmis, siekdama rasti kompromisą, kuris išsaugotų gyvybę ir žmogaus orumą.
Istorinė Konteksto ir Bažnyčios Pozicija
Dar visai neseniai atrodė, kad Lenkija atsilieka nuo Europos sekuliarizacijos tendencijų, o 88,8 proc. gyventojų save laikė katalikais. Tačiau pastaraisiais metais Bažnyčios piktnaudžiavimo skandalai palietė net velionį iš Lenkijos kilusį popiežių Joną Paulių II, o visuomenės pasitikėjimas Katalikų Bažnyčia krito daugiau nei 22 proc. Per tą patį laikotarpį nepasitikėjimas Katalikų Bažnyčia išaugo beveik dvigubai.
Istoriškai Bažnyčia buvo itin skeptiška dirbtinio apvaisinimo atžvilgiu, ypač dėl tokių aspektų kaip gemalų užšaldymas, laikymas ir galimas naikinimas. Kai kurie dvasininkai, tokie kaip arkivyskupas A.Dziega, vadino tai "nusikaltimu" ir "žudymu". Arkivyskupui pritarė partijos "Teisė ir teisingumas" lyderis J.Kaczynskis. Taip pat, žinomas kunigas teologijos profesorius P.Bortkiewiczius tvirtino, kad įstatymas neatitinka Konstitucijos ir tampa "kairiosios ir liberalios ideologijos simboliu", taikosi į žmogaus gyvenimą ir mūsų civilizaciją.
Tačiau situacija pamažu keitėsi. Kaip rašo dienraštis, arkivyskupas J.Michalikas - ne vienintelis, kalbantis apie galimą kompromisą. Prieš keletą mėnesių apie teisinių aktų stoką dėl gemalo išsaugojimo mėgintuvėlyje ir dirbtinio moters apvaisinimo kalbėjo kunigas Franciszekas Longchamps de B’rieras, tačiau pabrėžė, kad jeigu kompromiso paieška politiniame lygyje yra galima, tai moralinių įsitikinimų atžvilgiu jame nėra vietos. Panašią poziciją pareiškė Lenkijos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos kunigų grupė, nagrinėjanti biomedicinos klausimus.
Arkivyskupas J.Michalikas dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, jog katalikų bažnyčia niekada nesmerkė vaikų, gimusių in vitro metodu ir nesiruošia jų smerkti, tačiau bažnyčia visada stovės žmogaus orumo sargyboje, nepriklausomai nuo to, kaip jis buvo pradėtas. Dvasininko nuomone, „bažnyčios pareiga yra nuolatos priminti, jog kūdikis turi teisę į pasaulį ateiti sutinkamai gamtos dėsniais“. „Bažnyčia visada kovojo ir kovos, kad kūdikiai užsimezgę mėgintuvėlyje, o vėliau užšaldyti nebūtų pasmerkti mirčiai“, - sakė dienraščiui lenkų arkivyskupas.
Šis požiūris atspindi siekį apsaugoti gyvybę visose jos stadijose, tačiau kartu pripažinti, kad negalima smerkti jau pradėtų gyvybių. Arkivyskupo nuomone, tokiu atveju ekskomunikos patvirtinimas net nereikalingas. H.Hoseris sukritikavo jau parengtus abu dirbtino apvaisinimo įstatymo projektus. Pagal Malgorzatos Kidawos-Blonskos parengtą įstatymo projektą, numatoma galimybė taikyti in vitro metodą heteroseksualioms poroms, bet draudžiamas papildomų gemalų naikinimas. Kitas projektas, kurį parengė kairiųjų atstovas Marekas Balickis, numato galimybę taikyti apvaisinimą in vitro ne tik nevaisingoms poroms, bet ir vienišoms moterims. Pagal šį projektą papildomi gemalai galėtų būti sunaikinami tėvams sutikus. Bažnyčia atmeta abu projektus: „Nes jie rodo nepagarbą embrionui prilygindami jį paprastai ląstelei.“ Arkivyskupo H.Hoserio pasisakymą Seimo narė Malgorzata Kidawa-Blonska pavadino „skaudinančiu“.
Teisinis Reguliavimas ir Politinės Diskusijos
Po daugiau nei 10 metų trunkančių emocingų diskusijų Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo - in vitro. Prieš įstatymą kategoriškai protestavo Katalikų Bažnyčia ir dešinioji opozicija, kuri, gali būti, jau rudenį laimės parlamento rinkimus. Opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ po rinkimų žada keisti jį taip, kad dirbtinis apvaisinimas būtų apribotas.
Valdančioji koalicija priėmė įstatymą likus tik 100 dienų iki rinkimų. Opozicija mano, kad įstatymas - tai rinkimų kampanijos elementas ir valdančiosios Piliečių platformos bandymas grąžinti dalį rinkėjų, nusivylusių partijos veikla. Premjerė Ewa Kopacz aiškina, kad taip vykdomi rinkimų pažadai ir Vyriausybės programa. Ir primena, kad net 76 proc. lenkų mano, kad dirbtiniu apvaisinimu galima leisti pasinaudoti susituokusioms poroms.
Tačiau kad įstatymas įsigaliotų, reikia prezidento parašo. Prezidentas B.Komorowskis, anksčiau tvirtinęs įstatymą pasirašysiantis, pastaruoju metu suabejojo, ar šis atitinka Konstituciją. Vis dėlto jis pabrėžia, kad „visada buvo ir yra už gyvybę, o teisiškai sutvarkytas dirbtinis apvaisinimas ir yra gyvybės palaikymas, galimybė turėti vaikų“. Prezidentui atvirus laiškus ir peticijas rašo ir įstatymo šalininkai, ir priešininkai. Nevaisingumo gydymo ir įvaikinimo skatinimo asociacija „Mūsų gandras“ peticijoje prezidentui rašo: „Įstatymo laukia 1,5 mln. nevaisingų moterų ir vyrų, kurie turi teisę gydytis saugiai ir sulaukti valstybės paramos. 28 metus niekas nereguliavo šios srities.“
Įstatymo šalininkai aiškina, kad jis labai reikalingas dėl visiško chaoso šioje srityje, net jeigu jis nėra tobulas ir ateityje gali tekti jį keisti. Lenkijoje dirbtinis apvaisinimas iki šiol nebuvo uždraustas. Tik jis nebuvo reguliuojamas. Kiekviena klinika pati nusistatydavo taisykles. Lenkijoje nuo nevaisingumo gydosi 1,5 mln. žmonių. Tai nemaža elektorato dalis. Nenuostabu, kad Piliečių platforma prieš 8 metus ateidama į valdžią pažadėjo išspręsti šią problemą.
Bažnyčia reikalavo uždrausti arba bent stipriai apriboti galimybę pasinaudoti šiomis procedūromis. Pagrindinis dalykas, kėlęs daugiausiai diskusijų ir Bažnyčios kritikos - tai gemalų užšaldymas, laikymas ir naikinimas, kai jie nebebus reikalingi. Priėmus įstatymą arkivyskupas A.Dziega Čenstakavoje, kur susirinko šimtai tūkstančių Marijos radijo klausytojų (švęsti radijo stoties metinių), pasakė: „Tai nusikaltimas, nes galima nebaudžiamai žudyti žmones, ir tik dėl to, kad kažkam vaikas nepavyko, kažkokiam profesoriui laboratorijoje kažkas neišėjo, todėl, kad serga ar blogai vystosi.“
Nemažai emocijų ir diskusijų kilo ir dėl klausimo, kas turi mokėti už dirbtinio apvaisinimo procedūras - valstybė ar patys žmonės? J.Kaczynskio partijos rinkimų štabo vadovas S.Karczewskis jau paskelbė, kad galimybė pasinaudoti in vitro poroms, kurios gyvena partnerystėje, atveria kelius homoseksualioms poroms turėti vaikų. Įstatymas leidžia pasinaudoti in vitro santuokinių poroms bei poroms, kurios raštiškai deklaruoja gyvenančios kartu. Dirbtinis apvaisinimas bus leidžiamas, jei kiti nevaisingumo gydymo metodai neduos rezultatų mažiausiai 12 mėnesių. Įstatymas leidžia apvaisinti maksimaliai 6 kiaušialąstes. Gemalai gali būti skirti tik apvaisinimui, negalima jų naudoti kitiems tikslams. Uždrausti genetiniai tyrimai, pavyzdžiui, nustatyti lytį, nebent kyla įtarimų, kad vaikas gali susirgti genetine liga. Taip pat draudžiama naikinti gemalus, kurie yra tinkami toliau panaudoti. Už šios nuostatos pažeidimą gresia kalėjimas nuo pusės iki 5 metų. Valstybė apmokės tik apvaisinimo procedūrą.
Valdančioji koalicija per savo 8 metų vadovavimą net keletą kartų bandė grįžti prie šio klausimo. Kad bent iš dalies suvaldytų situaciją, kol nebus priimtas įstatymas, Lenkijos vyriausybė 2013 metų liepos 1-ąją priėmė dvejų metų dirbtinio apvaisinimo dalinio finansavimo programą ir jai skyrė 51 mln. litų. Sveikatos ministerija aiškino, kad klinikos, norinčios dalyvauti programoje, turi laikytis tarptautinių konvencijų ir ES direktyvų. Tačiau ne visos apvaisinimo klinikos dalyvavo programoje.
Lenkija net neturi aiškios statistikos, kiek tokių klinikų veikia. Sveikatos ministerijos duomenimis, per dvejus metus pagal ministerijos programą in vitro gimė beveik 2,3 tūkst. vaikų, dar 15,5 tūkst. porų pradėjo apvaisinimo procedūras. Sveikatos viceministras Igoris Radzewiczius-Winnickis pristatydamas programos rezultatus pabrėžė, kad Vyriausybės programoje svarbiausia buvo tai, kad po apvaisinimo procedūrų neliktų nereikalingų gemalų, kaip reikalauja in vitro priešininkai. Tai vienas pagrindinių dirbtinio apvaisinimo priešininkų priekaištų. Viceministras pabrėžė, kad daugmaž pusė porų, kurioms gimė vaikas, nebeturi antrojo užšaldyto gemalo. Kita pusė turi daugiausia po du gemalus. „Taigi gemalų pertekliaus problema mūsų programoje neegzistuoja.“
Visuomenės Nuomonė ir Ateities Perspektyvos
Apklausos rodo, kad didžioji dalis lenkų palaiko dirbtinio apvaisinimo galimybę. Pagal apklausas, net 76 proc. lenkų mano, kad dirbtiniu apvaisinimu galima leisti pasinaudoti susituokusioms poroms. Net 62 proc. lenkų sako, kad ir nesusituokusios poros gali pasinaudoti in vitro, o 44 proc. mano, kad ir vienišos moterys gali tokiu būdu pagimdyti vaiką. Sociologai pabrėžia, kad šiuo klausimu lenkų nuomonė nelabai pasikeitė nuo 1995-ųjų, kai pirmą kartą buvo tiriamas požiūris į in vitro.
Vis dėlto, kova dėl įstatymo įsigaliojimo dar nėra baigta. Mat jį turi patvirtinti Senatas ir prezidentas. Vis dėlto Senate dominuoja valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) atstovai, o prezidentas irgi anksčiau priklausė tai partijai, todėl trukdžių kaip ir nėra. Neaiškumų yra tik dėl ateities. Mat opozicinė Teisės ir teisingumo partija (TTP), kuri pagal prognozes laimės spalį vyksiančius Seimo rinkimus, jau pareiškė įstatymą atšauksianti. Senato vicepirmininkas, TTP narys Stanislawas Karczewskis tvirtina, jog labiausiai TTP kliūva leidimas šaldyti kiaušialąstes ir spermatozoidus ir kompensuoti procedūras ne santuokoje gyvenančioms poroms.
TTP laimėti rinkimus tikisi būtent padedama Bažnyčios ir jau daug metų derina savo strategiją su Vyskupų konferencija. Partija Seimui siūlė priimti tokį įstatymą, kuris visiškai uždraustų dirbtinį apvaisinimą, o jam pasiryžusias moteris bei gydytojus siūlė įkalinti penkeriems metams. Prieš mėnesį prezidento rinkimus laimėjęs TTP atstovas Andrzejus Duda pirmiausia už pergalę padėkojo Dievui ir Bažnyčiai, o jau kitą dieną nuvyko pasimelsti į Čenstakavos vienuolyną.
Valdančiojoje PPP irgi yra stipri katalikiška frakcija, dėl kurios prieštaravimų daug metų vilkinta priimti dirbtinio apvaisinimo įstatymą. PPP įvilkti dirbtinį apvaisinimą į įstatymo apdarą pažadėjo dar 2007 metais, bet apsisprendė tik dabar, kai dėl korupcinių skandalų rekordiškai nukrito partijos reitingai. Bronislawui Komorowskiui pralaimėjus prezidento rinkimus, partijos vadovybė pripažino, kad daug rinkėjų neteko būtent dėl pažadų netesėjimo. Tad premjerė Ewa Kopacz prieš mėnesį nušalino dešimt pavaldinių ir nurodė skubiai priimti atidėliotą dirbtinio apvaisinimo įstatymą. Nors pirmas dirbtiniu būdu pradėtas vaikas Varšuvoje gimė jau prieš 28 metus, dėl Bažnyčios protestų šias procedūras reguliuojančio įstatymo ilgai nepavyko priimti. Nepadėjo net Europos Komisijos grasinimai skirti baudas, nes vyskupų prisibijojo net valdančiosios partijos.
Dirbtiniu apvaisinimu naudotis galėjo tik pasiturinčios moterys, nes privačiose klinikose procedūros kainavo ne mažiau nei 10 tūkst. zlotų. Persilaužimas įvyko prieš dvejus metus, kai kelių miestų savivaldybės, valdomos kairiųjų partijų, skyrė lėšų dirbtiniam apvaisinimui kompensuoti.
tags: #lenkijos #baznycia #iesko #kompromiso #del #dirbtinio
