Lietuvos startuolių ekosistema pastaraisiais metais sparčiai bręsta - didėja investuotojų įsitraukimas, ryškėja technologijų kryptys, o vis svarbesnį vaidmenį augančioms įmonėms ima vaidinti tarptautinis kapitalas. Ekspertų teigimu, nors pasaulinėje rinkoje investuotojai vis dar veikia atsargiai, Lietuvoje matyti aiškūs signalai, kad startuolių finansavimo rinka artimiausiais metais gali vėl suaktyvėti.
Investicijų struktūros pokyčiai ir nauji fondai
„Nuo 2020 metų Lietuvos startuolių ekosistemos vertė išaugo net 5,9 karto - tai beveik keturis kartus sparčiau nei Vidurio ir Rytų Europos vidurkis. Taip pat matome, kad keičiasi investicijų struktūra: ankstyvosiose stadijose didžiausią vaidmenį vis dar atlieka vietos investuotojai, tačiau augant įmonėms vis svarbesnis tampa tarptautinis kapitalas, ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų“, - sako V. V. Pasak jos, vienu simbolinių 2025 metų įvykių tapo ir naujo lietuviško vienaragio atsiradimas. Dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovė „Cast AI“ pritraukė 108 mln. Visgi, kaip pastebi V. „2025 metais matėme aiškią spragą ankstyvos stadijos finansavime - tiek rizikos kapitalo fondai, tiek verslo angelai investavo atsargiau. Tokios tendencijos buvo matomos visoje Europoje dėl geopolitinės įtampos ir makroekonominio neapibrėžtumo“, - sako V. Trimbel.
Pasak V. „Pavyzdžiui, šiemet investicijas pradėjo naujas „Aneli Capital“ fondas, kuriam skirta 35 mln. eurų, o rinkoje atsiranda ir naujų privačių iniciatyvų - apie 25 mln. eurų vertės fondą paskelbė ir „Firstpick“, kuris taip pat planuoja investuoti į ankstyvos stadijos technologijų startuolius“, - sako V. Anot V. „Vien mūsų valdomas fondas 2025-aisiais kartu su partneriais investavo 23,55 mln. eurų ir dalyvavo 78 proc. visų rinkoje sudarytų investicijų sandorių. Iš šios sumos 9,37 mln. eurų sudarė fondo lėšos, 2,55 mln. eurų investavo akredituoti privatūs investuotojai, o dar 11,63 mln. eurų pritraukta iš kitų privačių investuotojų“, - sako V.
Potencialios sritys ir tarptautinis kapitalas
Jos teigimu, didžiausias potencialas Lietuvoje matomas verslo programinės įrangos, gynybos technologijų, sveikatos technologijų ir dirbtinio intelekto srityse, nes šie sektoriai 2025 metais sulaukė didžiosios dalies investicijų. Vien tik verslo programinės įrangos (SaaS) sprendimai pernai pritraukė apie 160 mln. „Tik apie 26 proc. augančių įmonių nusprendžia perkelti būstinę į kitą šalį. Tai mažiausias rodiklis Vidurio ir Rytų Europoje - pavyzdžiui, Estijoje šis skaičius siekia apie 50 proc., o Latvijoje - apie 70 proc.“, - pažymi V.
Gynybos ir saugumo pramonės proveržis
T. „Kauno startuolių ekosistema yra gana kompaktiška - jos dalyviai vieni kitus gerai pažįsta, todėl lengviau greitai rasti reikiamus kontaktus ir resursus. Pastaruoju metu itin matomas augimas gynybos technologijų srityje, o mieste veikiantys universitetai sudaro prielaidas plėstis pažangių technologijų ir medicinos inovacijų startuoliams“, - sako T. Stankevičius. Vertindama 2026 metų perspektyvas, V. „Tikimės, kad nauji fondai pradės aktyviau investuoti, todėl rinka turėtų tapti gyvesnė. ILTE valdybos narys ir Veiklos plėtros tarnybos vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad šiemet didelis dėmesys bus skiriamas ankstyvos stadijos projektams ir naujiems investiciniams instrumentams. T. „Atsižvelgiant į atsargesnį investuotojų elgesį Europoje ir sulėtėjusį rizikos kapitalo tempą, ir toliau palaikysime investicijas į ankstyvos stadijos projektus. Pavyzdžiui, investicijas pradėjo fondas „Aneli Capital“, kuriam skirta 35 mln. eurų, taip pat šiemet startuos tęstinė programa „Akceleratorius 3“, kuriai numatyta 18 mln. eurų“, - sako T. „Neseniai įsteigtas 225 mln. eurų dydžio Baltijos šalių ir Europos investicijų fondo fondas, investuosiantis į vėlyvos stadijos rizikos kapitalo fondus. Skaičiuojama, kad tai galėtų pritraukti daugiau kaip 700 mln. eurų investicijų į inovatyvias įmones regione“, - pažymi T.
Vilnius, sausio 19 d. (BNS). Netylant geopolitiniam triukšmui bei neblėstant įtampai dėl šalies ir regiono saugumo, Lietuvos politikai ir verslas atsigręžė į gynybos ir saugumo pramonę. Šio sektoriaus įmonės 2025-aisias plėtė gamybą bei pildė eksporto partnerių sąrašus, sprendimų priėmėjai taisė įstatymus, pradėtos didelės užsienio investicijos. Šiemet sektorius turėtų plėstis toliau - tęsiamos derybos su keliais neįvardijamais investuotojais, o vietos verslas dėlioja plėtros planus. Jis taip pat nori glaudesnio ryšio su krašto apsaugos sistema, aiškaus plano, kaip sektorius turėtų vystytis toliau.
„Iš tokio vaikiškumo, ankstyvos stadijos išsivystėme į kažkokį sektoriuką“, - BNS sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis. „Pagrindinė problema - Lietuva iki šiol neturi nacionalinės gynybos pramonės plėtros politikos, todėl trūksta ilgalaikės strategijos, aiškių prioritetų ir nuoseklumo. Atskiros iniciatyvos ne visada turi tęstinumą“, - BNS komentuoja Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Vincas Jurgutis.
Saugumo pramonės proveržis - antroje 2025-ųjų pusėje
„2025-uosius įvardinčiau kaip vienus iš tų proveržio metų gynybos ir saugumo pramonei“, - praėjusius metus Lietuvos gynybos pramonei BNS apibūdina ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Užsienio investicijas į Lietuvą viliojančios „Investuok Lietuvoje“ vadovas E. Čivilis praėjusius metus vadina lūžiu, kai prasimušė smulkesnės ir užsienio bendrovėms įdomios lietuviškos gynybos pramonės įmonės, jau kuriančios ryšius „su rimtais gamintojais“. „2025 metų pradžia, vidurys nebuvo lengvi, bet nuo antros pusės jau pradėjome jausti, kad įgauname pagreitį. Jie baigėsi pozityviai“, - BNS teigė bepiločių orlaivių kūrėjos „Unmanned Defense Systems“ (UDS) vadovas Vytenis Buzas.
Bendrovė gamina pažangius karinės žvalgybos dronus „Forecaster“ bei karinius bepiločius „Avenger 5“. Šie orlaiviai išbandyti ir mūšio lauke Ukrainoje. UDS vadovo teigimu, investicijos ėmė atsipirkti - atsirado naujų rinkų, „rimtų kontraktų“. FPV dronų gamintojos „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas taip pat džiaugiasi sparčiai augusiais užsakymais. Įmonės dronai „Špokai“ sudomino pirkėjus 12-oje NATO šalių. 9 iš 10 įmonės gaminių, pavyzdžiui, nuotolinio išminavimui naudojama inicijavimo sistema „Rise-1“, naudojami Ukrainoje. „Esame stiprūs, įsitvirtinę rinkos dalyviai ir tikimės spartaus tolesnio augimo. Matome, kad augant geopolitinėms įtampoms mūsų saugumo paslaugų ir produktų poreikis tik auga. Bet viliamės, kad Ukraina per ateinančius metus įveiks priešą“, - BNS teigė T. Milašauskas.
Sektoriui svarbūs įvykiai ir plėtros planai
Lapkričio pradžioje oficialiai pradėtos kelių šimtų milijonų vertės Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm sviedinių gamyklos Radviliškio rajone statybos. Lietuva ir koncernas toliau derasi dėl maždaug 400 mln. eurų vertės šių šovinių užtaisų gamybos kompetencijų centro kūrimo. Gruodį su vokiečių koncernais „KNDS Deutschland“ bei „Rheinmetall Landsysteme“ pasirašytos trys sutartys dėl pramoninio bendradarbiavimo - Lietuvoje turėtų išdygti tanko „Leopard 2 A8“ surinkimo gamykla. Be to, didžiausi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB pernai įkūrė fondus investicijoms į saugumo ir gynybos sritis. Metų pabaigoje teko sparčiai reaguoti į Vilniaus oro uosto erdvę trikdžiusius kontrabandinius balionus iš Baltarusijos - pasinaudoję 1 mln. eurų vertės Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kvietimu, trys Lietuvos įmonių grupės kuria naują technologiją, kuri apsaugotų nuo šių itin sunkiai numušamų orlaivių. Keliamas ambicingas tikslas veikiantį sistemos prototipą turėti jau vasarį.
Padėti pamatai ir vietinės šaudmenų gamybos plėtrai - valstybės valdomos Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinis kapitalas padidintas 25 mln. iki 47,5 mln. eurų, siekiant didinti jos gamybos apimtis. „Gaminsime dvigubai daugiau, iki 2027 metų vidurio instaliuosime antrąją liniją“, - BNS sakė įmonės vadovas Mindaugas Kurauskas. „Dideli (gynybos pramonės - BNS) projektai turės labai teigiamas pasekmes visai ekosistemai“, - BNS sakė Lietuvos gynybos ir kosmoso pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Erna Suslavičiūtė. Jos vadovaujama asociacija pernai plėtėsi, „kosmoso“ terminu papildė pavadinimą. Prie verslo struktūros prisijungė naujų ir įvairių sričių gamybos įmonių, norinčių rasti savo nišą gynybos pramonėje. E. Suslavičiūtės teigimu, visai kitus produktus kuriantys verslai ieško ir randa, kaip savo pajėgumais kurti ir karyboje naudojamus produktus.
Pažangūs produktai ir orientacija į eksportą
Gruodžio viduryje surengtuose gynybos pramonės apdovanojimuose pripažinimo sulaukė dronų, skraidančių šaudmenų ir kitų pažangių bepiločių orlaivių technologijų įmonės - naktinių matymo kamerų dronams, nuotolinio inicijavimo sistemų, autonominių dronų stočių bei panašios įrangos kūrėjai. Lietuvoje gaminami ir kiti karyboje pritaikomi technologiniai produktai. Pavyzdžiui, viena žinomiausių šio sektoriaus įmonių „Brolis Defence Group“ neseniai pasirašė kontraktus su Belgijos ir Danijos kariuomenėmis, kurioms tieks pažangius lazerinius taikiklius. Pasak V. Jurgučio, Lietuvoje šiemet plėsis ir sprogmenų, sprogdiklių gamyba, čia tikimasi naujų projektų. „Amunicijos gamyba, bepilotės sistemos - ar tai būtų oro, antžeminiai ar vandens dronai, UAV (bepiločiai orlaiviai - BNS). Optika, optoelektronika - taikikliai, stebėjimo sistemos“, - vardijo ministras E. Grikšas. Pasak E. Suslavičiūtės, šalyje taip pat plečiasi kosmoso pramonė - jau veikia „kritinė masė“ įmonių, pajėgių leisti palydovus ryšio stebėjimui, žvalgybai.
Tuo metu plėtrą dėliojanti 5,56 mm šovinių gamykla Giraitėje per pusantrų metų ketina pastatyti dar vieną gamybos liniją, didinti našumą bei papildyti asortimentą aukštesnės pridėtinės vertės produktais. Įmonė šiemet taip pat tikriausiai turės ką pranešti apie bendrą projektą su amerikiečių gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“, gamykloje ketinančią įrengti 30 mm kalibro šaudmenų liniją, sako jos vadovas. Praėjusį penktadienį gamykloje taip pat pradėjo veikti pažangios šaudmenų kontrolės ir sujungimo į vieną juostą sistemos, kurios turėtų efektyvinti gamybą ir plėsti produkcijos asortimentą. M. Kurauskas pasakoja, kad pirmasis įmonės prioritetas - aprūpinti Lietuvos krašto apsaugos sistemą, kariuomenę, tačiau bendrovė ilguoju laikotarpiu planuoja didinti pardavimus pelningose eksporto rinkose - Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, taip pat bus siekiama prekiauti Kanadoje. „Mūsų yra labai aukšta kokybė, aukštesnė negu konkurentų. O tose rinkose kokybė yra vertinama. Siekiama išeiti ir į Kanados rinką. Jie šiek tiek turi su JAV bendradarbiavimo, karinės ir civilinės amunicijos sutartis, bet žinant pastarąją Donaldo Trumpo politiką, Kanada tampa vis atviresnė kitiems gamintojams“, - BNS tvirtino M. Kurauskas.
Investicijų pritraukimas ir iššūkiai
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, šalies gynybos sektoriuje dabar veikia 69 įmonės, iš kurių 15 gamina tik karinės paskirties produktus, o dar apie 17 svarsto galimybę pradėti tokią veiklą. Du trečdaliai sektoriaus įmonių produkciją eksportuoja. Šių įmonių bendra apyvarta 2024-aisiais siekė apie 1 mlrd. eurų, iš jų trečdalis - pajamos tik iš gynybos produktų. Vien saugumo srityje besispecializuojančių įmonių bendros pajamos užpernai sudarė apie 65 mln. eurų, daugiausia - iš eksporto. „Akivaizdžiai matome, kad sektoriaus įmonės aktyviai auga, investuoja ir plečia veiklą, kas leidžia teigti, jog bendra sektoriaus finansinė situacija yra pozityvi“, - BNS pastebėjo V. Jurgutis.
Kalbamasi su investuotojais
Aukščiausi šalies pareigūnai pernai kalbėjo ir apie galimus Lietuvos gynybos pramonės ryšius su Japonijos, Ukrainos, Izraelio, Švedijos gamintojais. Tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė įžvelgė didelį Lietuvos įmonių potencialą bendrauti su Japonija, o Izraelyje su šalies įmonėmis aptarė galimybes Lietuvoje gaminti raketas „Spike“, amuniciją, bendras dronų ir antidronų sistemas. E. Grikšas kartu su Lietuvos gynybos pramonės atstovais gruodį Stokholme kvietė bendradarbiauti švedų koncerną „Saab“. „Investuok Lietuvoje“ pernai pritraukė 31 tiesioginę užsienio investiciją, bet, anot E. Čivilio, iš jų gynybos pramonės įmonių kol kas vienetai. Su gynybos pramonės investuotojais dirba atskira „Investuok Lietuvoje“ komanda, kuri analizuoja įmonių dokumentus bei „gaudo“ potencialių investuotojų vadovus įvairiose parodose. Tai vienas būdų, kaip mėginama sudominti investuotojus, kurie patys galimybių plėstis čia kol kas nesvarstė.
„Mūsų veikimas paremtas 90 proc. pasiruošimu ir analize. Tada jau „smogiame“, kaip JAV Venesuelos prezidentą išgąsdino“, - BNS teigė agentūros vadovas. 2025-ųjų pabaigoje ministerijos atstovai prasitarė apie dvylika potencialių investuotojų, su keliais jų susitarimai jau pasiekti, pavyzdžiui, dėl „Leopard“ tankų surinkimo Lietuvoje. E. Čivilis sako, kad toliau pokalbiai vyksta su dešimtimi įmonių, iš jų pusė susijusios su karine gamyba - tai Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos, Kanados įmonės. Jis viliasi, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį bus pasirašytos penkios investicijų sutartys, dalis kurių, tikėtina, ir su saugumo pramonės įmonėmis. „Kartais derybos su potencialiais investuotojais pasibaigia greičiau ar užtrunka ilgiau. Procesas vyksta, daug atskleisti negaliu, nes tai derybiniai procesai“, - BNS pripažino ministras E. Grikšas. Savo ruožtu E. Čivilis mano, kad artimiausioje ateityje saugumo pramonės investicijos bus vienos svarbiausių, o Lietuva joms bus patraukli pirmiausia dėl savo geografinės padėties. „Užsienio investicijos akumuliuojasi. Esminis pokytis, kad tas lūžis (gynybos pramonėje - BNS) įvyko pernai ir tą rezultatą tik šiemet pamatysim, ar tai į kažką konvertavosi“, - teigė jis.
Iššūkių lieka
Institucijų vadovų ir rinkos dalyvių teigimu, gynybos įmonėms iki šiol trūkdavo prieigos prie kapitalo ir finansavimo, nes bankai jiems neskolindavo. Tačiau, panašu, jog tai keičiasi: aktyviau skolina tiek nacionalinis plėtros bankas ILTE, tiek komerciniai bankai. „Maži žaidėjai neturi didelių užsakymų, jiems labai svarbus kapitalas, bet bankai neskolindavo. Bet ILTE pakeitė savo prioritetus, tada ir tradiciniai bankai pakeitė požiūrį ir daug lengviau skolina. Tai turi didelį poveikį“, - BNS kalbėjo E. Čivilis. „(Bankai - BNS) pozityviai žiūri į šitą sektorių tiek kalbant apie valstybinius projektus, tiek apie privačius. Ir aktyviai numato šitame sektoriuje dalyvauti, nes supranta visus geopolitinius iššūkius ir mano, kad to valstybei reikia“, - BNS teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Vis dėlto E. Suslavičiūtė teigia, jog finansavimo stinga augančiai kosmoso pramonei, o gynybos pramonės įmonėms apskritai vis dar kyla kitų finansinių iššūkių, pavyzdžiui, atsidarant banko sąskaitą, nes bankai vis dar atsargiai žiūri į tik gynybai skirtų produktų finansavimą. Tuo metu UDS vadovas sako, jog įmonė gyvavimo pradžioje patyrė iššūkių atsisakant kiniškų komponentų, kurie „kaip bebūtų, paslėpti visur“. Tačiau, anot V. Buzo, ilgainiui bendrovė išvystė gamybos grandinę be sudedamųjų dalių iš Kinijos. „RSI Europe“ direktorius T. Milašauskas tikino dar matantis erdvės tobulinti viešuosius pirkimus - verslui būtų lengviau planuoti gamybą, jei vienkartinius susitarimus dažniau keistų ilgalaikiai kontraktai, o pirkimai vyktų sparčiau. Tuo metu ministras E. Grikšas teigia, jog ministerijos apklaustos įmonės nurodė pasigendančios testavimo aplinkos, investicijų į mokslinius tyrimus ir geresnės institucijų komunikacijos.
Savo ruožtu V. Jurgutis pabrėžė, kad Lietuva neturi aiškaus plano, kaip turėtų plėstis gynybos pramonė - jo atstovaujama asociacija siūlo Vyriausybei parengti nacionalinę strategiją su konkrečiais tikslais ir prioritetinėmis technologijomis bei galima valstybės finansine parama. „Nesant patvirtintos strategijos, nėra atskaitos taško, kuris leistų įvertinti, ar gynybos pramonės augimas atliepia ambiciją“, - kalbėjo jis.
Lūkesčiai: daugiau pramoninio bendradarbiavimo ir ryšio su kariuomene
Gynybos verslas pernai ne kartą akcentavo, kaip jo augimui svarbu bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene. „RSI Europe“ kariuomenei jau tiekia atakos dronus ir „Rise-1“ sistemas, kariai mokosi naudoti valdyti šias šiuolaikiniuose mūšiuose svarbiausią vaidmenį užimančias technologijas - tai parodė karas Ukrainoje. „Dabar mūsų šalies kariuomenė yra daugiausiai pažengusi NATO valstybė pagal FPV dronų naudojimą pratybose“, - pažymi įmonės vadovas T. Milašauskas. Vis dėlto, dalis rinkos dalyvių mano, jog pramonei kol kas stinga „gilaus ir nenutrūkstamo bendradarbiavimo“ su krašto apsaugos sistema. Gynybos ir saugumo pramonės asociacija yra siūliusi, kad institucijos iš vietos gamintojų pirktų bent 5-15 proc. reikalingų prekių.
Anot V. Jurgučio, nors kariuomenė jau išbando lietuviškus karinius produktus, jie galėtų būti testuojami bei įsigyjami dar platesne apimtimi: „Nes tai leistų ne tik juos išbandyti ir gauti grįžtamąjį ryšį, bet ir padėtų įmonėms augti, stiprinti kompetencijas bei kurti naujas technologijas.“ E. Suslavičiūtė taip pat teigė, kad verslas iš institucijų norėtų gauti ilgalaikius, o ne vienkartinius užsakymus. Tai leistų bendrovėms, ypač smulkioms, lengviau planuoti pajėgumų plėtrą, nes jos geriau žinotų, kiek ir ko reikėtų pagaminti. „Galėtų būti daugiau užsakymų iš Lietuvos kariuomenės, jie galėtų būti ilgesnio laikotarpio, jie galėtų būti augantys, galbūt mažesniais kiekiais, kad tos įmonės turėtų patirtį įgyvendinant projektus su krašto apsaugos sistema ir toliau vystytų pajėgumus. Neturint to labai sunku gauti užsakymų“, - kalbėjo rinkos atstovė.
Tikimasi, kad pajudės ledai ir su pramoninio bendradarbiavimo - vadinamojo ofseto - projektais: kai užsienio tiekėjas dalį sutarties vertės investuoja į šalies ekonomiką, pavyzdžiui, į gamybą, remontą ar modernizavimą vietos įmonėse, technologijų perdavimą ir mokymus, bendrus tyrimų ir plėtros projektus, vietos tiekimo grandines. V. Jurgutis teigia, kad ofseto pavyzdžių šalyje kol kas nėra daug, pramoninis bendradarbiavimas įstatymuose įtvirtintas tik prieš maždaug pusantrų metų, tad vis dar trūksta patirties Lietuvos verslą įtraukiant į stambius gynybos projektus: „Dėl to kol kas yra neišnaudotų galimybių, nors matome potencialą proveržiui ateityje.“ Savo ruožtu E. Suslavičiūtė vylėsi, jog Krašto apsaugos ministerija derybose su užsienio tiekėjais čia atliks savo darbą.
Daugiau palankių teisėkūros pakeitimų
2025-aisiais Seimas priėmė kelis gynybos ir saugumo pramonei svarbius įstatymų pakeitimus. Gamybos projektams bei infrastruktūrai nuo šių metų galima naudoti rezervuotus investicinius valstybės žemės sklypus. Be to, projektus tokioje žemėje investuotojai galės pradėti vystyti be statybos leidimo, užteks tik pranešti apie statybos pradžią. Tikimasi, jog dėl to projektų įgyvendinimas sutrumpės nuo trejų metų iki 6-15 mėnesių, o statant be leidimo - iki 2 mėnesių. Parlamentas taip pat nuo sausio leido naudoti miško žemę šalies saugumui svarbių pramonės objektų statybai, palengvino tokių projektų poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios iki šiol buvo ...
tags: #investiciju #valdytojai #bandys #issukti #embriono #stadijos
