Jei reikėtų išrinkti opiausią tėvus ištinkantį klausimą, tai, kad ir kaip bebūtų gaila, mums vis dar sunku atsakyti mažiesiems į paprastą klausimą: iš kur aš atsiradau?
Tai normalu ir būdinga visiems mažyliams, tačiau tėvelius pastato į keblią padėtį. Ką atsakyti? Kiekvienas sukasi savaip, tačiau dažniausiai ima pasakoti apie kopūstų laukus ir gandrus.
Ar bent numanai, į kokią padėtį patenka vaikas, šventai tikintis, kad jūsų šeimoje jis atsirado tokiu būdu, ir stengiasi darželyje tuo įtikinti kitus, labiau „išprususius“? Žinoma, vaikų supratimas apie lytinius santykius dažniausiai būna visiškai iškreiptas, tačiau jų sąmonėje išlieka labai svarbus elementas - vyro ir moters sąlytis. Kai mažylis aplinkui girdi tiek skirtingų versijų, nenuostabu, kad jo galvelėje - tikras chaosas. Mažylį gali imti gąsdinti vyro ir moters santykiai, jis gali imti bijoti kitų vaikų. Psichologų teigimu, iškreipta informacija vaiko sąmonėje formuoja tam tikrus stereotipus, tad praskleistas „paslapties šydas“ sukelia audringą neigiamą reakciją į intymų gyvenimą.
Nemokame, dar kalbėti atvirai, nevartoti visokių metaforų, o intymias vietas vadinti tikrais pavadinimais pamiršus “peliukus” ir “putytes”. Jėtau, žmonės, mes suaugę, bet daugeliui mūsų vis dar sunku ištarti “makštis”, “varpa”!
Kadangi esu kalbinusi ne vieną psichologą, visi jie sutartinai primena, kad su vaikais reikia kalbėtis jų amžių atitinkančiais terminais. Ir nepulti gilintis į smulkmenas, kurių jie neklausia. Meluoti, šiukštu, negalima.
Viena mamytė papasakojo štai tokią istoriją: „Tai nutiko vieno spektaklio vaikams metu. Visi nutilo, į sceną išėjo pagrindinis veikėjas. Kai tik jis prasižiojo kalbėti, mano penkiametis sūnelis garsiai paklausė, kas yra seksas. Kadangi klausimas nuskambėjo labai aiškiai, aktorius tiesiog paspringo oru, o visa salė sužiuro į mus.
Anksčiau ar vėliau ir tau teks išgirsti klausimą, iš kur atsirado tavo vaikutis.
Žinoma, kiekviena šeima turi pati nuspręsti, kaip visa tai pasakyti vaikui, tačiau, anot statistikos, geriausiai vaikas vystysis tada, jeigu su juo aiškiai ir atvirai pasikalbėsi. Psichologai pataria atsakyti tik į tą klausimą, kurį uždavė mažylis, pavyzdžiui: jeigu jis paklausė, kaip atsirado, galima pasakyti, kad kai moteris ir vyras myli vienas kitą, jie nori vienas kitą paliesti. Tada jie tampa tarytum vienu, ir iš to artimumo gimsta dar vienas žmogus.
Jeigu pastebi, kad vaikas klauso nelabai atidžiai, tai reiškia, kad jo dėmesys nukrypo kitur. Tokiais atvejais net neverta mėginti aiškinti apie seksą. Patikėk, kai vaikui bus įdomu, jis ateis ir pats paklaus, kas tai yra.
Ar žinai, kodėl tai puiku? Tai reikš, kad užmezgei patikimą ir sąžiningą tarpusavio ryšį. Nuo šiol vaikas netikės kitomis mažųjų fantazuotojų versijomis, kurias jie pasakos darželyje ar smėlio dėžėje.
Kai vaikas paauga, galima atskleisti truputį daugiau intymių detalių. Psichologai mano, kad net moters ir vyro lytinių organų pavadinimus reikia vadinti tikraisiais vardais (medicininiais, o ne žargonu). Paauglystėje, kai vaikas jau lytiškai subrendęs, galima padovanoti atitinkamos literatūros paaugliams, arba parodyti specialų filmą. Tokią produkciją leidžia autoritetingi gamintojai, ir tai didžiulė pagalba visiems tėveliams (ypač tuo atveju, jeigu bijoma kalbėti su vaiku šia tema).
Svarbiausia, kad mažylis žinotų tiesą, nes jeigu jis naršydamas internete (daugelis namuose jį turi ir moka naudotis) pamatys grubaus sekso sceną dar prieš tai, kai jam paaiškinsi, kas tai yra, psichika gali būti traumuojama.
Padarykime išvadas. Šviesti lytine tema reikia tada, kai vaikas pradeda tuo domėtis. Pasakok tik tiek, kiek jam įdomu ir būtina žinoti. Gali parodyti, kaip tai vyksta gamtoje, ir svarbiausia - vadink dalykus ir reiškinius tikraisiais jų vardais. Vaikas turi žinoti tiesą, ir su amoralumu tai neturi nieko bendra.
Statistika rodo, kad šeimose, kuriose nebuvo vengiama atvirai kalbėtis šia tema, vaikai užauga psichologiškai sveiki, tinkamai save vertinantys, komunikabilūs, jiems sekasi, jie neturi seksualinių problemų (pavyzdžiui, psichologinio frigidiškumo ar impotencijos). Jeigu būsi sąžininga ir atvira, vaikas atsakys tau tuo pačiu. Jūs visada galėsite vienas kitu pasitikėti.
Pati istorija prasideda, mano galva, ironiškai - mergaitė Marija laukia broliuko arba sesers, kurį, pasak jos močiutės, jai turi atnešti gandras. Marija, mergaitė nepėsčia, tad susiranda pati gandrą ir pradeda taršyti jam plunksnas, kur ir kada bus jos brolis/sesė. Gandras didžiai pasipiktinęs tokiais reikalavimais, nusprendė Marijai atskleisti tiesą. Prasideda judviejų kelionė, kurios metu pasakojama, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai, ko reikia, kad vaikelis gimtų, kiek trunka nėštumas, kaip vyksta gimdymas ir net aptariama, kas geriau - turėti brolį ar sesę.
Ši knyga gali būti puiki įžanga pranešti vaikams, kad jie turės brolį ar sesę, o gal pusbrolį ar tetą. Tai labai puiki pradžia pradėti pokalbį neraudonuojant, nemykčiojant “a ten žinai kaip yra bitutė gėlytė” ir pasakant tiek, kiek reikia žinoti vaikui.
Tiesa, teko bendrauti su vaikelio negalėjusiomis susilaukti poromis, tai jos, kaip ir aš mieliau vartoja terminą “pagalbinis apvaisinimas”, vietoje autorės parašyto “dirbtinio apvasinimo”. Na, bet čia tik asmeninė nuomonė.
Nuoširdus, lengvai suprantamas ir išsamus vadovas apie gyvybės užsimezgimą ir vystymąsi. Puiki priemonė, padėsianti bet kuriam tėvui ar globėjui pradėti atvirą pokalbį apie tai, kaip jis atsirado. Knygoje aptariamos ir pagalbinio apvaisinimo, įvaikinimo temos, vaizduojama šeimų įvairovė.
Knygoje daug temų, tad ją galima skaityti su vaikais nebūtinai nuo pradžios iki pabaigos, bet ir atskiromis dalimis - būtent tai, kas tuo metu yra aktualu pagal vaiko amžių/raidą/užduodamus klausimus. Čia rasite temų, kurios jau gali būti aktualios tiek 3-4 metų vaikams, tiek penkiamečiams ir vyresniems.
Be puikaus D.Kandrotienės teksto atskiri plojimai skamba ir Gretai Alice, talentingai ir daugybės autorių bei skaitytojų mylimai iliustratorei. Jos piešiniai ryškūs, aiškūs ir spinduliuojantys itin gera nuotaika. Kol tėvai skaitys jiems tekstą, jie galės tyrinėti paveiksliukus.
Koks atsakymas?
Formatas: 270 x 232 mm, 32 puslapiai, kieti viršeliai
Autoriai: Rachel Greener, Clare Owen
Kalba: Lietuvių
Leidėjas: „Skaitau nuo gimimo“
| Amžius | Temų aktualumas |
|---|---|
| 3-4 metai | Gyvybės pradžia, šeimos sudėtis. |
| 5 metai ir vyresni | Nėštumo eiga, gimdymas, pagalbinio apvaisinimo ir įvaikinimo temos. |
