Inhaliacijos nuo slogos kūdikiams: saugiausi ir veiksmingiausi būdai palengvinti kvėpavimą

Peršalimo ligos, ypač sloga, dažnai vargina mažylius, sukeldamos diskomfortą ir nerimą tėveliams. Kai vaikas serga, jis prastai miega, netenka apetito, išsenka jėgos. Liga - išbandymas ne tik vaikui, bet ir tėvams, nes mažasis pasidaro irzlus, namuose tvyro įtampa. Užsitęsę negalavimai gali komplikuotis, pavyzdžiui, bronchitu arba plaučių uždegimu, o tuomet savijauta dar labiau suprastės ir išgyti bus daug sunkiau. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai ir saugiai palengvinti slogos simptomus kūdikiams ir mažiems vaikams.

Anksčiau inhaliacijoms buvo naudojami patys paprasčiausi dubenys, į kuriuos buvo įpilama karšto vandens su žolelių nuovirais. Dažnai inhaliacijoms būdavo naudojami ir garai, kylantys nuo ką tik išvirtų bulvių ar kitų daržovių. Liaudies medicinoje toks gydymasis buvo populiarus ir nuo slogos, ir nuo kosulio. Tokie inhaliavimo būdai - nesaugūs ir nerekomenduojami. Nuo karšto vandens inde esantis pavojus nudegimų rizika, be to, karšti garai patenka ne tik į nosį ar gerklę, tačiau taip pat dirgina akis. Šiuolaikinis verdančio puodo pakaitalas - gariniai inhaliatoriai.

Kas yra inhaliacija ir kaip ji veikia?

Pagal apibrėžimą, inhaliacija yra procedūra, kurios metu garuose esančios vaistinės medžiagos patenka į kvėpavimo takus. Taigi inhaliacijos yra tinkamos tik kvėpavimo takų infekcijoms gydyti. Inhaliatoriaus paskirtis - atlikti inhaliacijas kvėpavimo takams. Tikslus inhaliatoriaus veikimo principas priklauso nuo paties prietaiso, mat jų įvairovė yra išties didelė. Tačiau iš esmės inhaliatoriaus veikimas paremtas tuo, kad medikamentinis skystis yra išskaidomas į visiškai smulkias daleles, kurios purškiamos į kvėpavimo takus ir gali pasiekti net plaučius - tokiu būdu jie yra drėkinami, palengvėja kvėpavimas, nuslūgsta kosulys. Inhaliatoriai yra veiksmingas medicininis įtaisas, padedantis įveikti kvėpavimo takų susirgimus arba užkirsti jiems kelią. Jie suteikia efektyvią pagalbą užklupus kosuliui ar peršalimui. Inhaliavimo procedūra yra ne tik naudinga, bet ir visiškai neskausminga.

Kūdikiams tinkamų inhaliatorių tipai

Šiuolaikinė technologijų pažanga sukūrė tokius inhaliatorius, kurie vaistus suskaido į smulkiausias daleles, galinčias pasiekti giliausias kvėpavimo takų vietas. Tokie yra kompresoriniai inhaliatoriai. Jokia tabletė ar skystas vaistas tiesiai į kvėpavimo takus nekeliauja, o kompresorinio inhaliatoriaus išskaidytos mikroskopinės vaistinės medžiagos dalelės tolygiai pasiskirsto, sudrėkina kvėpavimo takus ir iš karto ima veikti uždegimo pažeistą vietą. Todėl atliekant inhaliacijas ligos požymiai netrukus susilpnėja ir peršalęs vaikas greičiau pasveiksta. Vaistai neveikia viso organizmo, beveik nepatenka į kraują, todėl nesukelia šalutinių negalavimų, kaip gali nutikti geriant tabletes. Gydymas kompresoriniu inhaliatoriumi saugus net mažiausiam kūdikiui, tinka visiems suaugusiesiems.

Tačiau svarbu žinoti, kad ne visų rūšių inhaliatoriai tinka kūdikiams ir mažiems vaikams. Naudoti garinių inhaliatorių kūdikiams negalima, o vaikams iki 6 metų jie naudojami labai atsargiai ir tik gydytojui patarus. Toks inhaliatorius stipriai sudrėkina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, todėl suskystėja sudžiūvusios gleivės ir jų kiekis padidėja kelis kartus. Mažiems vaikams, labai padaugėjus gleivių, kvėpuoti pasidaro dar sunkiau negu prieš procedūrą, po tokios inhaliacijos vaikas gali pradėti springti. Ir verdančio puodo garais, ir gariniu prietaisu atliekamos inhaliacijos vaikui iki 6 metų gali užkimšti kvėpavimo takus.

Kitu principu veikia aerozoliniai inhaliatoriai, kurių suskaidytos vaistų tirpalo dalelės veikia ir viršutinius kvėpavimo takus, ir prasiskverbia gilyn. Tinkliniuose inhaliatoriuose skystis keliauja per siaurutį tinklelį, suformuojantį gerai įkvepiamus garus - jis taip pat kaip ir ultragarsinis inhaliatorius yra tylaus veikimo.

Kaip išsirinkti tinkamą inhaliatorių vaikui?

Rinkoje gausi įvairiausios kokybės inhaliatorių pasiūla. Renkantis aparatą, reikėtų gerai apgalvoti kokiam vaikui jis bus skiriamas. Koks jo amžius ir kokiomis ligomis jis dažniausiai serga. Jei aparatas bus naudojamas mažam vaikui, perkant reikėtų atkreipti dėmesį ar yra vaikiška kaukė. Jei vaiką gąsdina bet kokie garsai ar grėsmingi prietaisai, reikėtų rinktis kuo tylesnį ir mažesnį. Negaliu patvirtinti, kad įvairių gyvūnėlių formų ar su prikabinamais žaisliukais inhaliatoriai mielesni patiems mažiausiems. Greičiausiai galioja toks pats principas kaip ir su naktipuodžiais - net ir gražiausių ir muzikėles leidžiančių vaikai dažnai bijo. Vis tiek prie aparato reikės pratintis kaip ir prie puoduko.

Svarbiausia, kad ir kaip nuobodu kai kam būtų, reikia perskaityti aparato instrukcijas. Ypač jei aparatas gamina įvairaus dydžio garų daleles. Didesnio dydžio dalelės nusės viršutiniuose kvėpavimo takuose, mažiausio - bus nunešamos į pačias plaučių gilumas. Jei tik yra galimybė, įsigykite savo inhaliatorių. Skolintis nerekomenduojama, nes negalėsite niekaip užtikrinti apsaugos nuo infekcijos, kuria sirgo prieš jus inhaliavęs vaikas. Dauguma virusų ir bakterijų ilgai neužsibūna, greitai žūsta. Bet yra tikimybė, kad inhaliatoriaus vamzdeliuose apsigyvens kokia itin pavojinga bakterija.

Ką inhaliuoti kūdikiams ir vaikams?

Pirmiausia būtina, kad vaiką apžiūrėtų gydytojas, kuris paskirs reikiamus vaistus bei patars tėveliams, kaip prižiūrėti ligoniuką. Saugiausia inhaliacijas atlikti su mineraliniu vandeniu. Naudojant kitas priemones, visuomet būtina pasitarti su gydytoju, nes, pavyzdžiui, vaikams, ypač alergiškiems ar sergantiems bronchine astma, inhaliacijos su eteriniais aliejais netinka. Apskritai turint bet kokių negalavimų inhaliacijoms naudotinas priemones, vaistus, inhaliacijų trukmę turėtų nurodyti gydytojas.

Kaip ir geriami, taip ir inhaliuojami preparatai turi būti naudojami pagal pateikiamas rekomendacijas. Vaisto anotacijoje turi būti pažymėta, kad vaistą galima inhaliuoti. Ne kartą teko išgirsti, kad kai kurie farmacininkai pataria inhaliuoti sirupinės formos augalinius preparatus. Plinta klaidinančios rekomendacijos inhaliuoti eterinius aliejus kompresoriniu ar tinkleliniu aparatu. Visada patariu tėvams pirma vadovautis logika ir savo galva. Jei aparatas nustatytas gaminti itin smulkias aerozolio daleles, tai su tomis dalelėmis eteriai ar sirupo lašeliai bus nunešami iki pačių smulkiausių kvėpavimo takų. O jeigu eterinis aliejus nekokybiškas ir iš tiesų pridėta aliejaus (rapsų, alyvuogių, saulėgrąžų ar kt.)? Nežinia kiek laiko plaučiuose jis pasiliks. Ten esanti labai jautri gleivinė neturi stiprios imuninės apsaugos, būdingos viršutiniams kvėpavimo takams. Sukelti pažeidimai gali būti negrįžtami. Netinkamai naudojami eteriniai aliejai gali sukelti bronchų spazmus ir pasunkinti vaiko savijautą. Eukaliptų, arbatmedžių, čiobrelių ir kiti eteriniai aliejai gali sukelti į alergiją panašius simptomus.

Turėtų būti viskas aišku - inhaliuojami cheminiai medikamentai skiriami pagal aiškias indikacijas. Bet ar tikrai reikalingos inhaliacijos su vandeniu? Noriu patarti gydytojams, kad jie akcentuotų su kokiu vandeniu reikia inhaliuoti - su paprastu geriamu, fiziologiniu tirpalu ar mineraliniu. Pasakymas „inhaliuokite su vandens garais“ tėvų gali būti suprastas skirtingai. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš jų.

Inhaliacijos su paprastu geriamu vandeniu, kuriame yra įvairiausių mineralinių medžiagų, drėkina kvėpavimo takus, mažina gleivinės paburkimą - palengvina uždegimo simptomus. Tuo pačiu nesukelia mikroelementų koncentracijos disbalanso kvėpavimo takuose. Jei burnos gleivinė išdžiūvusi, jei vaikas kosėja sausu dirginančiu kosuliu, vandens inhaliacijos puikiausiai padės. Jei vaikui pasireiškė laringito simptomai, pakimo balsas ar yra užburkusi nosies gleivinė, vėsūs vandens garai tikrai nepakenks. Nežymų patinimą vėsuma sumažins. Prasirgus kvėpavimo takų infekcija, ypač bronchitu, gleivinė būna pažeista ir sudirginta. Vanduo su nedirginančiomis gleivinės mineralinių medžiagų koncentracijomis bus kaip tik tas, ko labiausiai reikia. Kad gleivinė atsistatytų, reikia pakankamai drėgmės.

Vienas iš dažniausiai skiriamų inhaliacijoms tirpalų, tai fiziologinis. Jis yra pakankamai sūrus. Turbūt ne paslaptis, kad geriant sūrų vandenį džiūva gleivinės ir norisi dar gerti. Tuomet šis tirpalas tiks tada, kai reikia „padžiovinti“ kvėpavimo takus - kai gausi sloga ar itin drėgnas kosulys. Dar druska tinkama dezinfekcijai. Tad puikiausiai jis tiks pačioje ligos pradžioje, kol dar liga neįsibėgėjus. Galbūt pavyks sumažinti virusų ir bakterijų kiekį. Tačiau jei vaiką vargina intensyvus sausas kosulys, kosulio metu jis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir didėja pažeidimas. Inhaliuojant tokioje situacijoje fiziologinį tirpalą, gali pasireikšti principas „kaip druska ant žaizdos“. Jei po inhaliacijos vaikas kelias valandas intensyviai kosėja, net iki ašarų, daugiau inhaliuoti šio tirpalo nereikėtų.

Mineralinis vanduo, kuriame yra įvairiausių mineralų didesnėmis koncentracijomis. Šie tirpalai labiau tiks reabilitacijai, t.y. atsistatymui po persirgtos ligos. Kaip ir vis populiarėjantys druskų kambariai. Noriu atkreipti dėmesį - ūmios ligos atveju reabilitacija netaikoma. Neretai sergantys vaikai, nuėję į druskų kambarį, grįžta pas mane pasireiškus bronchų spazmui. Kosėja tuomet iki pykinimo. Panašiai ir po inhaliacijų su mineraliniu vandeniu būna. Nevalia pradėti sveikatą gražinančių procedūrų, vaikui dar sergant ūmia liga. Inhaliacijos tiks tada, kai lieka drėgnas kosulys ir vaikui reikia paskatinti atsikosėjimą, kai yra gana daug gleivių kvėpavimo taukuose. Tuomet nusėdusios druskos skatins kosulį.

Kaip teisingai atlikti inhaliaciją?

Rekomenduojama inhaliuoti 10-15 minučių arba kol pasibaigia paskirto inhaliuoti vaisto dozė. Tačiau kiekviena procedūra turi užtrukti tiek, kad nesukeltų vaikui diskomforto. Jei vaikas po 5 minučių pradeda verkti, muistytis, inhaliaciją reikėtų nutraukti. Tuo labiau, jei vaikas verkia tik pamatęs aparatą, per prievartą nereikėtų inhaliuoti. Verkimas, rėkimas ir patiriamas stresas atneš daugiau žalos nei pati procedūra naudos. Visada galima rasti kitą gydymo būdą.

Gajus mitas, kad negalima vaikui atlikti inhaliacijų, jei jis karščiuoja. Bandau rasti paaiškinimą iš kur toks patarimas atsirado. Be abejo, jei vaikas stipriai karščiuoja, labai blogai jaučiasi, nereikėtų papildomai jo varginti procedūromis. Pirma reikėtų duoti medikamentų, kurie palengvins jo būklę, pavyzdžiui vaistų nuo temperatūros. Bet jeigu vaikas gerai jaučiasi, temperatūra nukritusi, nesugalvoju jokio argumento, kodėl jam negalima inhaliuoti. Tik iš karto po inhaliacijos vaiko nereikėtų vesti į lauką, ypač žiemą. Po maudynių vonioje vaiko gi taip pat neleidžiame į lauką.

Pabaigai norėčiau patarti - jei vaikas po atliktos inhaliacijos jaučiasi blogai, ypač jei prasideda intensyvūs kosulio priepuoliai, daugiau inhaliacijų netaikykite su tuo preparatu. Nesvarbu net jei gydytojas paskyrė šią procedūrą. Vaikui gydymas turi padėti, o ne sargdinti. Geriau bandykite su gydytoju surasti kitą gydymo būdą.