Grįžę iš gimdymo namų tėvai su naujagimiu elgiasi atsargiai. Viena iš jų nerimavimo priežasčių - plonos odelės dengiamas momenėlis.
Kas yra momenėlis?
Tai kūdikio galvos vieta, kurioje susiduria svarbiausios kaukolės siūlės. Momenėliai yra du - didysis ir mažasis. Didysis yra rombo formos 1-3 kv. cm plotelis, esantis galvos priekyje tarp smilkinkaulio bei kaktikaulio, po gimimo dažniausiai dar neužsivėręs. Mažasis momenėlis - tai 1-1,5 kv. cm plotelis tarp smilkinkaulio ir pakauškaulio, dažniausiai būna užsivėręs, tačiau maždaug mėnesį lengvai apčiuopiamas. Neišnešiotukų šis momenėlis beveik visada būna dar neužsidaręs. Šoninių momenėlių pamatyti neįmanoma, nes užsiveria vaisiui dar būnant įsčiose.
Kada užsiveria?
Mažasis momenėlis sukaulėja iki 3 mėn. amžiaus, o didysis - iki 14 mėn. Jei anksčiau, nieko bloga. Tačiau jei iki to laiko dar neužsiveria, reikėtų pasirodyti šeimos gydytojui.
Kalcis ir vitaminas D
Kartais pasigirsta kalbų, kad momenėlis ilgiau, negu kitų, neužsiveria dėl vitamino D trūkumo. Spręsdamas, ar reikia padidinti šio vitamino dozę, gydytojas apžiūros metu čiuopia momenėlį arba galvos kaulų siūles. Jei kaulų kraštai minkšti, tai gali pranašauti rachitą. Pasitarus su šeimos gydytoju, kartais reikėtų vaikui skirti ne tik vitamino D, bet ir kalcio (jų apykaita susijusi). Šio mikroelemento gali trūkti, jei vaiko organizmas neįsisavina gaunamo vitamino D arba jo mama duoda iš tiesų per mažai. Tačiau gali būti, kad vaikas labai greitai auga, todėl ir kalcio nepakanka.
Jeigu momenėlis neįprastai didelis
Jei momenėlio rombo kraštinių atstumas siekia 4 cm, o siūlės tarp kaulų ir momenėlio platesnės nei 1,5 cm, reikėtų pamatuoti dar ir galvos apimtį, nes šie požymiai gali rodyti vandenę. Tačiau galva bei momenėlis gali būti santykinai didesni ir kai naujagimis yra nesubrendęs arba jo svoris per mažas. Tarkim, gimė 41-ą savaitę, bet sveria vos 2500 g, nes įsčiose neužteko maisto medžiagų.
Galva kartais pradeda didėti, jei po nugaros smegenų išvaržos operacijos sutrinka smegenų skysčio nutekėjimas. Tada ir momenėlis gali būti didesnis. Yra ir daugiau šios ligos požymių: labai ryškios galvos venos, didelė kakta, akys atrodo tarsi iššokusios ir kt.
Ką dar rodo momenėlis?
Kai kūdikis verkia, momenėlis išsipučia, nes padidėja spaudimas galvoje. Momenėlis įdumba, jei organizme nepakanka skysčių (kūdikis per mažai geria pieno arba karščiuoja, vemia, viduriuoja). Mamai kartais būna sunku suprasti, ar ypač pirmagimiui pakanka pieno. Būna, bevalgydamas kūdikis pavargsta ir neturėdamas jėgų toliau žįsti užmiega. Mamai atrodo, kad sotus. Jei vaikui iš tiesų trūksta maisto, ji turėtų pastebėti, kad vaikas mažiau šlapinasi (negauna maisto ir neturi iš ko šlapintis).
Ar reikia saugoti momenėlį?
Kaip nors ypatingai saugoti momenėlio nereikia, pakanka įprastos saugios kūdikio priežiūros. Momenėlio nubrozdinimas užsigavus nėra pavojingas, nes virš smegenų ir jų apsauginio sluoksnio, jungiamojo audinio yra dar ir poodis bei oda.
Kaip atskirti tikruosius talentus?
Daugelis tėvelių mano, kad jų vaikai apdovanoti neeiliniais gabumais, tačiau dauguma vaikų “genijais” tampa tik tėvų akyse. Kaip atskirti tikruosius talentus, kurių gabumai tiesiog įgimti?
- Mokėjimas “saugoti” informaciją. Daugeliui vaikų galima pritaikyti posakį “per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo”. Tie vaikai, kurių intelektas labiau išsivystęs, sugeba išlaikyti atmintyje didesnį kiekį įvairios informacijos.
- Platus interesų ratas. Gabūs vaikai dažniausiai domisi labai įvairiais dalykais ir nėra linkę susikoncentruoti tik į vieną sritį.
- Ankstyvas skaitymas ir rašymas. Dauguma vaikų gali išmokti anksti skaityti ir rašyti, tačiau gabiems vaikams visa tai tiesiog gaunasi kur kas lengviau.
- Muzikiniai arba meniniai gabumai. Vaikai, kurie nuo pat mažų dienų rodo aukštesnius muzikinius ar meninius gabumus taip pat priskiriami talentingųjų kategorijai.
- Gebėjimas susikoncentruoti. Talentingi vaikai sugeba ilgesniam laikui susikoncentruoti į tam tikrą veiklą.
- Gera atmintis. Dažnai sakoma, kad žmonės prisimena tik tuos įvykius, kurie jiems nutiko nuo 3 metų. Tačiau gabesni žmonės neretai įsimena ir ankstyvesnio gyvenimo įvykius.
- Turi “platų” žodyną. Tai, kad vaikas išmoksta anksti kalbėti - nėra talentingumo požymis, tačiau tai, kokius žodžius vaikas vartoja kasdienybėje, gali labai daug pasakyti apie jo protinius gabumus. Pavyzdžiui dviejų metų vaikas įprastai pasakytų “mūsų sode yra šuo”.
- Stebi aplinkos pokyčius. Mažiems vaikams smulkūs pokyčiai dažniausiai neužsifiksuoja, tačiau jei tavo mažylis pastebi net ir menkiausius pasikeitimus, pavyzdžiui į kitą vietą padėtą daiktą, vadinasi jo smegenyse nuolatos fiksuojasi iš aplinkos gaunama informacija ir veikia lyginimo bei analizavimo mechanizmas.
- Savikritiškumas. Vaikams dažniausiai nelabai rūpi jų pačių elgesys, tačiau kai kurie sugeba net ir nuo mažens būti pakankamai savikritiški.
- Mokėjimas analizuoti ir daryti išvadas. Mažas vaikas, gavęs knygutę apie gyvūnėlius, tiesiog vartys paveiksliukus, nes jam tai gražu. Talentingas vaikas, kurio mąstymas labiau išsivystęs, kiekvieną paveikslėlį analizuos, kels sau klausimus ir darys tam tikras išvadas.
Kaip atrasti savo vaiko ypatingus talentus?
tags: #kudikiu #berniukas #dzentelmenas
